Kondicionieriaus kaina ir energijos sąnaudos nulinės, žala gamtai taip pat. Pasyvus vėsinimas - alternatyva kondicionieriams.

2023 metais paskelbtoje pasaulinėje klimato stebėjimo ataskaitoje pabrėžiama pasyvaus vėsinimo svarba, kuris nereikalauja energijos ir ją ryjančių oro kondicionierių. Ataskaitoje, kurią parengė Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) nariai, nurodoma, kad dėl klimato šilimo nuo dabar iki 2050 m. pasaulyje patrigubės įrengiamų vėsinimo įrenginių galia, todėl elektros energijos suvartojimas padidės daugiau nei dvigubai.

Kondicionieriai ir kita vėsinimo įranga yra dviguba našta klimatui: oro kondicionieriai ir aušintuvai naudoja toli gražu ne visada žalią elektros energiją ir išmeta šaltnešio dujas, kurių daugelis stipriau nei anglis šildo planetą. Jei žmonija smarkiai nesumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, iki 2050 m. beveik 1000-yje miestų vidutinė vasaros temperatūra bus 35 °C, t. y., gerokai didesnė nei dabar. Praėjusiais metais JT paskelbė „Gamta vėsiems miestams" iššūkį, kuris yra pasaulinio tinklo "Cool Coalition", jungiančio daugiau nei 80 partnerių dalis. Visi jie ieško sprendimų ir siekia sparčiai pereiti prie efektyvaus ir klimatui nekenksmingo vėsinimo.

Taigi, kad nereiktų naudoti daug energijos reikalaujančių oro kondicionierių, kokių yra alternatyvų, galinčių padėti žmonėms atvėsti nedidinant išmetamų teršalų kiekio? Ar apie jas žino architektai ir vartotojai? Civilizuotame pasaulyje be energijos vėsinančių priemonių visuma vadinama pasyviuoju vėsinimu. Pasyvusis vėsinimas - tai toks vėsinimas, kai karštu oru temperatūrai reguliuoti naudojamos pastato konstrukcijos ir medžiagos.

 

Balta stogų spalva

Po 2010 metų karščio bangos Ahmedabado (Indija) savivaldybė parengė planą, kaip sumažinti temperatūrą, kuri pakyla likus keliems mėnesiams iki kasmetinių musoninių liūčių. Buvo atliktas eksperimentas: maždaug 7000 mažas pajamas gaunančių namų ūkių stogai buvo nudažyti baltai. Pasirodė, jog tai paprasta, bet veiksminga priemonė. Balta spalva atspindėdama saulės šviesą smarkiai sumažina temperatūrą viduje. Miestas taip pat pasodino medžių ir nemokamai tiekė visuomenei vandenį, taip kasmet išgelbėdamas apie 1000 žmonių gyvybių. Ahmedabadas tapo pavyzdžiu 30-čiai kitų Indijos miestų, kurie naudoja arba rengia panašaus vėsinimo planus.

 

Gamtos panaudojimas vėsinimui

Maldyvai yra klimato krizės priešakyje, nes kylantis jūros lygis ir sparčiai kylanti temperatūra niokoja žemumoje esančią šalį. Šalies aplinkos ministerija, padedama UNEP, stengiasi pasiekti, kad gyventojai galėtų vėsintis nedidindami elektros energijos vartojimo. Buvo išbandytos tokios priemonės kaip pastatų šešėliavimas, izoliacija, speciali stogo konstrukcija. Kai kuriose pietų šalyse šios priemonės palaipsniui įtraukiamos į nacionalines statybų taisykles ir miestų planavimo standartus. Pasirodė, kad net paprasčiausios medžių salos miestuose geba sumažinti karštį.

Pietų Korėjos Seulo centre esantis 11 km ilgio upelis buvo uždengtas 10 juostų keliu ir pakeltu keturių juostų greitkeliu iki 2005 m., kai vietos valdžia išardė infrastruktūrą ir atgaivino upelį. Paaiškėjo, jog temperatūra palei upelį yra nuo 3,3 °C iki 5,9 °C žemesnė nei vos už kelių kvartalų esančiame lygiagrečiame kelyje. Šis projektas rodo, kokį didelį poveikį miestų klimatui gali turėti natūrali gamta.

Beje, Lietuvoje išlošia tie, kurie nuosavo namo stogui pasirenka keturšlaitę formą, nes tokio stogo atbrailos aplink visą namą gali būti išsikišusios apie 120 cm ir vasarą jos puikiai sulaiko saulės karštį.

 

Vėsinimas namuose

Pastaraisiais dešimtmečiais gyvenamųjų pastatų izoliacijai keliami vis didesni reikalavimai. Daugelyje energijos taupymo reglamentų daugiausia dėmesio skiriama pastatų šildymo poreikiui mažinti. Todėl sumažėjo šilumos perdavimo nuostoliai per pastatų atitvaras, dėl geresnio sandarumo sumažėjo oro infiltracija. Namų vidus vis labiau atsiejamas nuo išorės, bet jų eksploatacijai reikia vis daugiau energijos. Tačiau šiltuoju metų laiku, jei viršijama temperatūros riba, tai gali padidinti vėsinimo poreikį. Pastatų vėsinimui gali būti naudojamos aktyvios priemonės, kurioms reikia papildomos energijos, ir pasyviosios priemonės, nereikalaujančios energijos. Pasyviosios priemonės apima visus būdus, kuriais mažinami šilumos srautai į pastatą ir vidaus šiluminės apkrovos.

