Buto šilumos apskaita

Daugiabučio namo šilumos tiekėjas atsiskaito pagal pastato šilumos punkte įrengtą įvadinį atsiskaitomąjį šilumos skaitiklį. Jis parodo, kiek šilumos per apskaitos laikotarpį gavo visas namas. Butuose įrengti šilumos skaitikliai arba radiatoriniai dalikliai naudojami įvadiniu skaitikliu išmatuotam šilumos kiekiui paskirstyti butams ir kitoms patalpoms.

Tai reiškia, kad sudėjus butams priskirtą šilumą, šilumą karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai bei bendrosioms pastato reikmėms tenkantį kiekį, turi būti paskirstyta visa namo įvade apskaityta šiluma. Buto prietaiso rodmuo nėra vienintelė sąskaitos dalis.

Daugiabučiuose naudojami du pagrindiniai individualios šildymo apskaitos būdai: buto šilumos skaitiklis arba prie radiatorių montuojami šilumos dalikliai.

Buto šilumos apskaita šilumos skaitikliu

Buto šilumos skaitiklis gali būti naudojamas pastate, kuriame kiekvienam butui įrengtas atskiras šildymo sistemos kontūras. Tokia kolektorinė sistema dažniausiai montuojama naujuose arba iš esmės modernizuotuose daugiabučiuose.

Šilumos skaitiklį sudaro srauto matuoklis, du temperatūros jutikliai ir skaičiuotuvas. Vienas jutiklis matuoja į butą tiekiamo šilumnešio temperatūrą, kitas – iš buto grįžtančio šilumnešio temperatūrą. Pagal pratekėjusio vandens kiekį ir temperatūrų skirtumą apskaičiuojamas šilumos kiekis, išreiškiamas kilovatvalandėmis arba megavatvalandėmis.

Skaitiklis paprastai įrengiamas prie buto kolektoriaus arba šildymo įvade. Juo galima apskaityti visų buto radiatorių ar grindinio šildymo kontūrų sunaudotą šilumą vienu prietaisu.

Individualus šilumos skaitiklis neapskaito šilumos, kurią butas gauna per vidines sienas, perdangas, bendruosius vamzdynus ar kitas pastato konstrukcijas. Todėl dalis namo šilumos paskirstoma pagal buto plotą arba kitus pasirinkto VERT šilumos paskirstymo metodo rodiklius.

Kada buto šilumos skaitiklio įrengti nepavyks

Senesniuose daugiabučiuose dažniausiai įrengta vertikali vienvamzdė arba dvivamzdė šildymo sistema. Per tą patį butą eina keli stovai, o kiekvienas radiatorius prijungtas prie kitos vertikalios sistemos dalies. Tokiu atveju vieno šilumos skaitiklio buto įvade įrengti nėra kur.

Teoriškai skaitiklį būtų galima montuoti prie kiekvieno radiatoriaus, tačiau toks sprendimas sudėtingas ir brangus. Vertikalioms sistemoms dažniausiai pasirenkami radiatoriniai šilumos dalikliai, o ant radiatorių sumontuojami termostatiniai ventiliai.

Norint seną vertikalią sistemą pakeisti kolektorine, reikia rekonstruoti viso namo šildymo sistemą. Vieno buto vamzdynų pakeitimas šios problemos neišsprendžia.

Šilumos dalikliai ant radiatorių

Šilumos daliklis – prie radiatoriaus pritvirtintas elektroninis prietaisas, naudojamas butui tenkančiai šildymo išlaidų daliai nustatyti. Jis nėra šilumos skaitiklis ir tiesiogiai nematuoja kilovatvalandžių.

Šiuolaikiniai elektroniniai dalikliai paprastai turi radiatoriaus paviršiaus ir patalpos temperatūrą vertinančius jutiklius. Prietaisas registruoja radiatoriaus temperatūrą bei jo veikimo trukmę ir apskaičiuoja sąlyginius vartojimo vienetus.

Gauti vienetai perskaičiuojami atsižvelgiant į radiatoriaus tipą, dydį, šiluminę galią ir daliklio montavimo vietą. Dėl to vienodas dviejų daliklių rodmuo ant skirtingų radiatorių nebūtinai reiškia vienodą šilumos kiekį.

Dalikliai turi būti vieningos viso namo apskaitos sistemos dalis. Negalima savarankiškai nusipirkti prietaiso, pritvirtinti jį prie vieno radiatoriaus ir pagal jo rodmenis reikalauti perskaičiuoti sąskaitą. Sistema įrengiama visuose butuose pagal bendrą projektą, o duomenys apdorojami taikant namui pasirinktą šilumos paskirstymo metodą.

