Labai retai susimąstome, kad tvora yra kraštovaizdžio architektūros dalis, galinti aplinką pagerinti arba ją užteršti.

Tvoros architektūra

Prieš keletą metų klaipėdietis architektas Vitalijus Jankūnas paskelbęs konkursą „Pats sau architektas"  kvietė į kuriozus architektūroje pažvelgti su jumoru. Viename iš konkurso etapų buvo kviečiama išrinkti originaliausią ir keisčiausią Lietuvos tvorą, o taip pat ir geriausią. Organizatorius sako gavęs per pusantro šimto tvorų fotografijų, bet taip pat sulaukęs ir kaltinimų - neva jis tyčiojasi iš tvorų savininkų.

„Gaila, kad taip buvome suprasti, mes su kolegomis norėjome, kad visi pažvelgtume į save iš šalies, nusišypsotume, suprastume, ką darome negerai ir pagalvotume, kaip iš tiesų reikia daryti. Deja, iš esmės niekas nuo to laiko nepasikeitė, gal tik kas dešimtas statantis namą paprašo suprojektuoti ir tvorą. Dauguma mano, kad tvorą pasirinkti - juokų darbas. O juk ji yra tikrasis gatvės fasadas, labiausiai matoma dalis, galų gale - tai miesto, gyvenvietės, kvartalo veidas. Nekalbant apie tai, kad namas ir tvora turi būti nedaloma visuma, kurią jungia architektūrinė idėja. Sujugti į visumą pastatą, tvorą, aplinką, medžiagiškumą, rasti bendrą stilistiką,  gali tik profesionalas", - įsitikinęs architektas.

Būna ir taip - matyt, šeimininkas posakį „Mano namai - mano tvirtovė" supranta pažodžiui.

Architektas apgailestauja, kad netgi saugomose teritorijose tvorų stilistika nėra reglamentuota, išskyrus techninius jų parametrus - aukštį, atstumus ir pan.

Tvoros stilistiką daug lemia ir aplinka, kurioje ji statoma: kaimo vietovė, miesto tipo gyvenvietė, priemiestis, miesto teritorija, sodų masyvas ir pan. Šiuo atveju savarankiškai tveriantys tvoras labai retai apie tai pagalvoja. „Juk vienaip aklina tvora atrodys mieste ir kaime", - sako architektas V. Jankūnas. Jis pataria atsižvelgti į natūraliai toje teritorijoje susklosčiusias tvorų tradicijas, gamtą. Jo nuomone, neverta sekti blogais pavyzdžiais, kurių deja, daugiau nei gerų, o „įsiklausyti" į aplinką, savo namo architektūrą.

Renkantis tvorą reikia aprėpti daug faktorių ir sąlygų.

Tvoros pasirinkimo kriterijai

Metalines cinkuoto plieno tvoras gaminančios įmonės vadovas patvirtina, kad tvoros pasirinkimo kriterijų yra labai daug ir juos visus tenkinantį sprendimą rasti ne taip paprasta.

„Todėl pas mūsų klientus dažniausiai pirmiausia keliauja ekspertas - žmogus, kuris apie tvoras žino beveik  viską ir kurio įgudusi akis pastebi visus niuansus. Jis argumentuotai pataria dėl tvoros stilistikos, medžiagos, ieško sprendimų nestandartinėse situacijose. Juk būna, kad iš vienos sklypo pusės yra gatvė, iš kitos - kaimynas, iš trečios - miškelis. Kokią tvorą tverti, kad atliktų skirtingas funkcijas - ir slėptų nuo kaimynų, ir atvertų vaizdą, ir ribotų nuo gatvės", - retorinį klausimą užduoda įmonės vadovas. Be to, jis pastebi, kad, galvodami apie tvoros išvaizdą, žmonės dažnai pamiršta, kad į tvorą reikia įkomponuoti vartus, vartelius, ir taip, kad šie būtų patogūs.

Permatoma metalinių strypų tvora subtiliai rodo šeimininkų poziciją - saugumas svarbu, bet mes esame atviri.

Tvoros funkcijos

Tvora prie namų gali turėti vieną ar net kelias funkcijas. Tvora tai:

• Užtvara visu sklypo perimetru neleidžianti laisvai į privačią erdvę patekti žmonėms ir gyvūnams;
• Neturi praktinės reikšmės - tik dekoratyvinis elementas;
• Atrama vijoklių ar kitų augalų gyvatvorei;
• Užtvara sauganti nuo dulkių ir triukšmo;
• Sklypo ribas žyminti užtvara;

Dažniausiai tvora atlieka ne vieną, o kelias funkcijas: saugo, užtveria, žymi ribas ir kt. Tad pasiryžus aptverti sklypą, pirmiausia reiktų pagalvoti, kaip pasirinkta tvora atliks ir atitiks reikiamas funkcijas.