Europos šildymo ir vėdinimo asociacijos (European Heating and Ventilation Associations) svetainėje Štutgarto universiteto mokslininkė Magdalena Zwiehoff patalpino straipsnį, kuriame analizuoja vėsinimo priemonių efektyvumą individualiame name, jų poveikį šildymo sąnaudoms, lygina su namu, kuriame nėra vėsinimo priemonių. Tyrimo tikslas - įvertinti pasyviojo vėsinimo priemones pagal jų energinį efektyvumą ir nustatyti priemonę, dėl kurios pastato vėsinimo poreikis būtų minimalus.

144 kv.m ploto vienbučio namo šildymui reikia 4,975 kWh/kv.m per metus, o vėsinimui - 5,568 kWh/kv.m per metus (Šiaurės Reino -Vestfalijos klimatas). Buvo apskaičiuotas 13-os pasyvių vėsinimo priemonių, kurioms nereikia techninių priemonių, efektyvumas.

 

Pasyvios vėsinimo priemonės

Minėtame tyrime buvo nagrinėtas namo konstruktyvo ir medžiagų poveikis vėsinimo ir šildymo poreikiui per metus: trijų skirtingų užtamsinimo lygių žaliuzių poveikis, naktinis vėdinimas, saulės kontrolės langų stiklai, termoizoliacinio sluoksnio storis, silikatinių lauko sienų plytų šiluminė talpa, netgi gyventojų naudojamų elektros prietaisų skleidžiamos šiluminės energijos poveikis ir kitos priemonės bei gaminių ir medžiagų savybės. Atskirai buvo apskaičiuotas aklinų išorinių žaliuzių, išorinių žaliuzių, kurių mentės pakreiptos 45 laipsnių kampu, ir vidinių užuolaidų veiksmingumas.

Visos poveikio priemonės buvo lyginamos su kontroliniu tokio pat tipo namu be minėtų vėsinimo priemonių. Pasirodė, jog dėl įdiegtų 11-os pasyviųjų vėsinimo priemonių vėsinimo poreikis sumažėja, bet dėl 8-ių iš jų padidėja šildymo poreikis.

Paaiškėjo, jog efektyviausia pasyvaus vėsinimo priemonė yra išorinės žaliuzės, kurios sumažina vėsinimo poreikį 72-82 proc. ir leidžia reguliuoti šviesos patekimą. Saulės kontrolės stiklai sumažino vėsinimo poreikį 46 proc., nedidindami šildymo poreikio. Padvigubinus oro kaitą, energijos poreikis vėsinimui sumažėjo 40 proc, o šildymui padidėjo 25 proc.

Geresnis namo izoliacijos lygis lemia mažesnius šilumos nuostolius, todėl šildymo poreikis sumažėja 8 proc., o vėsinimo poreikis padidėja 6 proc. Sename name, kuriame beveik nėra izoliacijos, o oro infiltracija per pastato atitvaras yra gana didelė, vėsinimo poreikis mažesnis 57 proc. Tuo tarpu šildymo poreikis šoktelėjo iki 25,375 kWh/kv.m per metus, t. y., išaugo daugiau nei penkis kartus.

Skaičiavimai parodė, jog išorinės žaliuzės yra veiksmingiausios mažinant bendrą energijos poreikį šildymui ir vėsinimui. Jos sumažina bendrą energijos poreikį 38 proc., o išorinės 45 laipsnių kampu pasuktos žaliuzės, sumažino energijos poreikį 35 proc. ir yra antras geriausias variantas. Name su saulės kontrolės stiklais bendras energijos poreikis buvo mažesnis 25 proc.

Lietuvoje net ir be išsamių tyrimų, remiantis praktika, naudojamos kai kurios pasyvios pastatų konstrukcinės priemonės, mažinančios vėsinimo poreikį. Tai gali būti minėta keturšlaitė stogo konstrukcija, šešėlį metantys medžiai, vandens telkiniai. Prie konstrukcinių pasyvių apsaugos nuo saulės priemonių priskiriami stogeliai virš langų, stacionarios ir stumdomos išorinės žaliuzės, lamelės. Detalesnę informaciją apie tai rasite straipsniuose „Pastatų apsauga nuo saulės - stogeliai ir žaliuzės", „Saulės kontrolės būdai ir priemonės".

 

Fasadinės žaliuzės nuo saulės

Daugelis namų savininkų ir biurų darbuotojų nuo saulės karščio bando gelbėtis kabindami žaliuzes prie langų viduje, bet fizikos dėsniai negailestingi - šiuo atveju žaliuzės sulaiko saulės šviesą, bet ne karštį, karštis praeina pro stiklą ir pasklinda patalpoje. Oras patalpose dar labiau įkaista, ir biurų darbuotojai maldauja darbdavių įrengti kondicionierių.

