Mokslininkų tyrimai rodo, kad pelėsiai kenkia ne tik pastatams, bet žmonių sveikatai, nes išskiria nuodingas lakias medžiagas - mikotoksinus. Būtent šiuo metu, kai būstuose daugiau drėgmės ir mažiau natūralios šviesos, šie grybai labiau pastebimi.

Dėl būste esančio pelėsio gali pradėti sirgti visa šeima. Mikotoksinai, turintys kancerogeninių savybių, veikdami nervų sistemos ar smegenų ląsteles, gali išprovokuoti alerginę reakciją. Tačiau žinant biologinius šių grybų savitumus, pritaikius šiuolaikinius statybos mokslo principus ir tinkamas medžiagas, pavojų galima išvengti, - teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai.

Mėgsta drėgmę

Pelėsių augimą lemia temperatūra, jų maisto medžiagos ir drėgmė. Šie mikroorganizmai gali tarpti ant medžio, faneros, kartono, sienų apmušalų, tinko, sintetinių medžiagų, plastiko, silikono, lako, odos, net ant betoninių grindų ir sienų. Esant minimaliai drėgmei pelėsiai veši net ant medžiagų, kurios nėra jų maisto šaltinis, pavyzdžiui, ant stiklo, mat pelėsiniai mikroorganizmai minta ir dulkėmis, nusėdančiomis ant paviršių. Idealios sąlygos šiems grybams tarpti susidaro tada, kai ant paviršių kaupiasi drėgmė.

Pelėsiai dauginasi sporomis, o jos sklinda oru. Maži jų kiekiai nepavojingi. Tačiau ilgalaikis poveikis gali sukelti ne tik alerginę reakciją, bet ir kitų sveikatos problemų, ypač - turintiesiems padidėjusį jautrumą. Kai kurie pelėsių tipai išskiria mikotoksinų nuodus, o jie gali išprovokuoti čiaudėjimą, rinitą, konjuktyvos uždegimą, astmą, galvos skausmus, karštinę ar viduriavimą. Turintieji pažeistą ar silpną imuninę sistemą - kūdikiai, ligoniai, vyresnio amžiaus žmonės - gali susirgti rimta plaučių liga mikoze. Drėgnose patalpose sporų koncentracija gali padidėti net tūkstantį kartų. Per didelis jų kiekis kenkia akims, dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti pneumoniją.

Įėjus į pelėsio apniktas patalpas iš karto juntamas specifinis, priplėkęs kvapas. Dažniausiai šie grybai tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius. Vėliau, jei sąlygos palankios, kolonija plečiasi. Smarkiai pelėsių apniktame būste grybai įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus, spartina visų medžiagų irimą.

Pelėsinis grybas minta angliavandeniais, kurių yra medienoje, tapetuose, sudedamosiose dažų dalyse, naminių augalų dirvoje ir pan. Kenkėju gali pasidengti sintetinė grindų danga, odos gaminiai, klijai.

Veikia ventiliacija

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus specialistė Viktorija Buzytė primena, kad žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, būtent jie kenkia nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Su maistu pelėsiai pakliūva į žarnyną ir kenkia virškinimo sistemai.

Taigi žmogaus gyvenamojoje aplinkoje pelėsių neturėtų būti. Kad išvengtume šių nemalonumų, patariama nenaudoti polimerinių gaminių, ypač - sintetinės minkštos grindų dangos, kurią būtų galima pavadinti dulkių-alergenų talpykla. Reikėtų pasirūpinti kasdieniu drėgnu patalpų valymu, efektyvia ventiliacija.

Dažnai pelėsiai susidaro ant sienų, prie kurių prispausti baldai, ten, kur sunkiai patenka oras. Be to, drėgmė gali prasiskverbti ir iš lauko pusės. Taip dažniausiai atsitinka dėl netinkamo parapeto skardinimo, netvarkingų stogvamzdžių, nesandarių siūlių ar sienos konstrukcijų defektų, nepakankamos išorinių sienų varžos.

"Norint visam laikui atsikratyti pelėsių, reikia pašalinti jų atsiradimo priežastį - kondensacinę drėgmę. Ji gali atsirasti ir dėl laistomų gėlių, tad namuose nerekomenduojama jų auginti pernelyg daug. Taip pat dėl džiovinamų skalbinių ar gaminamo maisto. Daugelyje butų drėgmė padidėja senus medinius langus pakeitus plastikiniais, be ventiliacijos.

Išnaikina neilgam

Pirmas žingsnis kovojant su pelėsiais - nustatyti jų atsiradimo vietas. Būdingi požymiai - pelėsių kvapas, dėmės ant sienų, lubų ar įrenginių. Tiesa, specialios pelėsių naikinimo priemonės labai ilgam negali sustabdyti jų augimo, anksčiau ar vėliau jie vis tiek atsinaujina. Geriausia - kontroliuoti drėgmės susidarymą. Šią problemą galima išspręsti sutvarkius nesandarius plyšius, sureguliavus šildymą ir ventiliaciją. Viena dažniausiai rekomenduojamų pelėsius naikinančių priemonių - actas. Tačiau jį dažnai neutralizuoja kalkės, kurių yra sienų ir lubų medžiagose. Be to, su actu pelėsiai gauna maisto medžiagų. Alkoholis ir chloro produktai taip pat neduoda apčiuopiamų rezultatų. Specialistų teigimu, fungicidai - labai efektyvus sprendimas naikinant pelėsius. Tačiau jie turi toksinių medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai, jei naudojamos patalpose ilgą laiką.

Vėdinimo mokslai

V.Buzytė pataria patalpas vėdinti keletą kartų per dieną, ypač - virtuvę. Kad nepelytų vonios kambario sienos ir lubos, nakčiai patartina palikti praviras duris, taip iš patalpos išsisklaidys garai ir šiluma. Kai lauko oro temperatūra žemesnė nei minus 10 laipsnių Celsijaus, geriausia vėdinti trumpai, bet langus atverti plačiau. Taip veiksmingiau sumažinsite santykinį patalpų oro drėgnumą. Kovojant su pelėsiais svarbu nekaitalioti kambario temperatūros, jei lauko temperatūra nesikeičia. Staigūs pokyčiai didina santykinį oro drėgnumą, o drėgmė - puiki terpė pelėsiams.