Savarankiškai pasigaminti vienokią ar kitokią metalinę konstrukciją patogiausiai naudojant suvirinimo aparatą. Užsiminus apie šį procesą paprastai prieš akis iškyla sunkūs, nepatogūs, kibirkščiuojantys tarybiniai suvirinimo aparatai. Todėl daugeliui nė minties nekyla įsigyti ir namuose laikyti didžiulę ir nepatogią „dėžę". Tokius stereotipus reiktų pamiršti, nes pastaruoju metu rinkoje pasirodė tokie lengvi ir kompaktiški suvirinimo aparatai, kad juos galima palaikyti žaisliniais. Jie lengvi, galima nešioti ir nesunkiai rasti vietą saugojimui, o dirbti jais taip paprasta, kad kiekvienas norįs gali tapti suvirintoju.

Buityje daugiausiai naudojamas rankinis lankinis suvirinimas arba RLS. Šie aparatai virinimui naudoja specialia danga dengtus metalinius virbus - elektrodus. Jie dega veikiami kintamos arba nuolatinės srovės. Temperatūra lanko zonoje siekia 6000-7000°С. Ją lemia virinimui naudojamos srovės stipris, kuris, esant ribotam aparato svoriui, neviršija 160-200 A. Norint pasiekti tokį elektros srovės stiprį išeinamąją aparato įtampą reikia sumažinti iki 48-90 V, šito užtenka uždegti lanką. Įtampa mažinama naudojant žeminimo transformatorių, kuris yra neatsiejama aparato dalis. Esant didesniam srovės stipriui, elektrodo skersmuo gali būti didesnis, o tokiu galima suvirinti didesnes detales.

Virinant skirtingas medžiagas, srovės stiprį reikia keisti, todėl aparate turi būti numatytas šią funkciją atliekantis įrenginys; kad jis neperkaistų, naudojamas vienas arba keli ventiliatoriai. Tai padidina aparato svorį, todėl gamintojai turėjo galvoti, kaip jį sumažinti. Paprasčiausias būdas - apriboti transformatoriaus veikimo laiką. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad kartais daryti pertraukas būtina, nes tenka keisti sudegusius elektrodus, o po 3-5 minučių darbo tenka ruošti naujas detales. Kad meistras, įsijautęs į darbą, nesudegintų transformatoriaus, dažnas aparatas turi šiluminės apsaugos įrenginį, kuris automatiškai išjungia įkaitusį aparatą.

Paprasčiau yra su nuolatinę srovę naudojančiais aparatais, mat lankui tinklo įtampa turi mažiau įtakos. Srovės pakeitimui iš kintamos į nuolatinę po transformatoriaus yra įmontuotas puslaidininkių lygintuvas. Tai padidina aparato svorį ir sumažina patikimumą, tačiau: suvirintoje siūlėje yra daugiau detalės, o ne elektrodo metalo, todėl tokiais aparatais virinama kokybiškiau. Sumažėja darbo laikas ir išlaidos. Jais paprasčiau dirbti, tačiau jie kainuoja gerokai brangiau už transformatorinius aparatus.

Populiaresni tampa inverteriai, kuriuose prieš stiprinimą padidinamas kintamos srovės dažnis iki 10-90 kHz. Tokie aparatai išsiskiria gerokai mažesniu svoriu ir dydžiu. Srovė po inverterio beveik nuolatinė ir nepriklauso nuo lanko ilgio svyravimo ir įtampos, todėl jos stiprį galima tolygiai reguliuoti ir pasirinkti ganėtinai tiksliai. Tai leidžia net ir neprofesionalui lengvai išmokti virinti viską, įskaitant ir „kaprizingus" aliuminio ar vario lydinius arba nerūdijantį plieną.

Aparato darbo efektyvumą charakterizuoja naudingo veikimo koeficientas (NVK) procentais (arčiau 100 proc. - virinimas bus pigesnis) ir galios koeficientas (cos φ), (jis turėtų būti artimas vienetui).

Virinimo srovės stipris reguliuojamas naudojant įrenginio valdymo organus su skale aparato panelyje. Paprastesniuose aparatuose srovės stiprį galima perjunginėti tik pamažu, o sudėtinguose - tolygiai.

Kai kurie modeliai turi tolygaus laipsninio srovės stiprio reguliavimo įrenginius: iš pradžių nustato atitinkamą srovės stiprio kitimo diapazoną, o vėliau jo dydį šiame diapazone, sukant rankenėlę, nustato tiksliau. Tokie įrenginiai aparato kainą padidina 15-20 proc.

Buitiniai aparatai apskaičiuoti 250-350 darbo valandoms, po kurių reikia profilaktinio remonto. Pramoniniai nešiojamieji aparatai be remonto tarnaus gerokai ilgiau, bet jie brangesni už buitinius.

Virinimo elektrodai

Populiariausi yra AV ir ANO markių elektrodai su rutilo glaisto danga. Jie tinka virinti mažai anglies turintį ir mažai legiruotą plieną, naudojant kintamąją ir nuolatinę elektros srovę. Labai legiruotų plienų, aliuminio, vario ir jų lydinių virinimui naudojami specialūs elektrodai, skirti virinti nuolatine srove. Jie sujungiami laikantis atitinkamo poliškumo, nurodyto ant jų pakuotės. Jei planuojate namuose virinti tokius metalus, pirkdami aparatą pasidomėkite, ar jis skirtas atitinkamiems elektrodams.

Suvirinimo aparatų naudojimo rekomendacijos

Inverteriai yra ne tokie jautrūs įtampos svyravimui elektros tinkle kaip virinimo transformatoriai, kurie, jei įtampa tinkle sumažėja 15 proc., neįsijungia.

Kiekvieną aparatą reiktų naudoti bent kartą per tris mėnesius, nes jei atskiri elementai, tarkim, kondensatoriai ilgai negaus srovės, sumažės aparato darbingumas.

Jei planuojama naudoti vieno tipo ar skersmens elektrodus, vertėtų pirkti tokį aparatą, su kuriuo jie geriausiai būtų suderinami.

Suvirinimo lanko skleidžiamos šviesos ryškumas maždaug 10 000 kartų viršija žmogaus akiai priimtiną ryškumą, todėl virinant būtina naudoti apsauginę kaukę, tačiau tai trukdydavo stebėti procesą, ypač, lanko uždegimo momentu. Šiuolaikinės apsauginės kaukės turi stiklą „chameleoną", kuris patamsėja vos tik uždegamas lankas, o patamsėjimo lygį galima reguliuoti.

Virinimo srovė priklauso nuo tinklo įtampos. Jei įtampa nukrenta iki 180-200 V, vertėtų pradėti virinti mažesnio skersmens elektrodu.

Jei suvirinimo aparato valdymo panelyje yra ampermetras, galima įsiminti, kokia įtampa reikalinga virinant vieną ar kitą metalą, vėliau iškart nustatyti reikiamą įtampos dydį.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.