Kažkada atrodė, jog energijos beveik nevartojantys pastatai yra neįgyvendinama idėja. Tačiau A++ klasė tapo realybe. Išmanūs namai irgi pamažu tampa standartu. Tai suprantantys jau šiandien pradeda paruošiamuosius darbus.

Jau ir šiandien į ateitį žvelgiantys investuotojai bei tie, kurie stato galvodami apie nuosavų namų, biurų ar komercinių pastatų likvidumą ateityje, nevengia jų paversti protingais ir automatizuoti, kad sukurtų papildomą vertę, kuri jau pamažu tampa standartu. Tiesa, nebūtinai šiandien tokie pastatai vadinami protingais ar išmaniaisiais. Daugelis galvodami apie ateitį įdiegia bazinę inžinerinių sistemų valdymo įrangą, kuriai esant be didelių investicijų ateityje bus galima paversti pastatą labai protingu - t.y., praplėsti inžinerinių sistemų ir įvairių prietaisų galimybes/funkcijas bei sukurti didesnį komfortą.

Paradoksas tas, jog daugelis įsivaizduoja, kad pastato ar individualaus namo automatizavimas yra labai sudėtingas, o valdymas - dar sudėtingesnis. Tikrovė visiškai priešinga: jeigu tik suplanuojama iš anksto ir realizuojama drauge su elektros instaliacija, išmanaus namo idėja realizuojama gana paprastai. Šių sistemų instaliavimas yra ganėtinai paprastas, o visų pastato sistemų valdymas, lyginant su įprastine instaliacija, gerokai supaprastėja.

Išmanūs namai ar biuras

Kas yra išmanus arba protingas namas ar visas pastatas, informacijos yra daug. Ji dažniausiai pateikiama kaip galutinis rezultatas - parodoma, kaip valdomas apšvietimas, šildymas, apsaugos sistemos, kokia valdymo nauda, kaip atskiros valdomų prietaisų funkcijos sąveikauja tarpusavyje, koks sukuriamas komfortas ir kiek sutaupoma energijos. Matant galutinį rezultatą kai kuriems žmonėms atrodo, kad įdiegti tokias sistemas yra labai sudėtinga ir jos brangios. Be abejo - čia reikalinga profesionalų pagalba, ir visų pirma tai prasideda nuo kitokio elektros instaliacijos projekto paruošimo. Tačiau nedaugelis žino, kad diegiant protingo namo/biuro sistemą elektros instaliacijos kabelių bei darbų gali gerokai sumažėti, o dažnai tai reiškia, kad kartu su elektros kabeliais tereikia nutiesti tik papildomą magistralinį kabelį, kurio kaina - mažiau nei 1 Eur už metrą. Tuomet jau tik pasirinkimo reikalas, ką ir kaip valdyti, kur ir kiek instaliuoti valdiklių ir jutiklių. Pradžioje galima rinktis pagrindinių funkcijų valdymą - šildymo, vėdinimo, apšvietimo, žaliuzių... Be abejo - kuo daugiau realizuojama valdymo funkcijų, tuo sistemos kuriama papildoma vertė yra didesnė. Bet ir bazinis pagrindinių valdymo sistemų įdiegimas nėra brangus. „JUNG Vilnius" specialistai yra apskaičiavę, kad 100 kv. m buto pagrindinių sistemų valdymo įrangos kaina prasideda nuo 30 Eur/ kv. m. Į bazines funkcijas yra įtrauktas šildymo, apšvietimo, garso sistemos, saugos prietaisų, kištukinių lizdų vietinis bei nuotolinis valdymas, valdymas pagal laiką, namų scenarijai/režimai, logikos funkcijos, gyventojų buvimo namuose imitavimas, valdymas balsu. Savaime suprantama, funkcijos gali būti keičiamos.

Jeigu įdiegiama populiariausia pasaulyje laidinė KNX sistema, ji leidžia valdyti pagrindines funkcijas, jas jungti į tinklą, kurti scenarijus, apdoroti ir analizuoti duomenis, keisti ir išplėsti ar naikinti funkcijas. Naudojant laidinę sistemą patalpose sumažėja elektromagnetinis spinduliavimas, kurio mūsų aplinkoje ir taip gana daug.

