Pirmosios žinios apie liftus rastos romėnų architekto Vitruvijaus darbuose, kuris savo ruožtu minėjo ir Archimedą, pastačiusį keliantįjį mechanizmą apie 236 metai prieš mūsų erą.

Kitos žinios apie liftus siekia 6-ąjį amžių - Šventosios Kotrynos bažnyčia Egipte, 17-ąjį amžių - Vindzorų rūmų liftas.

1854 metais Elisha Otis Niujorke pristatė saugos sistemą - lifto gaudytuvus. Nukirtus keliančiuosius lynus liftas likdavo vietoje dėl gaudytuvų.

Pirmasis keleivinis liftas pastatytas Niujorke 1857 metais. Naujieji liftai ir plieninių karkasų panaudojimas statybose atvėrė kelią dangoraižių erai.

1859 metais Otiso kompanija pastatė sraigtinį liftą viešbutyje „Penktoji aveniu". Nuo rūsio iki palėpės ėjo didelis metalinis sraigtas, o kabina juo judėjo kaip veržlė. Sraigtas sukosi varomas garo mašinos, sukdamasis dešinėn judėjo aukštyn, o kairėn - žemyn. Sistema pasirodė lėta, nepatogi ir brangi. Šiuo laikotarpiu dauguma liftų buvo keliami lynais, kuriuos ant būgnų užvyniodavo mechanizmai, varomi garo mašinų.

1867 metais Paryžiaus parodoje buvo pristatytas hidraulinis liftas, kuris turėjo daug privalumų palyginus su lynais keliamais. Vėliau toks liftas buvo pastatytas Eifelio bokšte, pasiektas didelis kabinos judėjimo greitis - 3,5 m/s. Dėl didelės eksploatacinės kainos jo teko atsisakyti.

1878 metais išrastas greičio ribotuvas, leidžiantis įjugti gaudytuvus, viršijus nustatytą greitį.

Pirmas elektra varomas liftas užpatentuotas 1861 metais, jį sukūrė tas pats Otisas. Pirmasis keleivinis elektra varomas liftas pagamintas vokiečių firmos „Siemens and Halske" 1880 metais. Jis keldavo į 22 metrų aukštį per 11 sekundžių. Pirmasis „Otis" firmos liftas sumontuotas 1889 metais viename Niujorko dangoraižių.

19 amžiaus pabaigoje išrastas dvigubo apjuosimo skriemulys. 20 amžiaus pradžioje elektriniai liftai išstumia kitokio tipo liftus. 1920 metais atsiranda gervės su vienpusiu skriemulio apjuosimu, plačiai naudojamos ir dabar.

Dideli pokyčiai liftų statyboje įvyko suomių kompanijai „Kone" 1996 metais pradėjus masinę „Monospace" liftų prekybą. Jiems dėl sistemos „Eco Disc" (be reduktoriaus) nereikėjo papildomos vietos kėlimo įrangai.

Antroji kompanija, pradėjusi gaminti liftus be įrangos skyriaus, buvo „Otis". Jie vietoj metalinių lynų naudojo poliuretano diržus, kurie turėjo sumažinti garsą. Bet atsirado naujų problemų: diržai sėdant naujiems pastatams labai garsiai judėdavo. Reikėdavo įrangą iš naujo suderinti.

2000 metais liftus be įrangos skyriaus ima gaminti „Schindler".

2007 metais „Kone" ima naudoti liftus „MAxiSpace", kuriems nereikia ne tik įrangos skyriaus, bet ir atsvaro. Liftas maksimaliai išnaudoja lifto šachtos matmenis.

Liftų klasifikacija pagal kėlimo būdą

• Elektriniai.
• Elektriniai su būgnine gerve. Turi kietą jungtį su kabina, atsvaru ir būgnu.
• Gervė su traukiančiuoju skriemuliu. Traukiantysis skriemulys neturi kieto  sujungimo su kabina ir atsvaru.
• Hidrauliniai.
• Pneumatiniai.
• Skiriamos gervės su reduktoriumi  ir be reduktoriaus. Pirmosios naudojamos liftuose su mažesniais greičiais, antrosios - su didesniais greičiais.

Liftų klasifikacija pagal paskirtį

• Keleiviniai liftai žmonių ir krovinių pervežimui.
• Krovininiai liftai didelių gabaritų krovinių pervežimui.
• Liftai ligoninėms transportuoti ligonius su lydinčiu personalu.
• Krovininės platformos transportuoti krovinius, medžiagas ir įrangą.
• Krovininiai su lydinčiuoju asmeniu
• Krovininiai be lydinčiojo asmens
• Mažosios krovininės platformos naudojamos restoranuose, bibliotekose, sandėliuose, parduotuvėse.
• Pramoniniai liftai naudojami agresyvioje, dulkėtoje aplinkoje, aplinkoje, kur didelis gaisringumo pavojus.
• Liftai skirti įvairioms reikmėms:
• Žirkliniai keltuvai, skirti vertikaliam krovinių pakėlimui iš vieno lygio į kitą.
• Mašinų parkavimo liftai.
• Liftai namams gali dirbti nuo 220 V kintamos srovės šaltinio. Galingumas nuo 700 W, kelia iki 300 kg.
• Panoraminiai liftai neturi šachtos. Iš lifto kabinos atsiveria aplinkos vaizdai.

Energijos taupymas liftuose

Liftai ypač senesnio modelio sunaudoja daug energijos. Didžioji energijos dalis panaudojama ne tiesioginei, kėlimo funkcijai atlikti, bet apšvietimui ir elektros instaliacijai. Šiuolaikiniuos eliftuose įdiegtos energiją taupančios programos leidžiančios energijos sąnaudas sumažinti kelis kartus.

Liftų gamintojai taupydami energijos sąnaudas orientuojasi į šias sritis.

Energijos taupymas tobulinant kėlimo mechanizmus. Geriausiai energiją taupantys yra bereduktoriniai mechanizmai.

Energijos regeneracija. Kai kabina leidžiasi su dideliu svoriu arba leidžiasi tuščia ji turi potencialios energijos. Kone liftuose esantis regeneracijos modulis kaupia energiją vėliau ją panaudoja, taip sutaupydamas apie 20 procentų energijos.

Energijos taupymas kabinos apšvietimu. Naudojant LED technologijas prailginamas apšvietimo prietaisų tarnavimo laikas ir apie 80 procentų sumažinamos energijos sąnaudos.

Įdiegiamas miego režimas. Nenaudojamo lifto apšvietimas, pavara, signalizacijos tablo, ventiliacija išsijungia ir pradėjus naudoti įsisjungia.

KONE turi faktus patvirtinančius sumažintą liftų energijos naudojimą

Kaip tipinis liftas skaičiuojamas 1 m/s greičio, 630 kg kėlimo galios, liftas turintis 150,000 startų per metus, o jo aukštingumas yra 5 aukštai ir 12 m kėlim aukštis.

Skaičiuojamas teorinis energijos suvartojimas gali skirtis nuo tikro dėl skirtingų sąlygų.

Už konsultaciją dėkojame UAB "KONE"

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama