Statyboje neapsieisime be metalo. Metalinės konstrukcijos gali būti jau paruoštos naudoti ir jas belieka tik sujungti, bet dažnai būna atvejų, kai metalinės konstrukcijos papildomai pritaikomos statybvietėje ir sujungiamos tarpusavyje arba su kitais statybiniais elementais.

Metalo pjovimas

Metalo pjovimo būdų yra daug. Prireikus pjaunama ir stacionaria įranga - vandens srove, lazeriu, deguonimi, plazma. Vietoje pjaunama diskiniais pjovimo įrenginiais, elektros lanko suvirinimo įranga, dujinio virinimo įranga.

Metalo gręžimas

Varžtais arba kniedėmis tvirtinamuose metalo elementuose daromos skylės. Populiariausia gręžti metalo grąžtais. Daug patogiau išgręžti stacionariomis gręžimo staklėmis, bet galima ir rankiniais gręžtuvais.

Pažymėtoje vietoje padaromas įgilinimas kerneriu, o metalas įtvirtinamas spaudiklyje. Gręžiant neverta naudoti maksimalių apsukų. Tai padidina produktyvumą, tačiau greičiau atšimpa grąžtas. Minkštus metalus gręžiant galima naudoti didesnes apsukas. Baigiant gręžti reikėtų jas sumažinti, nes ištraukiamas grąžtas gali nulūžti. Gręžiant didesnes nei 25 mm skyles rekomenduojama pirmiau išgręžti mažesnę skylę. Platinant skylę greitis gali būti maksimalus. Gręžiant metale reikia atminti, kad grąžto aštrumas daug svarbesnis nei galingumas. Aštrinti grąžtus galima diskiniais galąstuvais, griežtai išlaikant gamyklinį kampą (120 laipsnių). Tvirtesniems metalams darbiniame paviršiuje reikia papilti mašininės alyvos, o grąžtą, kad neperkaistų, būtina mirkyti vandenyje.

Skylės gali būti padaromos su sriegiais. Tam tikslui naudojami sriegikliai, kurie įsukami į paruoštą mažesnio skersmens skylę. Jie įsriegia reikiamos konfigūracijos sriegius skylės šonuose.

Metalo tvirtinimas varžtais

Populiariausias metalo tvirtinimo būdas - varžtais. Juos sudaro kelios dalys: varžtai, sriegiai arba savisriegiai, smeigės, veržlės ir poveržlės. Atsižvelgiant į paskirtį, skiriasi varžtų galvutės, sriegis, metalas, iš kurio gaminama (jo tvirtumas), antikorozinė danga ar kitokio pobūdžio paviršiaus dengimas, skersmuo.

 

Tvirtinimo elementų tipai

A varžtas
B sriegis
C smeigė
D poveržlė
E veržlė

Varžtų galvutės

A. šešiabriaunė
B. cilindrinė
C. šešiabriaunė su paplatinimu
D. pusapvalė su užkarpa
E. kūginė paslėpta
F. pusapvalė
G. paslėpta su privirinimu
H. užsukama
I. kūginė paslėpta su šešiakampiu priveržimu

Veržlės

A šešiabriaunė, dažniausiai naudojama vidutinių ir sunkių apkrovų jungimuose
B šešiabriaunė paploninta, mažų apkrovų jungimams
C šešiabriaunė su paplatinta apačia, tvirtesniam kontaktui su pagrindu
D šešiabriaunė su guma viduje, dažniausia naudojama santechniniuose jungimuose, kur numatoma didelė vibracija, naudojama vieną kartą.
E šešiabriaunė pailginta, naudojama smeigių jungimams

Poveržlės

A Lygi paplatinta, dažniausia naudojama vidutinių apkrovų jungimams
B Spyruoklinė
C Lygi siaura
D Lygi pastorinta, naudojama didelių apkrovų konstrukciniuose jungimuose

Varžtų ir veržlių stiprumo klasės

Plieniniai varžtai, sriegiai ir smeigės skirstomi į 12 stiprumo klasių. Renkantis varžtus ar veržles reikia įvertinti tai, kokios apkrovos teks tvirtinimo elementams. Tvirtumo klasės žymimos dviem skaičiais: pirmasis, padalytas iš 100, rodo medžiagos stiprumo ribos minimalią reikšmę Mpa (N/mm2), antrasisis, padalytas iš 10, rodo apytikslį takumo ir stiprumo ribų santykį.

	3,6	4,6	5,6	5,8	6,6	6,8	8,8	10,9	12,9
Stiprumo ribos minimali reikšmė N/mm2	300	400	500	500	600	600	800	1000	1200
Takumo ir stiprumo ribų santykis	200	240	300	400	360	480	640	900	1080

3.6-4.6 klasių varžtai naudojami medienai, 5,6-6,8 - mažų ir vidutinių apkrovų jungimuose, populiariausi 8,8 ir 10,9-12,9 klasių varžtai, naudojami konstrukciniuose didelių apkrovų jungimuose.

Veržlės yra septynių stiprumo klasių.

Veržlių dydžiai	5	6	8	10	12
Iki M4	520	600	800	1040	1150
M4-M7	580	670	855	1040	1150
M7-M10	590	680	870	1040	1160
M10-M16	610	700	880	1050	1190
M16-M39	630	720	920	1060	1200

5-6 lengvos apkrovos, 8 lengvos ir vidutinės ir 10-12 - konstrukciniams jungimams su didelėmis apkrovomis.

Varžto stiprumo klasė ir gamintojas žymimi ant kepurėlės. Ženklinimas - vienas esminių požymių ir dėl varžto kokybės.

Sriegio tipai pagal profilį

1 Trikampiai
2 Trapeciniai
3 Įrantiniai
4 Stačiakampiai
5 Apvalūs

Tarp tvirtinimo sriegių naudojamų metalui tvirtinti labiausia paplitęs metrinis sriegis, kurio profilis yra trikampis su 60 laipsnių viršutiniu kampu. Metrinis sriegis gaminamas su smulkiu arba stambiu žingsniu. Stambaus žingsnio sriegis mažiau jautrus išsidėvėjimui ir pagaminimo netikslumams, tuo tarpu smulkus žingsnis turi geresnę savistabdą ir tvirtesnį tarpusavio kontaktą, jis naudojamas ten, kur keičiasi apkrovos ir plonasienėse detalėse.

Metalo jungimams naudojamas ir apvalaus profilio sriegis, kuris dažniausia pritaikomas sunkesnėse eksploatacijos sąlygose: užterštoje aplinkoje gaisrinėje ar hidraulinėje armatūroje.

Įrankiai varžtams priveržti

Veržlės dydis	Raktas pagal DIN 931, 933, 934	Raktas pagal DIN 912
M4	7	3
M5	8	4
M6	10	5
M7	11	-
M8	13	6
M10	17 (16)	8
M12	19 ( 18)	10
M14	22 (21)	12
M16	24	14
M18	27	14
M20	30	17
M22	32 ( 34)	17
M24	36	19
M27	41	19
M30	46	22
M33	50	-
M36	55	27
M39	60	-
M48	75	-

Apsauginis metalo tvirtinimo elementų sluoksnis

Metalo tvirtinimo elementai dažniausia gaminami iš plieno, nerūdijančio ar rūgštims atsparaus plieno, dažniausia turi specialią dangą, kuri gali būti apsauginė arba dekoratyvinė. Apsauginė danga dažniausia yra iš cinko ar chromo. Dekoratyvinė danga - iš vario, nikelio ir chromo. Cinkuota danga dažniausia naudojama ir dengiama keliais būdais:

a) karštuoju būdu - gaminys įmerkiamas į išlydyto cinko vonias (apie 450-480 oc). Sluoksnio storis nuo 50 iki 150 mkm;

b) galvanizacijos būdu, sluoksnio storis nuo 5 iki 35 mkm.

Antikorozinis atsparumas didinamas mirkant cinkuotus gaminius chromo rūgštyje - ant paviršiaus susidaro chromo plėvelė (chromo ir cinko junginys). Jos antikoroziniam atsparumui mažai įtakos turi net įbrėžimai.

Atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas parenkami tvirtinimo elementai su atitinkamo storio cinko dengiamuoju sluoksniu.

Eksploatacijos sąlygos	Gaminio naudojimo vieta	Cinko storis mkm
Labai lengvos	Uždarose patalpose, kur nėra kondensato, drėgmės, dėvėjimo, apkrovų	3
Lengvos	Uždarose patalpos su periodiniu kondensato ir drėgmės poveikiu, nežymus dėvėjimas, apkrovos	5
Vidurinės	Sausose patalpose su periodiniu drėgmės poveikiu, atsitiktiniu dėvėjimu ir apkrovomis	8
Sunkios	Kondensato ir drėgmės poveikis, periodiniai atmosferiniai krituliai arba plovimas	12
Labai sunkios	Dažnas drėgmės poveikis, druskų tirpalai, plovimo skysčiai, galimas dažnas pažeidimas: įbrėžimai, įlenkimai, dėvėjimąsi dėl trinties	25

Kniedės, kniedijimas

Dar vienas populiarių būdų - kniedijimas. Kniedijimo principas pakankamai paprastas: traukiamas platus antgalis plečia kniedės apvalkalą, įremdamas jį į kniedijamo metalo šonus. Klasikinis būdas - kniedė suplojama sutvirtinant du metalo lakštus.

Savisriegiai ir savigręžiai

Juos galima suskirstyti į sriegiamus į išsriegtą skylę ir savisriegius, galinčius be skylės ar mažesnio skersmens skyle įsisriegti į metalą. Negamyklinėmis sąlygomis galima savarankiškai padaryti skylėje sriegį sriegikliu. Pirmiausia daroma skylė metale, kuri būna mažesnio skersmens už išsriegiamą skylę. Skersmens skirtumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į sriegio storį. Padaryta skylė užtepama mašininiu tepalu, įdedamas sriegiklis ir sukamas palengva spaudžiant kita ranka. Dešininiai sriegikliai sukami pagal laikrodžio rodyklę, kairiniai - prieš.