Žalios spalvos KNX/EIB magistralinio kabelio išvedžiojimo schema bute.

KNX sistema leidžia įdiegti ir naudoti įvairių gamintojų prietaisus, taip pat ir tuos, kurie atsiras tik ateityje. Beje, KNX sistemos modernizacija ir išplėtimas nėra brangūs, tai papildomos įrangos ir papildomo programavimo kaina. Todėl, žvelgiant į ateitį ir norint namams ar biurui sukurti pridėtinę vertę, kuri bus patraukli rinkoje, verta montuojant elektros instaliaciją nutiesti magistralinį kabelį, įdiegti pagrindines valdymo funkcijas, o kitas funkcijas pagal poreikius galima įdiegti vėliau, net ir po 10-ies metų, nes į magistralinį tinklą bet kuriame taške galima jungti valdymo įrangą ir ją suprogramuoti.

KNX - atviras tarptautinis protokolas

KNX yra pastatų automatikos standartas, atitinkantis automatizavimo įrangai taikomas Europos (EN50090) ir tarptautines (ISO/IEC 14543) normas. Tai reiškia, kad KNX technologija yra europinė instaliacinė magistralinio kabelio technologija ir pastato valdymo sistema, suderinta su didele dalimi prietaisų bei sistemų. Šioje sistemoje visa pastato įranga (šildymas, apšvietimas, vėdinimas ir visos kitos) veikia viename tinkle. Kadangi valdymo prietaisai yra programuojami, galima keisti prietaiso funkcijas nekeičiant paties prietaiso. Tai leidžia paprastai reguliuoti visas pastato ar buto inžinerines, apsaugos ir kitas sistemas bet kuriuo paros bei metų laiku, naudojant ne tik jungiklius, jutiklinius monitorius, bet ir telefonus, planšetes ar net balso asistentus.

KNX yra į būsto šeimininkų ar biuro darbuotojų poreikių tenkinimą orientuota atvira sistema, kurią bet kada galima keisti, palaipsniui plėsti ir tobulinti, į ją galima integruoti vėliau įdiegtus ar vėlesnių kartų produktus.

Įdiegus KNX sistemą jos komponentų pasirinkimo galimybės yra didžiulės, nes apie 500 mažesnių ir didesnių pasaulio gamintojų turi sertifikuotus, KNX sistemai pritaikytus gaminius, derančius tarpusavyje ir atitinkančias naujausias technologijas. Į sistemą galima integruoti netgi savus pagal KNX protokolą sukurtus gaminius ar funkcijas, nes KNX protokolas atviras. Taip įgaunama didelė pasirinkimo laisvė.

KNX sistema yra decentralizuota, kiekviena funkcija veikia atskirai, nėra vieno centrinio valdiklio - namo „smegenų", todėl sistema saugi, jokios galimybės pažeisti centrinį mazgą. Jei neveikia vienas kuris nors komponentas, visi kiti veiks.

Duomenų perdavimas tarp KNX sistemos komponentų vyksta silpnųjų srovių magistraliniu kabeliu (24V), radio ryšiu arba internetu. KNX galima naudoti begalei funkcijų realizuoti: valdyti apšvietimą, šildymą, žaliuzes, vėdinimą, kondicionavimą, garso ir saugos įrangą. Taip sukuriama ekonomiškai veikianti, individualius žmonių poreikius tenkinanti ir energiją taupanti sistema. Skaičiuojama, kad automatinė valdymo sistema vidutiniškai sumažina energijos poreikius 30-40 procentų.

Žalias magistralinis valdymo kabelis greta elektros kabelių. Jį reikia nutiesti iki galutinės apdailos darbų.

Plačių apjungimo į vieną tinklą galimybių dėka įmanoma įgyvendinti sudėtingus techninius sprendimus, kurių realizavimas anksčiau buvo techniškai sudėtingas ir reikalavo didelių kaštų. Sensoriai, judesio jutikliai ir termostatai magistraliniu kabeliu perduoda komandas valdikliams, kurie reguliuoja apšvietimą, šildymą, vėdinimą ar oro kondicionavimą. Sistemas galima valdyti įprastais mygtukais arba patalpų valdiklio ekrane. KNX sistema naudinga ir tuo, kad gali būti valdoma ir iš bet kurios pasaulio vietos internetu mobiliuoju telefonu. Be to, vienas valdiklis gali turėti ne vieną, o keletą funkcijų - pavyzdžiui, šviesos ir užuolaidų ar žaliuzių valdymo.