Elektroniniai ir ampuliniai šilumos dalikliai

Anksčiau buvo naudojami ampuliniai garavimo dalikliai. Juose skysčio išgaravimas priklausydavo nuo radiatoriaus temperatūros ir veikimo trukmės. Ampules reikėdavo periodiškai keisti, o rodmenis darbuotojas nuskaitydavo bute.

Naujai įrengiamose sistemose ampuliniai dalikliai praktiškai nebeturi prasmės. Elektroniniai prietaisai tiksliau registruoja temperatūros kitimą, išsaugo ankstesnių laikotarpių duomenis, gali fiksuoti bandymus juos nuimti ar paveikti ir perduoda rodmenis nuotoliniu būdu.

Dabartinis Šilumos ūkio įstatymas numato, kad įvadinių atsiskaitomųjų prietaisų bei pastate įrengtų šilumos skaitiklių ir daliklių rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu, kai tokios sistemos įrengimas techniškai įmanomas ir ekonomiškai pagrįstas.

Todėl senuose tekstuose minimas 15 metrų perdavimo atstumas nebėra reikšmingas pasirinkimo kriterijus. Šiuolaikinę sistemą sudaro butų prietaisai, duomenų perdavimo tarpiniai įrenginiai, pastato kaupiklis ir apskaitos programinė įranga.

Kaip apskaičiuojama buto šildymo sąskaita

Pastato įvadinis šilumos skaitiklis parodo visą namui patiektą šilumos kiekį. Iš jo pagal apskaitos duomenis atskiriama šiluma, sunaudota karštam vandeniui paruošti, karšto vandens temperatūrai palaikyti ir cirkuliacijai. Šildymui tenkanti dalis paskirstoma butams pagal namui taikomą metodą.

Kai butuose įrengti šilumos skaitikliai, vertinami jų užfiksuoti kilovatvalandžių rodmenys. Kai naudojami radiatoriniai dalikliai, butams paskirstoma šildymo šiluma pagal perskaičiuotų daliklių vienetų santykį.

Sąskaitą gali sudaryti kelios dalys:

• buto šildymui priskirtas šilumos kiekis;

• bendrosioms pastato reikmėms priskirta šiluma;

• karšto vandens ruošimui ir cirkuliacijai tenkanti šiluma;

• apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, jei jis taikomas.

Bendrosioms reikmėms priskiriami šilumos nuostoliai pastato vamzdynuose, šilumos punkte ir bendrojo naudojimo patalpų šildymas. Šią dalį moka visi pastato bendraturčiai, įskaitant teisėtai nuo bendros sistemos atsijungusių patalpų savininkus.

Dėl šios priežasties daliklio rodmuo negali būti tiesiog padaugintas iš šilumos kainos. Daliklis nustato butui tenkančią bendro kiekio proporciją, tačiau pats energijos kiekio kilovatvalandėmis neišmatuoja.

Šilumos paskirstymo metodo pasirinkimas

Pastate suvartota šiluma paskirstoma pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą rekomenduojamą arba su ja suderintą individualų metodą. Metodas turi atitikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus.

Gyventojai gali pasirinkti jų namui tinkamą metodą. Jeigu sprendimas nepriimamas, šilumos tiekėjas parenka metodą pagal pastato technines aplinkybes. Viename name negalima savavališkai taikyti skirtingų tarpusavyje nesuderintų skaičiavimo principų.

Kai dalyje butų įrengti šilumos skaitikliai, o kituose – dalikliai, gali reikėti individualaus su VERT suderinto paskirstymo metodo. Mišri sistema turi užtikrinti, kad vienos grupės gyventojai neapmokėtų kitai grupei tenkančios šilumos.

Minimalaus šildymo sąlyga

Daugiabučio butai nėra termiškai atskirti vienas nuo kito. Beveik nešildomas butas gauna šilumos per sienas, grindis ir lubas iš gretimų patalpų. Jo atšaldytos konstrukcijos taip pat didina kaimyninių butų šilumos sąnaudas ir drėgmės bei pelėsio riziką.

Dėl to šilumos paskirstymo metoduose gali būti taikoma tolygaus šildymo arba minimalaus šilumos suvartojimo sąlyga. Jei buto apskaitos prietaisai rodo neįprastai mažą suvartojimą, jam gali būti priskirta papildoma šilumos dalis.

Tai nėra bauda už užsuktą radiatorių. Tokiu būdu įvertinama iš gretimų patalpų ir bendrų pastato konstrukcijų gaunama šiluma. Konkreti skaičiavimo tvarka priklauso nuo namui taikomo VERT metodo.

