Garažo statyba

Garažas šiandien naudojamas ne vien automobiliui laikyti. Jame dažnai įrengiamos namų dirbtuvės, laikomi sodo įrankiai, padangos, dviračiai, statybinės medžiagos ir sezoniniai daiktai. Todėl planuojant garažo statybą svarbu iš karto numatyti ne tik automobilio vietą, bet ir įrankių lentynas, darbastalį, elektros įvadus, apšvietimą bei vėdinimą.

Garažas gali būti atskiras statinys, prijungtas prie namo arba įkomponuotas į bendrą pastato tūrį. Prie namo prijungtas garažas patogesnis kasdien, tačiau jo konstrukcijoms keliami didesni sandarumo, priešgaisrinės apsaugos ir vėdinimo reikalavimai. Tarp garažo ir gyvenamųjų patalpų neturi sklisti išmetamosios dujos, degalų kvapas ir drėgmė.

Garažo dydis

Mažiausi garažo matmenys nėra geriausias atskaitos taškas. Reikia įvertinti automobilio ilgį ir plotį su atidarytomis durimis, vartų konstrukciją, praėjimus bei numatomas lentynas.

Vienam automobiliui patogus garažas dažniausiai būna apie 3,5–4 m pločio ir 6–7 m ilgio. Jei vienoje pusėje numatomos 40–60 cm gylio įrankių lentynos arba darbastalis, garažo plotį verta didinti iki maždaug 4–4,5 m. Dviem automobiliams paprastai reikia apie 6–7 m pločio ir ne mažiau kaip 6–7 m ilgio patalpos.

Tarp automobilio ir sienos ar lentynų turėtų likti vietos laisvai praeiti bei atidaryti dureles. Garažo gale verta palikti bent 80–120 cm pločio zoną darbastaliui, spintoms arba sezoniniams daiktams. Jei čia bus remontuojama technika, darbo vietai reikia dar daugiau erdvės.

Vartų anga parenkama pagal automobilį ir įvažiavimo kampą. Vienam automobiliui dažniausiai naudojami maždaug 2,5–3 m pločio ir 2,1–2,4 m aukščio vartai. Didesnio aukščio reikia visureigiui su stogo bagažine, mikroautobusui arba automobiliui su aukštu galiniu dangčiu.

Garažo vieta sklype

Garažą reikia statyti taip, kad į jį būtų galima įvažiuoti be sudėtingų manevrų. Prieš vartus paliekama aikštelė automobiliui sustabdyti, apsisukti arba nuvalyti sniegą. Įvažiavimo nuolydis negali nukreipti lietaus vandens į garažą.

Pastato vieta derinama su sklypo ribomis, gatve, esamais tinklais ir kitais statiniais. Reikalavimai statybą leidžiančiam dokumentui, projektui ir atstumams priklauso nuo garažo dydžio, aukščio, vietovės bei jo padėties sklype, todėl tai reikia patikrinti prieš pradedant darbus.

Jeigu garažas prijungiamas prie namo, patogu numatyti tiesioginį įėjimą į tambūrą, koridorių ar pagalbinę patalpą. Durys tarp garažo ir namo turi būti sandarios ir atitikti projekte numatytus priešgaisrinius reikalavimus.

Pagrindas ir pamatai

Pamatų konstrukcija parenkama pagal gruntą, pastato svorį, sienų medžiagą ir garažo šildymo režimą. Nedideliam karkasiniam garažui ir sunkiam mūriniam pastatui negali būti automatiškai taikomas toks pats sprendimas.

Garažas gali būti statomas ant juostinių pamatų, polinių pamatų su rostverku arba gelžbetoninės plokštės. Plokštė patogi tuo, kad kartu gali sudaryti garažo grindų pagrindą. Po ja įrengiamas sutankintas skaldos sluoksnis, prireikus šilumos izoliacija ir apsauga nuo grunto drėgmės.

Pamatų gylis nustatomas įvertinus gruntą, įšalo poveikį, gruntinio vandens lygį ir pasirinktą konstrukciją. Savavališkai parinkta smėlio pagalvė neišsprendžia silpno ar netolygiai suspaudžiamo grunto problemų.

Aplink garažą suformuojamas nuolydis nuo pastato, įrengiamos lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo priemonės. Drenažas reikalingas ne kiekviename sklype. Jis įrengiamas tik tada, kai yra kur teisėtai ir techniškai tinkamai nuvesti surinktą vandenį.

Garažo grindys

Garažo grindis veikia automobilio svoris, vanduo, smėlis, kelių druskos, alyva ir mechaniniai smūgiai. Dažniausiai įrengiama armuota betoninė plokštė ant gerai sutankinto pagrindo. Jos storis ir armavimas nustatomi pagal apkrovas bei pagrindo savybes.

Betono paviršių galima sukietinti, šlifuoti, padengti epoksidine arba poliuretanine danga. Danga turi būti atspari padangų poveikiui, druskoms ir alyvai. Labai lygus blizgus paviršius sušlapęs gali tapti slidus, todėl garažui praktiškesnė lengvai šiurkšti apdaila.

Grindims formuojamas nedidelis nuolydis vartų arba numatytos vandens surinkimo vietos link. Grindų trapas įrengiamas tik suderinus nuotekų šalinimą. Vandens su alyvos, degalų ir kelių nešvarumų priemaišomis negalima tiesiog išleisti į gruntą ar lietaus nuotekų sistemą.

Šildomame garaže grindų plokštę ir jos kraštus reikia apšiltinti. Nešildomame garaže taip pat svarbu atskirti grindis nuo kapiliarinės grunto drėgmės.

Garažo sienos

Garažo sienos gali būti mūrinės, gelžbetoninės, medinio arba metalinio karkaso. Konstrukcija pasirenkama atsižvelgiant į garažo dydį, apdailą, šildymą ir tai, ar jis prijungtas prie gyvenamojo namo.

Mūrinės sienos tvirtos ir atsparios mechaniniam poveikiui, tačiau šildomam garažui jas reikia apšiltinti. Karkasinės sienos pastatomos greičiau, tačiau būtina tinkamai įrengti vėjo, garų ir priešgaisrinius sluoksnius. Vien skarda aptaisytame neapšiltintame garaže dėl staigių temperatūros pokyčių gali susidaryti daug kondensato.

Prie sienų, ant kurių bus montuojamos sunkios įrankių lentynos, iš anksto numatomos tvirtinimo vietos. Karkasinėje sienoje tarp statramsčių galima įrengti medžio plokščių arba tašų pagrindą. Tuomet lentynų nereikės tvirtinti vien į apdailos plokštes.

Garažo stogas

Stogo forma derinama prie namo architektūros ir sklypo sąlygų. Garažui gali būti įrengtas plokščiasis, vienšlaitis arba dvišlaitis stogas. Svarbu tinkamai apskaičiuoti sniego ir vėjo apkrovas, suformuoti nuolydžius bei saugiai nuvesti lietaus vandenį.

Dvišlaitis stogas gali suteikti papildomos vietos sezoniniams daiktams, tačiau palėpės perdanga ir priėjimas turi būti apskaičiuoti numatomoms apkrovoms. Daiktų negalima krauti ant neapkrovai skirtų lubų konstrukcijų.

Šildomo garažo stogas arba perdanga šiltinama, o sluoksniai išdėstomi taip, kad konstrukcijoje nesikauptų drėgmė. Garažo stogas įrengiamas pagal tuos pačius sandarumo ir vandens nuvedimo principus kaip kitos paskirties pastatų stogai.

Garažo vartai

Garažo vartų tipą ir matmenis reikia pasirinkti prieš statant sienas bei įrengiant sąramą. Nuo vartų konstrukcijos priklauso angos dydis, reikalingas sąramos aukštis, šoniniai atstumai, lubų instaliacija ir garažo vidaus išplanavimas. Vėliau pakeisti vartų tipą gali būti sudėtinga, nes trukdo per žema sąrama, stogo sijos, šviestuvai, vėdinimo vamzdžiai arba jau įrengtos lentynos.