KNX technologijos dėka vyksta nuolatinis apsikeitimas duomenimis ir sąveika tarp įvairių vieningo tinklo siejamų namų įrangos elementų, pvz., žaliuzių, termostatų, šildymo reguliavimo prietaisų, langų atidarymo, šviesos jutiklių ir pan. Operatyvus reagavimas į menkiausius aplinkos pokyčius leidžia gerokai sumažinti elektros energijos ir šilumos suvartojimą. Esant didelėms šildymo kainoms labai svarbu, kad šildymo sistema automatiškai reaguotų į žmonių buvimą patalpoje, lauko oro temperatūrą. Tas pats liečia ir elektros energiją naudojančius prietaisus.

JUNG KNX šviesos ir žaliuzių valdiklis (pavara) turintis iki aštuonių nepriklausomų loginių funkcijų.

KNX protokolas gali būti panaudotas įvairiausioms funkcijoms atlikti: valdyti apšvietimą, šildymą, žaliuzes, oro kondicionavimą, garso ir saugos įrangą ir kt. Sensoriai, judesio jutikliai ir termostatai magistraliniu kabeliu perduoda komandas valdikliams, kurie atitinkamai reguliuoja namo apšvietimą, šildymą ar oro kondicionavimą ir pan. Jie gali būti siejami ne su vienu jutikliu.

Nors dalis valdymo įrangos nematoma, tačiau valdiklių ekranai, jungikliai, jutikliai, kištukiniai lizdai, pulteliai yra matomi ir skirtingas jų dizainas ne visada dera interjere. Be to, skirtingų valdymo prietaisų grafinė išraiška dažnai būna skirtinga ir žmonės pamiršta, kaip elgtis su vis kitaip pavaizduotais valdikliais. JUNG išskirtinumas yra vieningas prietaisų ir grafikos dizainas.

Pasirinkus KNX protokolą ir JUNG valdymo įrangą, jau šiandien turėsite komfortišką ir į ateitį orientuotą pastato valdymo sistemos įrangą, lengvai suderinamą su daugelio gamintojų prietaisais, taip pat vientisą įrangos dizainą, aiškią ir suprantamą grafinę valdymo išraišką.

KNX sistemos patalpų temperatūros reguliatoriai F50 nesiskiria nuo jungiklių dizaino, vientisam interjerui jie gaminami tokio pat dizaino ir spalvų kaip jungiklių linijos.

Norint jau šiandien žengti pirmą žingsnį link protingo namo ir ateities, „JUNG Vilnius" siūlo rinktis bazinius KNX 1 arba KNX 2 paketus, kurie skiriasi pradinių funkcijų skaičiumi ir įranga. Pavyzdžiui, KNX 1 pakete valdomas šildymas, saugos sistema, centrinis kištukinių lizdų atjungimas išvykus. KNX 2 pakete prisideda apšvietimo valdymas. Baziniuose paketuose yra galimybė prie valdomų termostatų prijungti su KNX suderinamų kondicionierių valdymą, taip pat prijungti daiktų interneto (iOT) prietaisus - pavyzdžiui, dulkių siurblį, televizorių, kitą buitinę techniką, elektros, vandens skaitiklių rodmenis matyti kompiuteryje ar telefone.

Pastatų valdymas KNX aplinkoje patogus ir tuo, kad europinė KNX asociacija rūpinasi darbuotojų mokymu ir visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, nuolat vyksta elektros įrangos sistemų projektuotojų ir montuotojų mokymai. Savo ruožtu tai reiškia, kad KNX montuotojai yra profesionalai ir būsite tikri, kad įranga „susikalbės" tarpusavyje ir sukurs maksimalų komfortą bei taupys energiją.

Parengta bendradarbiaujant su „JUNG Vilnius", JUNG nuotraukos