Tvoros funkcijos iš dalies apsprendžia jos išvaizdą - kaip ji turi atrodyti: permatoma ar aklina, iš kokių medžiagų, kokio aukščio ir pan. Visa tai telpa į estetikos ar stilistikos sąvokas. Štai čia kartais ir suklumpama, nepagalvojama, kaip aptvėrimas derės su namo architektūra, aplinka ir pan.

Tvoros derinimas su aplinka

Kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson sako, kad „tvora kartu su namu yra suvokiama kaip vientisa kompozicija, todėl tvora turi medžiagiškai, spalviškai ir tekstūriškai papildyti namo architektūrą. Tačiau, renkantis tvorą, reikėtų atsižvelgti ir į bendrą gatvės tvorų charakterį bei prie jo prisiderinti, nes taip kuriama vizualinė gatvės kokybė. Neretai gatvės išklotinėje gausu skirtingų tvorų, todėl tokiais atvejais geriau rinktis nuosaikesnę, kuklesnę tvoros išraišką. Tik atskirais atvejais pasiteisina vizualiai aktyvi, krentanti į akis tvora, bet tokiai parinkti visuomet būtinas profesionalo sprendimas. Tačiau dažniausiai aplinkoje su daug įvairių elementų geriausiai atrodo nuosaikios, į akis nekrentančios, tamsesnių spalvų, švarių formų ir natūralių medžiagų tvoros".

Anot architektės, vietinis kraštovaizdis dažniausiai esti gamtinis arba urbanizuotas. Verta atsižvelgti į jame dominuojantį medžiagiškumą ir spalvas bei prie to derinti tvoros dizainą. Urbanizuotame kraštovaizdyje tvorą reiktų derinti prie kitų tvorų.

Suderintos stogo ir tvoros spalvos, ilgaamžę vertikalių metalinių lentelių tvorą  nuo gatvės dar skiria dekoratyviai krūmai ir medžiai.

Kaimo ar nedidelio miestelio, miesto priemiesčių gatvėse vietoje tvoros dera gyvatvorės, kurios aplinkai suteikia gyvybės, jaukumo. Gamtiniame kraštovaizdyje tiesios tvoros linijos visuomet atrodo nenatūraliai, todėl tvoros išorėje rekomenduojama papildomai pasodinti vietovei būdingų augalų grupes ir masyvus, taip integruojant tvorą į supantį kraštovaizdį bei pagerinant vizualinę aplinkos kokybę. Ypatingai tai aktualu atviroms vietoms priemiesčiuose, šalikelėse, laukuose, kur yra geras apžvelgiamumas.

Geriausios medžiagos tvorai

Tvoroms tinkamų medžiagų yra daug, nuo seno mūsų krašte populiarios medinės tvoros, tačiau jos reikalauja nuolatinio atnaujinimo, perdažymo, permainingame mūsų klimate net ir apdorota mediena ilgainiui ima pūti.

Pastaruoju metu namų ir sklypų aptvėrimui vis populiaresnės ilgaamžės ir nedaug už medieną brangesnės cinkuoto metalo tvoros, dažytos milteliniu būdu. Vizualiai jų  paviršius nuo dažytos medienos beveik nesiskiria, juolab, kad metalinių tvorų kuolai gali būti tvirtinami lygiai taip pat kaip mediniai: vertikaliai arba horizontaliai kaip medinės lentos.

„Gal todėl, kad primena medieną, bet neturi jos ydų, pas mus populiariausios metalinių strypų ir metalinių lentelių tvoros, mes taip pat montuojame betoninius klinkerio imitacijos stulpus, tad visa tvora atrodo labai natūraliai", - sako įmonės vadovas.

Klinkeriu apdailinti betono stulpeliai, metaliniai tvoros profiliai, imituojantys medienos lenteles - tiek su namo architektūra, tiek su aplinka suderintas vaizdas.

Metalinės tvoros ilgaamžės, jų nereikia atnaujinti ir prižiūrėti, jų spalva neblunka ir dažai nesilupa nuo karščio ir šalčio. Ar tikrai nereikalinga jokia priežiūra?

„Nebent nuo horizontalių profilių aukšto slėgio aparatu retsykiais reiktų nuplauti dulkes", - sako metalines tvoras gaminančios įmonės vadovas.

Metalinės tvoros ilgaamžiškumą lemia galvanizavimas arba kitaip - karštas cinkavimas, kurio metu cinku padengiamas ne tik išorinis metalo paviršius, bet, jei naudojami tuščiaviduriai strypai, ir strypų vidus. Po to metalas dar dažomas atspariu milteliniu būdu. Taip apdorotas paviršius atsparus nusitrinimui, įbrėžimams, korozijai, yra apsaugotas praktiškai nuo bet kokio aplinkos poveikio. Miltelinis dažymas leidžia išgauti blizgų arba matinį bet kurios RAL paletės spalvą.

 

Tvoros montavimo klaidos

„Kadangi visi siekia pataupyti, būna, kad tvorų pamatus ir stulpus sumontuoja kokie nors meistriukai arba trinkelių klojėjai,  kurie, daug nesukdami galvos, vartus, stulpus įrengia  negalvodami apie atstumus, ten, kur jiems patogiau - vartai įrengiami tiesiai prieš garažą, o papildoma automobilio stovėjimo vieta numatyta šone. Arba vartų automatikos laidai išvedžiojami ne ten, kur bus vartai. 90 proc. atvejų būna nereikalingi įėjimo varteliai, nes įvažiavimo vartai turi įėjimo funkciją. Tačiau stulpelius montuojantys darbininkai vartelius mėgsta, nes stulpų susidaro daugiau. Tokių kuriozų pasitaiko gana dažnai, todėl planuojant tvorą rekomenduojame pirmiausia pasitarti su mūsų ekspertu, - pataria specialistas.

Plieninių profilių metalo tvoras gaminančios įmonės vadovas perspėja, kad tvoros neverta tverti iš pigesnės skardos, kuri naudojama stogų dangai, nes didesnė stogo skardos pažeidimų galimybė, jos paviršius ne toks atsparus.

 

Kas žinotina tveriant tvorą

Ar reikalingas leidimas tvorai tverti?

Jei tvora yra aukštesnė nei 2 m ir miesto teritorijoje, tuomet reikalingas savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).

SLD taip pat reikalingas konservacinės apsaugos ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), kurortuose, Kuršių nerijoje.

SLD visais atvejais privalomas norinti šį statinį statyti magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Jei yra tokia kliūtis, statytojas privalo, susitaręs su kaimynu, gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą) arba turi būti ieškoma abiem savininkams priimtino sprendimo.

Kaip įrengti tvoros pamatus, jei yra didelis aukščių skirtumas?

Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste, taip pat būtina gauti SLD. Bet kurios konstrukcijos, bet kurio taško atraminės sienutės aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, turėtų būti mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, kitu atveju privalomas rašytinis kaimyno sutikimas.

Tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų rašytiniai sutikimai būtini ne tik įrengiant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Kad nereikėtų kaimyno sutikimo, tvoros akytumas sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)330° ir (<)30°) turėtų būti ne mažesnis kaip 50 proc., o rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) pusėje - ne mažesnis kaip 25 proc.

Kada reikalingas metalinės tvoros įžeminimas? Kaip jis įrengiamas?

Jeigu metalinės ar vielinės tvoros įrengiamos elektros oro linijų apsaugos zonoje ne pagal reikalavimus, įvykus gedimui elektros oro linijoje, gali kilti pavojus žmonių gyvybėms. Vielinės aptvaros/ metalinės tvoros elektros oro linijų apsaugos zonoje saugų įrengimą reglamentuoja Energetikos ministro įsakymu patvirtintų „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių" (toliau - Taisyklės I) 269-272 punktų reikalavimai.

„Elektros tinklų apsaugos taisyklių", patvirtintų Energetikos ministro įsakymu (toliau - Taisyklės II), 16.2 punktas nustato, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama įrengti vielines užtvaras ir metalines tvoras.

Taisyklių II 6.1.1 - 6.1.3 punktuose nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonos išilgai elektros oro linijų abiejose pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) yra šiuo atstumu:

• iki 1 kV įtampos elektros oro linijoms - 2 metrų;
• 6 ir 10 kV įtampos elektros oro linijoms - 10 metrų;
• 35 kV įtampos elektros oro linijoms - 15 metrų.

Vielinių aptvarų arba metalinių tvorų ir aukštesnės kaip 1000 V įtampos oro linijos sankirtose abiejose oro linijos pusėse 15-20 m atstumu nuo kraštinių laidų vertikaliųjų projekcijų vielinėje aptvaroje ir metalinėje tvoroje turi būti įrengiamas 0,25 m oro tarpas. Metalinės tvoros arba vielinės aptvaros ir iki 1000 V įtampos oro linijos sankirtoje tarpų tvoroje arba aptvaroje įrengti nebūtina, o reikia ją tik įžeminti.

Vielinių aptvarų ir metalinių tvorų dalis po oro linija turi būti įžeminta ne didesne kaip 30 Ω varža. Vielinės aptvaros ir metalinės tvoros, esančios už įrengtų tarpų 15-20 m atstumu, turi būti pakartotinai įžemintos. Įžeminimo varža nereglamentuojama.

Gyvulių aptvarams naudojamas „elektrinis piemuo" negali nepertraukiamai kirstis su elektros oro linijomis. 15 - 20 m horizontaliu atstumu abipus kraštinių laidų „elektrinis piemuo" turi būti pertrauktas, izoliuotas arba pakeistas elektros srovei nelaidžia tvora, kad, nutrūkus ir nukritus laidui, elektros srovė negalėtų tekėti visu „elektriniu piemeniu", nes tai keltų grėsmę žmonių bei gyvulių gyvybei. „Elektrinis piemuo" turi būti įrengiamas vadovaujantis gamintojo instrukcija.

ASA.LT informacija,