STR 2.05.02:2008

1 priedas

 

HIDROIZOLIACINĖS STOGO DANGOS

TVIRTINIMO REIKALAVIMAI

 

1. Mechaniškai tvirtinamos hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimo reikalavimai:

1.1. hidroizoliacinės stogo dangos mechaninio tvirtinimo elementų kiekis kiekvienoje stogo zonoje (žr. 1.1 pav.) turi būti apskaičiuotas pagal formulę:

 

(1.1)

 

            čia:       n_f - tvirtinimo elementų kiekis (vnt./m²);

w_sum - suminis vėjo slėgis į stogo paviršių atitinkamoje stogo zonoje (Pa), apskaičiuojamas pagal 1.3 formulę;

                        W_f - vieno tvirtinimo elemento projektinis stipris (N);

                        g_Q - vėjo poveikio dalinio patikimumo koeficientas (g_Q = 1,3);

 

 

1.1 pav. Principinė stogo suskirstymo į zonas schema

 

1.2. jei virš mechaniniu būdu pritvirtintos hidroizoliacinės stogo dangos įrengiami balastiniai sluoksniai, šią dangą privaloma mechaniškai tvirtinti stogo pakraščių ir kampų zonose (žr. 1.1 pav.). Šiose stogo zonose mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi atitikti apskaičiuotą kiekį pagal 1.1 formulę. Balastinių sluoksnių sudaroma apkrova gali būti kompensuojamas tik visas suminis vėjo slėgis ir tik centrinėse stogo zonose (žr. 1.1 pav.). Balastinio sluoksnio sudaroma apkrova turi būti didesnė už suminį vėjo slėgį:

 

 

(1.2)

 

 

čia:       w_sum.c - suminis vėjo slėgis į stogo paviršių centrinėje stogo zonoje (Pa), nustatomas pagal 1.3 formulę;

            d_b - atitinkamo balastinio sluoksnio storis (m);

r_b - atitinkamam balastiniam sluoksniui panaudoto statybos produkto tankis (kg/m³);

                        g - laisvojo kritimo pagreitis (g = 9,81 m/s²).

 

Plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų balastiniams sluoksniams priskiriami vandenį drenuojantys sluoksniai, grindų dangos pasluoksniai ir grindų dangos sluoksniai. Plokščiųjų eksploatuojamųjų atvirkštinių stogų balastiniams sluoksniams priskiriami grindų dangos pasluoksniai ir grindų dangos sluoksniai. Plokščiųjų apželdintų stogų balastiniams sluoksniams priskiriami vandenį drenuojantys, vandenį filtruojantys ir žemės substrato sluoksniai.

2. Klijuojamos hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinimo reikalavimai:

2.1. jei hidroizoliacinė stogo danga klijuojama prie termoizoliacinio sluoksnio, termoizoliaciniai statybos produktai turi turėti pakankamą tempiamąjį stiprį ir būti patikimai pritvirtinti prie laikančiosios stogo konstrukcijos. Termoizoliaciniai statybos produktai prie laikančiosios stogo konstrukcijos gali būti priklijuoti (virš priklijuoto garus izoliuojančio sluoksnio) arba pritvirtinti mechaniškai. Hidroizoliacinės dangos klijavimas gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai termoizoliacinių statybos produktų tempiamasis stipris ne mažesnis už suminį vėjo slėgį į stogo paviršių, apskaičiuotą pagal šio priedo 1.3 formulę (taip pat žr. šio priedo 2.4 punktą);

2.2. hidroizoliacinės stogo dangos priklijavimo stipris centrinėse stogo zonose (žr. 1.1 pav.) turi būti ne mažesnis už suminį vėjo slėgį į stogo paviršių, apskaičiuotą pagal šio priedo 1.3 formulę. 