Vienam automobiliui dažniausiai pasirenkami 2,5–3 m pločio ir 2,1–2,4 m aukščio vartai. Tiksli anga nustatoma pagal automobilio plotį su veidrodėliais, jo aukštį, įvažiavimo kampą ir vartų gamintojo montavimo matmenis. Jei į garažą įvažiuojama sukant, reikalinga platesnė anga. Didesnio aukščio vartai praverčia visureigiui su stogo bagažine, mikroautobusui arba aukštesnei priekabai.

Dviejų automobilių garaže galima įrengti vienus plačius arba dvejus atskirus vartus. Viena plati anga palengvina manevravimą, tačiau jai reikia ilgos ir tinkamai apskaičiuotos sąramos. Dveji vartai sumažina šilumos nuostolius atidarant tik vieną angą, o sugedus vienai pavarai kitas įvažiavimas lieka naudojamas. Tarp dviejų angų esantis stulpas apsunkina manevravimą.

Dažniausiai individualiuose garažuose montuojami segmentiniai pakeliami vartai. Jų skydas sudarytas iš horizontalių segmentų, kurie atidarant juda bėgiais po lubomis. Tokie vartai neužima vietos prieš garažą, gali būti apšiltinti ir gerai užsandarinti. Pagrindinis jų trūkumas – po lubomis montuojami bėgiai, spyruoklės ir pavara. Šioje zonoje negalima numatyti stelažų, vartų eigą kertančių šviestuvų, vamzdžių ar palubės lentynų.

Jei po lubomis vietos reikia sandėliavimui arba garaže sumontuotas automobilio keltuvas, galima rinktis segmentinius vartus su aukštesniu pakėlimu arba vertikalia eiga. Tokiam sprendimui reikia didesnio aukščio virš angos. Vartų pakėlimo tipas turi būti suderintas dar projektuojant pastatą.

Plokštuminiai atverčiami vartai taip pat pakeliami po lubomis, tačiau jų skydas juda kaip viena dalis ir atidarant išsikiša į išorę. Prieš garažą reikia palikti laisvos vietos. Varstomi dviejų sąvarų vartai yra paprastesnės konstrukcijos ir neapkrauna lubų, tačiau jų negalima patogiai atidaryti, kai prieš garažą stovi automobilis arba susikaupęs sniegas. Susukami vartai užima mažai vietos, tačiau paprastai prasčiau izoliuoja šilumą ir yra mažiau standūs už segmentinius.

Šildomam garažui svarbus visas vartų šilumos perdavimo koeficientas, o ne vien segmentų storis. Šiluma prarandama per segmentų jungtis, šonines tarpines, viršutinį sandūrą ir vartų apačią. Net storas vartų skydas mažai padės, jei anga kreiva, tarpinės nepriglunda arba po vartais lieka plyšys.

Vartų angokraščiai turi būti lygūs, vertikalūs ir vienoje plokštumoje. Grindys ties anga įrengiamos horizontalios vartų užsidarymo linijoje, o lauko danga formuojama su nuolydžiu nuo garažo. Prieš vartus gali būti įrengiamas linijinis latakas, kad lietaus ir tirpstančio sniego vanduo nepatektų į vidų. Latakas neturi trukdyti apatinei vartų tarpinei sandariai priglusti.

Segmentiniams vartams reikia palikti gamintojo nurodytus atstumus abiejose angos pusėse ir virš jos. Matmenys priklauso nuo bėgių, spyruoklių ir pavaros tipo, todėl angos negalima mūryti pagal apytikrį vartų dydį. Prieš formuojant sąramą verta pasirinkti konkretų vartų modelį ir gauti jo montavimo schemą.

Vartų pavara tvirtinama prie laikančiosios lubų arba stogo konstrukcijos. Jai numatomas atskiras elektros lizdas, apšvietimas ir valdymo kabeliai, jei naudojami sieniniai mygtukai, išorinė klaviatūra ar išmanioji sistema. Jeigu garažas neturi atskirų durų, būtinas avarinio atrakinimo iš lauko mechanizmas – kitaip dingus elektrai į garažą nepavyks patekti.

Automatiniai vartai turi turėti kliūties aptikimą ir apsaugą nuo prispaudimo. Fotoelementai sustabdo užsidarančius vartus, kai angoje yra automobilis, žmogus ar daiktas. Nutrūkus spyruoklei arba trosui, vartų skydą turi sulaikyti apsauginiai mechanizmai. Vartai turi būti subalansuoti taip, kad atjungus pavarą juos būtų galima pakelti rankomis be didelės jėgos.

Vartų spyruoklės, trosai, ritinėliai ir bėgiai periodiškai tikrinami. Atsilaisvinę tvirtinimai, pažeisti trosai ar neįprastas triukšmas rodo, kad reikalinga techninė priežiūra. Stipriai įtemptų spyruoklių negalima savarankiškai ardyti ar reguliuoti, nes jos gali sunkiai sužaloti.

Jeigu garaže bus įrengiamos įrankių lentynos, jų vietą būtina suderinti su visa vartų eiga. Lentynos neturi trukdyti bėgių priežiūrai, avariniam pavaros atjungimui ir pilnai atidaryti automobilio bagažinės. Virš vartų galima įrengti sandėliavimo vietą tik tada, kai ji lieka už judančių vartų konstrukcijų ir yra pritvirtinta prie apkrovą laikančių elementų.

Garažo vėdinimas

Į garažą su automobiliu patenka vandens, sniego ir kelių druskų. Be vėdinimo patalpoje ilgai laikosi drėgmė, rasoja metaliniai paviršiai ir greičiau prasideda korozija.

Nedideliame nešildomame garaže gali būti įrengtas natūralus vėdinimas: oro įleidimo angos apačioje ir ištraukimas aukščiau priešingoje patalpos pusėje. Šildomame, prie namo prijungtame arba kaip dirbtuvės naudojamame garaže patikimesnis mechaninis ištraukimas. Oras neturi būti grąžinamas iš garažo į gyvenamųjų patalpų rekuperacinę sistemą.

Garaže negalima ilgai laikyti užvesto automobilio, net jei veikia vėdinimas. Jei patalpoje remontuojama technika ar naudojamos lakios medžiagos, reikalingas intensyvesnis oro šalinimas.

Elektra ir apšvietimas

Garaže reikia daugiau elektros lizdų negu iš pradžių atrodo. Jie numatomi prie vartų, darbastalio, lentynų, šaldiklio, kompresoriaus, akumuliatorių įkrovimo vietos ir lauke prie įvažiavimo. Lizdai išdėstomi taip, kad nereikėtų nuolat naudoti ilgintuvų.

Bendrajam apšvietimui naudojami keli tolygiai išdėstyti šviestuvai. Vieno šviestuvo patalpos centre nepakanka, nes automobilis ir atidaryti vartai sudaro didelius šešėlius. Papildomi šviestuvai montuojami virš darbastalio, prie lentynų ir abiejose automobilio pusėse. Darbo vietai patogu turėti atskirai įjungiamą kryptinį apšvietimą.

Jeigu planuojamas elektromobilis, jo įkrovimo vieta ir elektros galia numatoma projektuojant instaliaciją. Net jei įkrovimo stotelė bus sumontuota vėliau, verta iš karto nutiesti tinkamą kabelį arba palikti jam skirtą vamzdį.

Įrankių lentynos garaže

Įrankių lentynos geriausiai suplanuojamos dar prieš statant sienas ir išvedžiojant elektrą. Tada galima sustiprinti tvirtinimo vietas, tinkamame aukštyje įrengti lizdus ir nepalikti lentynų už vartų bėgių, radiatorių ar vamzdžių.

Lentynų gylis priklauso nuo laikomų daiktų. Rankiniams įrankiams, tvirtinimo detalėms ir nedidelėms dėžėms paprastai pakanka 25–35 cm gylio. Elektrinių įrankių lagaminams ir automobilių priežiūros priemonėms patogios 40–50 cm lentynos. Padangoms, didelėms dėžėms ir sodo technikai gali reikėti 50–70 cm gylio stelažų.

Per gilios lentynos nėra patogios smulkiems daiktams. Priekyje sudėti daiktai uždengia esančius gale, todėl norint pasiekti vieną įrankį tenka iškrauti pusę lentynos. Smulkius daiktus geriau laikyti negiliose lentynose, ištraukiamuose stalčiuose arba pažymėtose dėžutėse.

Dažniausiai naudojami įrankiai laikomi maždaug nuo juosmens iki akių aukščio. Sunkūs daiktai dedami apatinėse lentynose, kad stelažas būtų stabilesnis ir jų nereikėtų kelti virš galvos. Viršutinės lentynos skiriamos lengviems, retai naudojamiems sezoniniams daiktams.

Apatinę lentyną patogu pakelti apie 10–20 cm nuo grindų. Tuomet daiktai mažiau nukenčia nuo vandens, patekusio nuo automobilio, o grindis lengviau išplauti. Labai sunkiai įrangai gali būti paliekama atskira vieta tiesiai ant grindų.

Metaliniai stelažai

Universaliausias sprendimas garažui – surenkami metaliniai stelažai su reguliuojamo aukščio lentynomis. Renkantis svarbu vertinti ne bendrą stelažo, o vienos lentynos leistiną apkrovą. Lengvi buitiniai stelažai tinka dažams, valymo priemonėms ir smulkioms dėžėms, tačiau variklio detalėms, kompresoriui ar sunkiems elektriniams įrankiams reikia didesnei apkrovai skirtos konstrukcijos.

Gamintojo nurodyta apkrova paprastai galioja tolygiai paskirstytam svoriui. Sunkus įrankis, padėtas lentynos viduryje, ją veikia kitaip negu kelios vienodai išdėstytos dėžės. Plonos medžio drožlių plokštės drėgname garaže gali išbrinkti ir įlinkti, todėl lentynoms geriau naudoti drėgmei atsparesnes plokštes, fanerą arba metalinius skydus.

Aukšti stelažai tvirtinami prie sienos, net jei atrodo stabilūs. Tvirtinimo elementai parenkami pagal sienos medžiagą. Į akytąjį betoną, tuščiavidurius blokelius, betoną ir medinį karkasą negalima tvirtinti tais pačiais kaiščiais.

Sieninės įrankių lentynos

Sieninės lentynos palieka laisvas grindis ir leidžia lengviau valyti garažą. Jos tinka virš darbastalio, palei automobilio šoną arba garažo gale. Tačiau lentynos neturi trukdyti atidaryti automobilio durelių, bagažinės dangčio ir vartų.

Sunkesnėms lentynoms naudojami plieniniai laikikliai, pritvirtinti tiesiai prie laikančiosios sienos arba karkaso statramsčių. Lentynos iškyša turi atitikti laikiklio dydį. Ant mažų dekoratyvinių laikiklių negalima montuoti gilaus skydo ir krauti sunkių įrankių.

Praktiškas sprendimas – reguliuojama sieninė sistema su vertikaliais bėgeliais ir perstatomais laikikliais. Keičiantis laikomiems daiktams, lentynų aukštį galima pakeisti negręžiant naujų skylių.

Įrankių sienelė virš darbastalio

Dažnai naudojamiems rankiniams įrankiams patogesnė ne lentyna, o įrankių sienelė. Ji gali būti pagaminta iš perforuotos metalinės plokštės, faneros su kabliais arba horizontalių medinių tvirtinimo juostų sistemos.

Įrankiai išdėstomi taip, kad būtų matomi ir pasiekiami viena ranka. Atsuktuvams, replėms, raktams, matavimo priemonėms ir grąžtams skiriamos nuolatinės vietos. Aiškus išdėstymas leidžia iš karto pastebėti, kuris įrankis negrąžintas.

Perforuota sienelė patogi smulkiems ir vidutinio svorio įrankiams. Sunkiems kampiniams šlifuokliams, pjūklams ir akumuliatoriniams įrankiams reikalingi tvirtesni laikikliai arba atskiros lentynos. Įrankių laikikliai neturi būti kabinami taip aukštai, kad įrankius tektų traukti virš galvos.

Darbastalis

Garažo darbastalio aukštis dažniausiai būna apie 85–95 cm. Tiksli reikšmė priklauso nuo žmogaus ūgio ir atliekamų darbų. Smulkiems tiksliems darbams patogesnis aukštesnis, o didesnės jėgos reikalaujantiems darbams – kiek žemesnis paviršius.