Savisriegiai dažniausia naudojami tvirtinant plonesnius metalus, bet yra ir tokių, kurie gali įsisriegti į 12 mm metalo lakštus.

A Gipso kartono profilių (plono metalo) savisriegis
B Savisriegis plonas, metalas/medis
C Cinkuotas savigręžis, plonas/vidutinio storio metalas, tvirtinimas, medis
D Metalinės stogo dangos savigręžis su kepurėle
E Savigręžis storam metalui

Metalo jungimo būdai

Pagal jungimo tipus galima būtų suskirstyti į šiuos pagrindinius tipus ir potipius:

1. Jungimas metalas/metalas

1.1 storas metalas + storas metalas
1.2 plonas metalas + storas metalas
1.3 plonas + plonas metalas

2 Metalas /medis

2.1 savigrežiais, savisriegiais
2.2 Medvarščiais

3 Metalas + betonas

3.1 inkarais
3.2 inkarinė masė

Storas ir storas metalas dažniausia jungiami naudojant varžtą, poveržlę ir veržlę. Veržlės stiprumo klasė turi atitikti varžto stiprumo klasę, paviršiaus padengimas taip pat turi būti vienodas.

Plonas metalas su storu jungiamas varžtais, kniedėmis, savigręžiais. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo savigręžiai - varžtai, kurių gale įtaisytas grąžtelis, juo įsigręžiama į metalą kaip į medį. Galima įgręžti į metalą iki 12 mm storio, negręžiant papildomos skylės. Skersmuo iki 6,3 mm.

Plonas metalas su plonu jungiamas kniedėmis ir savisriegiais. Jei metalas iki 1 mm, nebus problemų įsriegti be papildomo gręžimo. Jei metalas storesnis, pirmąjį sluoksnį reikėtų pragręžti.

Metalas prie betono ar kitų mineralinių medžiagų  dažniausia jungiamas kaiščiais su varžtu ir medvarščiais su plastikiniu kaiščiu. Parenkant tinkamą jungimą atsižvelgiama į apkrovas ir medžiagos, prie kurios bus jungiamas metalas, tipą.

Lengvoms apkrovoms naudojami medvaržčiai su plastikiniu kaiščiu, vidutinėms ir didelėms apkrovoms - inkarai.

Papildomai inkarai ir kaiščiai skirstomi į tipus pagal jungimo medžiagą: betonui ir mažai porėtoms medžiagoms naudojami standartiniai kaiščiai, porėtoms medžiagoms (putbetonis, plyta su skylėmis) naudojami didesnio plėtimo kaiščiai.

A Standartinis lygus kaištis naudojamas kietame betone
B Padidinto plėtimo su ūseliais, pailgintas, pailgintas naudojamas ten, kur gali būti daug viena po kitos einančių ertmių( žr. pav.), įprasto ilgumo su ūseliai porėtoms mineralinėms medžiagoms (putbetonis, keramzitas)
C Padidinto plėtimo lygus
D Universalus kaištis
E Vidutinių ir sunkių apkrovų tvirtinimo pleištinis inkaras
F Vidutinių ir sunkių apkrovų tvirtinimo rankovinis inkaras
G Vidutinių ir sunkių apkrovų tvirtinimo segmentinis inkaras

A, B, C, D atveju naudojami medvarščiai, E, F, G varžtai

Universalus būdas tvirtinti metalą prie mineralinių paviršių - dvikomponentė inkarinė masė. Eksperimentais patvirtinta, kad tinkamai pritvirtinus išeina ypač tvirtas kontaktas. Šiuo metodu tvirtinant išgręžiama skylė tvirtinimo vietoje, išpučiamos dulkės ir išvalomos sienelės šepetėliu. Į sutvarkytą skylę iš flakonėlio turi būti įspaudžiama vienalytė masė, tik atidarius flakonėlį masė dažniausiai būna nesusimaišiusi.

Tvirtinant metalą prie medžio tinka visi tvirtinimo elementai, tinkantys medžiui. Tvirtinant ploną metalą naudojami savisriegiai. Medienos savisriegių tarpas tarp sriegių yra ne toks tankus.

Įdomesnis variantas - medienos tvirtinimas prie metalo. Problema - pragręžus medį ir savisriegiui atsitrenkus į metalą, jis toliau sukasi medyje iki pat galvutės. Tokiu atveju daromos didesnio skersmens skylės, kurios leidžia savisriegiui prasisukti. Yra ir naujo tipo savigręžis su sparneliais, kurie medyje padaro didesnio skersmens skylę. Pasiekus metalą, savigręžis prasisuka medyje įsigręždamas į metalą.

 

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.