2.3. stogo pakraščių ir kampų zonose (žr. 1.1 pav.) priklijuota hidroizoliacinė stogo danga turi būti papildomai pritvirtinta mechaniškai. Mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi atitikti jų kiekį, apskaičiuotą pagal 1.3 formulę, t. y. šiose zonose tvirtinimo elementų kiekis turi būti apskaičiuotas neatsižvelgiant į dangos priklijavimo stiprį;

2.4. jei virš priklijuotos hidroizoliacinės stogo dangos įrengiamas balastinis sluoksnis, šią dangą būtina mechaniškai tvirtinti stogo pakraščių ir kampų zonose (žr. 1.1 pav.). Šiose stogo zonose mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi atitikti apskaičiuotą kiekį pagal 1.1 formulę. Balastinio sluoksnio sudaroma apkrova gali būti kompensuojamas tik visas suminis vėjo slėgis ir tik centrinėse stogo zonose (žr. 1.1 pav. ir 1.2 formulę). Kai virš priklijuotos hidroizoliacinės stogo dangos įrengiamas balastinis sluoksnis, reikalavimai termoizoliacinių statybos produktų tempiamajam stipriui nekeliami.

3. Suminio vėjo slėgio skaičiavimas:

3.1. suminis vėjo slėgis į stogo paviršių turi būti apskaičiuotas įvertinus stogo konstrukcijų darbo sąlygų pokytį, dėl kurio gali pasikeisti išorinis ir vidinis vėjo slėgis į stogo paviršių (durys paprastai būna uždarytos, bet jos gali būti atidarytos per audrą). Visais atvejais turi būti įvertintas nepalankiausias vėjo poveikių derinys: jei tikėtina, kad pastato stogo konstrukciją vienu metu gali veikti vėjo slėgis į vidinį ir išorinį paviršius, turi būti įvertintas šis nepalankiausias vėjo poveikis. Suminis vėjo slėgis į stogo paviršių turi būti apskaičiuotas kaip išorinio ir vidinio vėjo slėgių skirtumas:

 

(1.3)

 

čia:       w_sum - suminis vėjo slėgis į stogo paviršių (Pa);

w_me - vėjo slėgis į išorinį stogo paviršių w_me (Pa);

w_i - vėjo slėgis į vidinį stogo paviršių w_me (Pa);

 

3.2. vėjo slėgis į išorinį stogo paviršių w_me (Pa) apskaičiuojamas:

 

(1.4)

 

čia:       q_ref  - atskaitinis vėjo slėgis (Pa) (žr. šio priedo 3.4 punktą);

c_e - išorinio slėgio aerodinaminis koeficientas (žr. šio priedo 3.7 punktą);

c(z) - koeficientas, priklausantis nuo vietovės reljefo tipo ir aukščio nuo žemės paviršiaus (žr. šio priedo 3.6 punktą);

 

 3.3. slėgis į vidinius stogo paviršius w_i (Pa) apskaičiuojamas:

 

(1.5)

 

čia:       c_i - vidinio slėgio aerodinaminis koeficientas (žr. šio priedo 3.7 punktą);

 

3.4. atskaitinis vėjo slėgis q_ref (Pa) apskaičiuojamas:

 

(1.6)

 

čia:       v_ref - atskaitinis vėjo greitis (m/s);

r - oro tankis (kg/m³).

Oro tankis priklauso nuo altitudės, temperatūros ir slėgio. Konkrečiai vietovei jis imamas toks, koks būtų audros metu. Jei nežinoma, imama r = 1,25 kg/m³;

 

3.5. atskaitinis vėjo greitis v_ref (m/s) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

(1.7)

 

čia:       v_ref,0 - vėjo greičio pagrindinė atskaitinė vertė (m/s) (žr. šio priedo 1.1 lentelę), įvertinanti vėjo pasikartojimo tikimybę 1 kartą per 50 metų;

c_DIR - krypties koeficientas. Paprastai c_DIR = 1,0. Jei duomenys apie pastato dislokacijos vietą išsamiai įvertina vėjo poveikius, koeficiento vertė gali būti koreguojama pagal šio priedo 1.2 lentelės duomenis.

