Padidėjus statybinių medžiagų įvairovei Lietuvoje, gyventojai turi platesnį pasirinkimą būsto statybai. Statant gyvenamąjį namą vis labiau vertinamos konstrukcinių medžiagų techninės savybės, todėl nei stambios įmonės, nei individualūs statytojai neapsieina be konstrukcijų analizės. Dažniausiai keliami klausimai – iš ko geriau statyti namą ir kokia sienų konstrukcija tinkamiausia.

Sumūrijus silikatinių blokelių sieną viršuje betonuojamas monolitinis žiedas

Medžiagų pasirinkimas didelis, todėl statytojai turėtų vertinti ne medžiagos kainą pagal kubinį metrą, o visos sienos konstrukcinį sprendimą ir vieno kvadratinio metro kainą. Vertinimas pagal kubatūrą dažnai suklaidina, nes skirtingo storio blokeliams reikia skirtingo m³ kiekio. Pavyzdžiui, statant iš akyto betono paprastai naudojami 30 cm storio blokeliai, o silikatinių blokų sienai pakanka 15 cm. Todėl akyto betono reikės daugiau, tačiau šį skirtumą būtina vertinti kartu su konstrukciniais skirtumais: akyto betono sienoje langai ir durys montuojami tiesiai į konstrukciją, o silikatinių blokų sienoje langus įprasta montuoti išnešamuose profiliuose, kad nebūtų pertraukiamas termoizoliacijos sluoksnis.

Renkantis statybinę medžiagą svarbu įvertinti gniuždymo stiprį, matmenų tikslumą, šilumos laidumą, įmirkį, atsparumą šalčiui ir drėgmei. Silikatiniai blokai Lietuvos rinkoje naudojami jau kelerius metus ir tapo populiarūs dėl savo techninių rodiklių. Lietuvoje silikatinius blokelius gamina du gamintojai: ARKO, kurių blokai yra ilgesni ir žemesni, ir SILROC, kurių blokai trumpesni ir aukštesni. Šie skirtumai nekeičia mūrijimo logikos ir statybininkai pripratę prie abiejų.

Silikato blokelių gniuždomasis stipris

Silikatiniai blokai pasižymi dideliu gniuždymo stipriu – nuo 12,5 iki 17,5 MPa, todėl tinkami laikančiosioms sienoms, ypač konstrukcijoms, kurias veikia didesnės apkrovos. Atsparumas šalčiui taip pat aukštas – vandeniu prisotinti blokai atlaiko ne mažiau kaip 35 šaldymo–šildymo ciklus. Tai svarbu Lietuvos klimato sąlygomis. Vandens įmirkis siekia 14–17 %, o ši reikšmė lemia tinko sukibimą: per mažas įmirkis neleistų tinkui tinkamai sukibti, o per didelis įmirkis sukeltų per greitą drėgmės ištraukimą ir tinko trūkinėjimą. Akyto betono įmirkis gerokai didesnis – apie 54–63 %. Įmirkis ir drėgnis yra skirtingi parametrai, todėl juos svarbu nemaišyti.

Silikatinės mūro sienos konstrukcija

Toliau svarbus sienų konstrukcijos parinkimas. Vienasluoksnės mūro sienos, kuriose nėra termoizoliacijos, naudojamos tik ten, kur nereikia šiluminės varžos – garažuose, buitinėse ir pagalbinėse patalpose. Tokios sienos dažniausiai gruntuoja­mos ir dažomos arba tinkuojamos. Kadangi konstrukcinė medžiaga tiesiogiai veikiama aplinkos, esant dideliems temperatūrų svyravimams gali atsirasti nuoskylų ar įtrūkimų. Renkantis tokią konstrukciją būtina įsitikinti, kad medžiaga išbandyta šalčio ciklams. Silikatiniai blokai išlaiko ne mažiau kaip 35 ciklus, todėl yra tinkami naudoti.

Mūro sienos šiltinimas

Statant gyvenamuosius pastatus daugiausia naudojamos dvisluoksnės ir trisluoksnės sienos. Statybos reglamentai reikalauja, kad gyvenamųjų namų sienų šilumos perdavimo koeficientas būtų U=0,26 W/(m²·K), o šiluminė varža – R=3,85 m²·K/W. Tokios vertės nepasiekiamos vien konstrukcine medžiaga. Todėl sienos, pastatytos tik iš blokelių be apšiltinimo, neatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir sukuria diskomfortą – siena atšąla, kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsis.

Tinkuojama mūro siena

Dvisluoksnėje sienoje laikančioji konstrukcija glaudžiasi su termoizoliacijos sluoksniu. Renkantis laikančiąją medžiagą svarbu įvertinti jos stiprį, nes prie sienų tvirtinami laiptai, spintelės ar sanitarinė įranga. Silikatiniai blokai dėl didelio stiprio tam tinka. Bloko storis parenkamas pagal pastato paskirtį. Individualiuose namuose dažniausiai naudojamas Silka M15, esant didesnėms apkrovoms – M18. Daugiaaukščiuose pastatuose apatiniai aukštai mūrijami iš M24, o viršutiniai – iš M18, taip mažinant apkrovas pamatams.

Dvisluoksnė siena apšiltinama mineraline vata arba putų polistirenu, kuris tvirtinamas prie mūro ir tinkuojamas. Tinkavimo kokybė svarbi, nuo to priklausys kiek atlaikys šalčio ciklų.

