Ką daryti norint nugriauti bešeimininkį statinį?

Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistėAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos, saugojimo, realizavimo tvarka nustatyta Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau - šios Taisyklės), kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka apskaito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos, iš jų: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija - realizuotinus viešojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius - savivaldybės vykdomosios institucijos, nerealizuotinus statinius, kurių naudojimo priežiūra priskirta jų kompetencijai  pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau - Susisiekimo ministerija) ir (ar) jos įgaliotos organizacijos.

Dėl statinio, kuris neturi šeimininko (ar jis nežinomas) apskaitos ir realizavimo reikėtų kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir atitinkamos savivaldybės administraciją.

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita atliekama taip:

 

  • Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos nuolat sudaro (papildo) visų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus.
  • Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos sudarytus viešojo naudojimo, administracinių ir gyvenamųjų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašus nuolat papildo (tikslina).
  • Savivaldybių vykdomosios institucijos ir Susisiekimo ministerijos įgaliotos organizacijos nuolat informuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją apie statinių, nurodytų šių Taisyklių 231.2 papunktyje, sudarytų sąrašų pakeitimus.
  • Gavęs šių Taisyklių 231.2 ir 231.3 papunkčiuose nurodytus sąrašus (jų pakeitimus), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas per 10 dienų kreipiasi į savivaldybės vykdomąsias institucijas ir Susisiekimo ministerijos įgaliotą organizaciją dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apžiūros organizavimo ir apskaitos aktų surašymo. Be centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovo, statinių apžiūroje taip pat turi dalyvauti savivaldybių vykdomųjų institucijų, Susisiekimo ministerijos įgaliotų organizacijų (statinių, kurių naudojimo priežiūra priskirta jų kompetencijai), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kai apžiūrimi statiniai yra kultūros paveldo objekto (nekilnojamosios kultūros vertybės) teritorijoje ar jo apsaugos zonoje) atstovai.
  • Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atstovai nustato, ar viešojo naudojimo, administraciniai ir gyvenamieji statiniai realizuotini, ar nerealizuotini.

 

Tuo pačiu pažymime, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinio griovimo atveju statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas nugriauti statinį reikalingas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Nesudėtingųjų statinių griovimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

griovimo atvejai
griovimo atvejai
griovimo atvejai
griovimo atvejai

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Angų pjovimas sienoje

Angos pjovimas laikančioje mūrinėje sienoje, mūrinės pertvaros griovimas

Buto remonto atlikimo tvarka

Nuo ko pradėti buto remontą, buto remonto darbų eiliškumas

Pirmasis susitikimas su rangovu

Nuo ko pradėti pirmąjį susitikimą su rangovu

Statinių ardymo-griovimo bei statybinių atliekų perdirbimo technologijos

Kaip parengti griovimo darbų projektą, kokia technika naudojama griovimo darbams, kaip užtikrinti saugumą griaunant pastatą, kaip sumažinti aplinkos taršą griaunant pastatus

Sąžiningo rangovo pasirinkimas

Nekokybiško remonto priežastis, kaip pasirinkti sąžiningą statybų vykdytoją