c_TEM - laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0. Koeficiento c_TEM reikšmė, kuri taikoma konstrukcijoms montavimo laikotarpiu arba konstrukcijoms, kurių naudojimo trukmė neviršija 3 metų, imama c_TEM ≤ 0,806;

c_ALT - aukščio virš jūros lygio koeficientas. Koeficiento c_ALT reikšmė visai Lietuvos teritorijai vienoda: c_ALT  = 1,0;

1,04 - daugiklis vėjo pasikartojimo tikimybei apskaičiuoti iš pasikartojimo tikimybės 1 kartą per 50 metų į tikimybę 1 kartą per 100 metų.

 

1.1 lentelė

 

Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės vertės v_ref,0

 

Vėjo apkrovos rajonas	Vėjo apkrovos rajonui priskiriama  Lietuvos teritorijos dalis	vref,0 (m/s)
III	Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonų, Palangos, Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybių teritorijos	32
II	Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijos	28
I	Likusi Lietuvos teritorijos dalis, t. y. III ir II vėjo apkrovos rajonams nepriskirta Lietuvos teritorija	24

 

1.2 lentelė

Koeficiento c_DIR  vertės

 

Rajonas	Vėjo kryptis
	0 ° Š	30 °	60 °	90 ° R	120 °	150 °	180 ° P	210 °	240 °	270 ° V	300 °	330 °
I	0,83	0,81	0,83	0,85	0,86	0,86	0,86	0,91	0,98	1,0	0,96	0,88
II	0,77	0,77	0,74	0,78	0,79	0,83	0,85	0,91	0,99	1,0	0,95	0,84
III	0,71	0,69	0,68	0,70	0,73	0,80	0,84	0,91	0,99	1,0	0,94	0,80

 

3.6. koeficiento c(z) vertė, įvertinanti vietovės tipą ir pastato aukštį, nustatoma iš 1.3 ir 1.4 lentelėse nurodytų duomenų:

 

1.3 lentelė

Vietovės tipai

 

A	B	C
Atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens saugyklų pakrantės	Miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis	Miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais

 

Pastaba. Pastatai laikomi esantys nurodyto tipo vietovėje, jeigu ši vietovė iš vėjo pusės tęsiasi 30 h atstumu, kai pastato aukštis h iki 60 m, ir 2 km, kai aukštis didesnis.

 

1.4 lentelė

 

Koeficientai c(z), įvertinantys vėjo slėgio pokytį nuo aukščio

 

Aukštis virš žemės paviršiaus z (m)	Koeficientai c(z) vietovės tipams
	A	B	C
£ 5	0,75	0,5	0,4
10	1,0	0,65	0,4
20	1,25	0,85	0,55
40	1,5	1,1	0,8
60	1,7	1,3	1,0
80	1,85	1,45	1,15
100	2,0	1,6	1,25
150	2,25	1,9	1,55
200	2,45	2,1	1,8

 

Pastaba. Vietovės tipai įvairioms skaičiuotinoms vėjo kryptims gali būti skirtingi.

 

3.7. išorinio slėgio c_e, vidinio slėgio c_i,  aerodinaminių koeficientų vertės imamos iš šio priedo 1.5 lentelės [4.17]. 1.5 lentelėje nenurodytais atvejais minėtų aerodinaminių koeficientų vertės turi būti nustatytos iš STR 2.05.04:2003 4 priedo 1 lentelės [4.17]. Toliau pateiktoje 1.5 lentelėje rodyklėmis ® parodytos vėjo kryptys. Ženklas „plius" prie koeficientų c_e ir c_i atitinka vėjo slėgio kryptį į atitinkamą paviršių; ženklas „minus" - kryptį nuo paviršiaus. Tarpinės koeficientų vertės nustatomos interpoliuojant. Skaičiuojant hidroizoliacinės dangos tvirtinimą pagal išorinį stogo kontūrą, reikia įvertinti vietinį neigiamą vėjo slėgį su aerodinaminiu koeficientu c_e = -2, paskirstytą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje (žr. 1.1 pav.), o statinių kampuose 1,5 m su aerodinaminiu koeficientu c_e = -3.