Darbastalio gylis dažniausiai siekia 60–75 cm. Per gilus stalas nepatogus, nes sunku pasiekti prie sienos padėtus įrankius. Prieš darbastalį reikėtų palikti bent apie 90 cm laisvos vietos, o jei už nugaros stovi automobilis – daugiau.

Stalviršis turi būti atsparus smūgiams, alyvai ir drėgmei. Medinį stalviršį galima uždengti keičiamu faneros, medžio plaušo arba metalo lakštu. Spaustuvai tvirtinami prie sustiprinto stalviršio krašto, o pats darbastalis – prie sienos arba grindų.

Virš darbastalio įrengiamas ryškus, šešėlių nesudarantis šviestuvas ir keli lengvai pasiekiami elektros lizdai. Lizdų nereikėtų montuoti tiesiai ant stalviršio, kur juos gali užpilti skystis ar uždengti įrankiai.

Dėžutės ir stalčiai smulkioms detalėms

Varžtai, veržlės, poveržlės, grąžtai ir elektros detalės greitai užima daug vietos. Atviros dėžutės patogios dažnai naudojamoms detalėms, tačiau jos renka dulkes. Retai naudojamus smulkius daiktus geriau laikyti uždarose permatomose dėžėse arba stalčiuose.

Dėžės turi būti pažymėtos pagal turinį. Užrašas „įvairūs“ ilgainiui nieko nepasako. Praktiškiau skirstyti pagal paskirtį: medsraigčiai, mūro tvirtinimo detalės, metalo varžtai, elektros jungtys, automobilių detalės.

Vienodo formato dėžės geriau išnaudoja lentynų plotą ir gali būti saugiai kraunamos viena ant kitos. Sunkios dėžės laikomos ne aukščiau krūtinės lygio.

Padangų, dviračių ir ilgų įrankių laikymas

Padangoms įrengiami specialūs sieniniai laikikliai arba tvirti stelažai. Jų vieta parenkama taip, kad padangos netrukdytų vartams ir nebūtų laikomos tiesiai virš automobilio. Laikikliai turi būti skirti realiam viso komplekto svoriui.

Dviračius galima kabinti už ratų, rėmo arba laikyti vertikaliuose stovuose. Kasdien naudojamam dviračiui reikia lengvai pasiekiamos vietos, o ne kablio prie pat lubų.

Kastuvai, grėbliai, šluotos ir kiti ilgi įrankiai laikomi vertikaliuose sieniniuose laikikliuose. Atremti į kampą jie griūva, užima daugiau vietos ir trukdo valyti grindis.

Lentynos virš vartų ir palubėje

Virš vartų arba garažo palubėje galima laikyti lengvus sezoninius daiktus, tačiau lentynos turi būti suderintos su vartų eiga, pavara, spyruoklėmis ir avarinio atidarymo mechanizmu. Negalima uždengti vartų priežiūrai reikalingų vietų.

Palubės lentynos tvirtinamos prie laikančiųjų konstrukcijų, o ne vien lubų apdailos. Jų apkrova turi būti apskaičiuota. Virš automobilio nepatartina laikyti sunkių, birių ar galinčių nutekėti medžiagų.

Pavojingų medžiagų laikymas

Degūs skysčiai, dažai, tirpikliai ir aerozoliai neturėtų būti laikomi atvirose lentynose prie šildytuvo, elektros skydelio ar kibirkštis sukeliančių įrankių. Jiems skiriama uždara, tinkama spinta ir vėsi vieta.

Akumuliatorių įkrovimo zona turi būti nedegi, gerai vėdinama ir neužkrauta degiomis medžiagomis. Įkrovikliai neturėtų nuolat gulėti tarp skudurų, kartono ar medžio drožlių. Pažeisti akumuliatoriai garaže nelaikomi.

Garažo įrengimą verta pradėti nuo stambiausių objektų – automobilio, vartų, darbastalio ir pagrindinių stelažų – vietos. Likusios lentynos, kabliai ir dėžės išdėstomi pagal tai, kaip dažnai naudojami daiktai. Taip garažas iš automobilio ir atsitiktinių daiktų sandėlio tampa tvarkinga, saugia ir patogia darbo vieta.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.