Vėdinamos fasado sistema

Trisluoksnėje, vėdinamo fasado konstrukcijoje tarp laikančiojo mūro ir apdailinės sienos įrengiamas termoizoliacijos sluoksnis ir oro tarpas. Oro tarpas pagerina sienos drėgmės būklę, nes leidžia pasišalinti drėgmei, kuri susidaro dėl temperatūrų skirtumų ir garų migracijos. Išorinis apdailinis mūras tokiu atveju džiūsta greičiau, o garai, patekę į konstrukciją, išgaruoja per oro tarpą. Esant skirtingam medžiagų garų laidumui, kondensacija gali susidaryti išorinėje izoliacijos dalyje, todėl oro tarpas yra būtinas. Laikančioji ir apdailinė sienos sujungiamos stikloplasčio arba metaliniais ryšiais, kurių kiekį ir išdėstymą nurodo projektas.

Vėdinimui fasado apačioje ir viršuje įrengiami apsauginiai tinkliukai, kurie leidžia cirkuliuoti orui ir pasišalinti kondensatui, bet neleidžia patekti vabzdžiams ar graužikams. Tinkliukai parenkami pagal fasado spalvą, todėl vizualiai neišsiskiria. Pastatuose iki dviejų aukštų tinkliukai montuojami apatinėje ir viršutinėje mūro eilėje, o daugiaaukščiuose papildomai kas du aukštus. Jie taip pat montuojami po angomis ir virš jų.

Silikatiniai blokai naudojami ne tik laikančiosioms sienoms, bet ir pertvaroms bei išorinių sienų užpildams. Silka M8 ir M12 tinka pertvaroms, M12 ir M15 – užpildo sienoms karkasinėje statyboje. Užpildo mūras armuojamas kas trečia eilė. Dėl didesnio svorio silikatiniai blokai suteikia sienoms stabilumo, o kadangi užpildo sienos neperima pastato apkrovų, vertinamas tik nuosavas blokų svoris.

Silikatinių blokelių mūrijimas

Silikatinių blokelių mūrijimo procesas prasideda nuo tinkamo darbo vietos paruošimo. Kadangi šie blokai yra gerokai sunkesni už akyto betono gaminius, paletės statybvietėje turi būti pastatomos kuo arčiau mūrijimo zonos. Taip sumažinamas blokų nešiojimo atstumas ir išvengiama nereikalingo fizinio krūvio. Pirmoji mūro eilė dedama tik ant tinkamai išlygintos ir nuo pamatų drėgmės izoliuotos pagrindo juostos. Hidroizoliacija tarp pamato ir blokų yra privaloma, nes ji apsaugo silikatinį mūrą nuo kapiliarinės drėgmės kilimo.

Blokelių paletės pastatomos į vidų, blokeliai mūrijami atskyrus nuo pamato hidroizoliacija

Mūrijimas paprastai pradedamas nuo kampų išdėliojimo, nes kampinės eilės nulemia viso mūro geometriją ir aukščio žingsnius. Kampai iškeliami pagal lazerį arba gulsčiuką, o tarp jų įtempiama virvė mūro linijai palaikyti. Silikatiniai blokai paprastai mūrijami plonasluoksniais klijais, nes blokai yra tikslių matmenų, todėl nereikia storų siūlių. Klijai tepami naudojant specialią mūrijimo dėžutę, kuri užtikrina vienodą sluoksnio storį ant guldomosios siūlės. Ant vertikalių siūlių mišinys dažniausiai nededamas, nes blokai turi lygius galinius paviršius ir jungiasi be vertikalios klijavimo siūlės, o mūro tvirtumą užtikrina horizontali siūlė.

Virvė dažniausiai įtempiama siekiant, kad blokeliai neišvirstų. Kas 3 -4 eilės dedama armuojanti juosta.

Kylant sienai kas kelias eilės dažnai įmūrijama armavimo juosta. Armavimas naudojamas konstrukcijos stabilumui pagerinti, ypač sienų susikirtimuose, kampuose ir vietose, kuriose numatytos angos. Virš langų ir durų paprastai montuojama sąrama arba specialus silikatinis elementas, kuris paskirsto apkrovą ir neleidžia sienai deformuotis angos vietoje. Sąramų tipas parenkamas pagal gamintojo nurodymus ir angos plotį.

Silikatiniai blokeliai pjaustomi naudojant deimantinį diską

Pasiekus aukštį, numatytą konkrečiam aukštui ar perdangai, mūras užbaigiamas viršutiniu konstrukciniu žiedu. Šis elementas (dažniausiai vadinamas gelžbetoniniu žiedu arba monolitiniu vainiku) suriša visą sieną į vieną erdvinę sistemą ir paskirsto apkrovas. Žiedas ypač svarbus masyvioms silikatinėms sienoms, nes suteikia papildomą standumą ir apsaugo nuo įtrūkimų, kurie gali atsirasti dėl nelygių apkrovų ar šiluminių deformacijų. Sumontavus viršutinį žiedą galima montuoti perdangas arba kilti į kitą aukštą.

Silikatiniai blokeliai dažnai naudojami namo vidinėms pertvaroms. Jie garsą sustabdo geriau nei akyto betono blokeliai. Ypač gerai garsą sulaiko sunkesni specialūs blokeliai, dar vadinami akustiniais.