Termostatiniai ventiliai ir šilumos reguliavimas

Individuali apskaita naudinga tik tada, kai gyventojas gali reguliuoti radiatorių galią. Tam montuojami termostatiniai ventiliai su mechaninėmis arba elektroninėmis galvutėmis.

Termostatinė galvutė palaiko nustatytą patalpos temperatūrą. Orui sušilus nuo saulės, žmonių ar buitinių prietaisų, ventilis sumažina per radiatorių tekančio vandens kiekį. Temperatūrai nukritus, srautas padidinamas.

Vien termostatinių ventilių sumontuoti neužtenka. Visa šildymo sistema turi būti hidrauliškai subalansuota, o vienvamzdėje sistemoje prie radiatorių turi būti tinkamai įrengtos apylankos. Priešingu atveju vieno buto reguliavimas gali paveikti šilumnešio srautą kituose aukštuose.

Termostatinės galvutės negalima uždengti stora užuolaida, baldo plokšte ar radiatoriaus apdaila. Uždaroje erdvėje ji matuos prie radiatoriaus susikaupusią šilumą, o ne tikrąją kambario temperatūrą.

Nuotolinis šilumos apskaitos nuskaitymas

Nuotolinė sistema leidžia rodmenis surinkti neįeinant į butus. Duomenys gali būti nuskaitomi kasdien ar dar dažniau, todėl greičiau pastebimi neveikiantys prietaisai, neįprastas suvartojimas ir bandymai paveikti apskaitą.

Gyventojams naudinga prieiga prie mėnesinių ar dieninių suvartojimo duomenų. Matant temperatūros reguliavimo pasekmes lengviau palyginti skirtingus laikotarpius ir pastebėti, ar šilumos sąnaudos padidėjo dėl šaltesnio oro, pakeistų nustatymų ar sistemos gedimo.

Nuotolinis nuskaitymas savaime šilumos netaupo. Sutaupymas atsiranda tada, kai gyventojai pagal pateikiamus duomenis reguliuoja temperatūrą, o namo šildymo sistema yra subalansuota ir tinkamai valdoma.

Kaip sumažinti šilumos suvartojimą bute

Patalpose reikia palaikyti jų paskirčiai tinkamą temperatūrą. Nenaudojamame kambaryje ją galima sumažinti, tačiau nereikėtų visiškai užsukti radiatorių ilgam laikui. Per daug atvėsintos sienos didina kondensato ir pelėsio tikimybę.

Radiatorių nereikia užstatyti baldais, uždengti ilgomis užuolaidomis ar džiovinamais drabužiais. Šiluma turi laisvai sklisti į patalpą, o termostatinė galvutė – jausti kambario oro temperatūrą.

Kambariai vėdinami trumpai ir intensyviai, plačiai atidarius langus. Vėdinimo metu termostatinis ventilis užsukamas arba nustatoma lango atidarymo funkcija, jei ją turi elektroninė galvutė. Nuolat pravertas langas iššaldo sienas ir sunaudoja daugiau šilumos.

Temperatūros sumažinimas vienu laipsniu paprastai sumažina šildymo poreikį keliais procentais, tačiau tikslus rezultatas priklauso nuo lauko temperatūros, pastato sandarumo, šiluminės izoliacijos ir kaimyninių patalpų režimo.

Didžiausią ilgalaikį rezultatą duoda viso namo renovacija, vamzdynų izoliavimas, šilumos punkto automatizavimas ir šildymo sistemos balansavimas. Individuali apskaita padeda sąnaudas paskirstyti pagal vartojimą ir skatina reguliuoti temperatūrą, tačiau ji nepakeičia pastato energinio efektyvumo priemonių.

Ar individuali šilumos apskaita sumažina sąskaitas

Šilumos skaitikliai ir dalikliai patys energijos netaupo. Jie suteikia galimybę didesnę šildymo išlaidų dalį paskirstyti pagal individualų vartojimą. Mažiau šilumos naudojantis butas gali mokėti mažiau už buto šildymo dalį, tačiau ir toliau prisideda prie bendrųjų pastato šilumos sąnaudų.

Teiginys, kad individuali apskaita sąskaitas visada sumažina du ar tris kartus, nėra pagrįstas. Rezultatas priklauso nuo iki tol taikyto paskirstymo, pastato būklės, buto vietos name, gyventojų pasirinktos temperatūros ir bendros šildymo sistemos sureguliavimo.

Prieš įrengiant apskaitą reikia parengti techninį sprendinį, įvertinti viso namo radiatorių tipus, termostatinių ventilių būklę, sistemos balansavimą, duomenų perdavimą, prietaisų aptarnavimą ir tinkamą šilumos paskirstymo metodą. Tik visame pastate suderinta sistema leidžia apskaitą naudoti skaidriai ir palyginamai.