 

1.5 lentelė

 

Stogų vėjo apkrovos schemos ir aerodinaminiai koeficientai [4.17]

 

Sche-mos Nr.	Pastatų stogų vėjo apkrovų schemos	Aerodinaminių koeficientų c stogams vertės
1.	Atskirai stovinčios plokščiosios ištisinės konstrukcijos Vertikalūs ir ne daugiau kaip 15 ° nuo vertikalės pasvirę paviršiai	Priešvėjinis: ce  = +0,8. Pavėjinis: ce = -0,6
2.	Pastatai su dvišlaičiu stogu	Koefi-cien-tas   α,º ce1, ce2 vertės, kai h1/l lygus 0 0,5 1 ≥2 Ce1 0 0 -0,6 -0,7 -0,8 20 +0,2 -0,4 -0,7 -0,8 40 +0,4 +0,3 -0,2 -0,4 60 +0,8 +0,8 +0,8 +0,8 Ce2 ≤60 -0,4 -0,4 -0,5 -0,8   PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
3.	Skliautiniams arba panašiems skliautiniams stogams	Koefi-cien-tas   α,º ce1, ce2 vertės, kai f/l lygus 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 Ce1 0 +0,1 +0,2 +0,4 +0,6 +0,7 0,2 -0,2 -0,1 +0,2 +0,5 +0,7 >1 -0,8 -0,7 -0,3 +0,3 +0,7 Ce2 lais-vas -0,8 -0,9 -1 -1,1 -1,2   PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
4.	Pastatai su išilgai išdėstytu stoglangiu	Koeficientai ce1 ir ce2 nustatomi pagal 2 schemos nurodymus
5.	Pastatai su išilgai išdėstytais stoglangiais	AB zonoje pastato denginiui koeficientas ce nustatomas pagal 4 schemą. Kitoms denginio zonoms ce = -0,5.
6.	Pastatai su įvairaus aukščio išilgai išdėstytais stoglangiais	Koeficientai ,  ir ce2 nustatomi pagal 2 schemoje pateiktus nurodymus; čia nustatant ce1 aukštis h1 yra lygus priešvėjinės sienos aukščiui. AB denginio zonai ce = -0,5 PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
7.	Pastatai su šediniu stogu	AB denginio zonai koeficientas ce nustatomas pagal 2 schemai pateiktus nurodymus. BC denginio zonai ce = -0,5.
8.	Pastatai su zenitiniais stoglangiais	Priešvėjiniams stoglangiams ce koeficientas nustatomas pagal 2 schemoje pateiktus nurodymus. Kitai denginio daliai - kaip 5 schemos BC zonai, t. y. ce = -0,5. PASTABA. Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.

 

3.8. hidroizoliacinės dangos tvirtinimo elementų išdėstymo ir stogo hidroizoliacinės dangos tvirtinimo reikalavimai:

3.8.1. virš mineralinės vatos termoizoliacinio sluoksnio įrengtos ruloninės hidroizoliacinės dangos mechaniniam tvirtinimui turi būti naudojamos teleskopinės tvirtinimo detalės, kurios vaikštant stogu netrukdytų deformuotis termoizoliaciniam sluoksniui ne mažiau kaip 20 % šio sluoksnio storio;

3.8.2. kai hidroizoliacinės stogo dangos tvirtinamos mechaniškai, minimalus mechaninio tvirtinimo elementų kiekis turi būti 1 vnt./m², o atstumas tarp tvirtinimo elementų eilių turi būti ne didesnis kaip 1 m.

________________