Daug efektyvesnė apsauga nuo saulės yra išorinės fasado žaliuzės, kurios nepraleidžia saulės karščio ir nenaudoja elektros energijos. UAB „Barema rytai" išorines fasadines žaliuzes gamina kiekvienam pastatui individualiai: atsižvelgiant į saulės kritimo kampą parenkama atitinkama žaliuzių mentelių -profilių forma. Horizontalių žaliuzių profiliai gali būti C arba Z formos, nuo 50 iki 90 mm pločio, jie reguliuojami keičiant pasvirimo kampą ir patalpų užtamsinimo lygį. Kai apsauga nuo saulės nereikalinga, žaliuzės pakeliamos į viršų. Fasadinės žaliuzės gaminamos iš nerūdijančios 0,21 - 0,42 mm storio aliuminio skardos, dažomos reikiama spalva.

Fasadinės žaliuzės - apsauga nuo saulės, smalsių akių ir vagių, papildoma garso izoliacija, išraiškinga architektūrinė detalė.

Architektūriniu požiūriu įdomesnis ir daugiau galimybių turintis sprendimas yra ažūriniai lamelių skydai, kurie gali būti stacionarūs, judantys, vertikalūs, horizontalūs, iš jų galima montuoti šešėlį metančius stogelius. Lamelių forma irgi parenkama pagal saulės kritimo kampą, lamelės gali būti stačiakampės, elipsės, Z, C formos, plotis nuo 33 iki 800 mm. Taip pat yra galimybė reguliuoti visas arba dalį lamelių, kad jos praleistų skirtingą saulės spindulių kiekį, dalis lamelių gali būti nejudančios. Lamelių skydai yra montuojami ant atramų ir yra dekoratyvi fasado dalis.

Visi UAB „Barema rytai" gaminiai yra iš korozijai ir aplinkos poveikiui atsparaus aliuminio, lamelės - iš ekstruduoto aliuminio. Aliuminis - perdirbama ir tvari medžiaga.

Jei sumontuojami apšvietimo ir temperatūros jutikliai, tiek žaliuzių, tiek lamelių skydų judėjimas gali būti valdomas automatiškai. Tai labai racionalus sprendimas, ypač biuruose, garantuojantis, kad patalpos reikiamu laiku bus pritemdytos, neprikais ir nereiks eikvoti energijos jų vėsinimui.

 

Langų plėvelės - apsaugai nuo patalpos prikaitinimo arba pastovios  kambario temperatūros palaikymui.

Langų plėvelės, atspindinčios  saulės karštį - efektyvi ir greitai įrengiama danga ant pastatų stiklų ir efektyvus saulės karščio sulaikymo būdas.

Jei dėl sienų termoizoliacijos būtinumo jau niekas nesiginčija, tai langų stiklams šis klausimas dalinai yra atviras apsaugos nuo karščio aspektu. Jei selektyvinis stiklas, kuris grąžina išeinančią iš šilumą atgal  į patalpą, jau tapo norma, tai saulės šilumos kontrolės stiklai arba plėvelės  dažnai tampa būtinybe tik  tada, kai  į pastatą įsikraustoma, kai jis eksploatuojamas. Šylantis klimatas verčia realiai įvertinti   ir  peržiūrėti projektavimo normatyvus,  o  ŠVOK  sistemos dažnai jau nebepaveža vėsinimo užduočių arba jų montavimas dėl dydžio ar kainos būna mažai patrauklus.

Papildomas mažiausiai  2 laipsnių temperatūros skirtumas,  kurį gali duoti MADICO stiklų plėvelės, dažnu atveju yra išsigelbėjimas projektuotojui, nekalbant jau apie žmones,  esančius pastatuose.  Be abejo, iš išorės klijuojamos saulės karštį  (IR spindulius) nuo pirmo sąlyčio su lango stiklu atspindžios plėvelės yra efektyviausios, nes jos sulaiko iki 80 proc. saulės šilumos ir pasižymi ypač žema g reikšme - nuo 0,14 iki 0,32.

Visos pastatų stiklams  skirtos saulės karštį sulaikančios plėvelės atspindi šilumą atgal į  šilumos atsiradimo pusę. Vasarą saulės  spinduliai ir karštis atsispindimi atgal į išorę ir patalpos neprikaista, o žiemą šiluma, migruojanti laukan pro langus, atspindima atgal į patalpą. Taip sumažinami šilumos nuostoliai ir taupomos šildymo išlaidos.  Tokia plėvelė itin nepamainoma ant stoglangių, didelio ploto vitrinininių langų stiklo, rytiniuose ir pietiniuose pastatų fasaduose, bei  visur, kur šilumos pro stiklą patenka  pernelyg daug.

„Gaila, kad minėtame tyrime nebuvo apskaičiuotas langų plėvelių poveikis, kurios ne tik pašalina didelę dalį vėsinimo poreikio, bet, skirtingai nei žaliuzės, nepaslepia vaizdo už lango. Pasirinkus plėvelės skaidrumo lygį, nereikia galvoti apie jos reguliavimą, o vaizdas iš lauko  keičiasi tik priklausomai nuo apšvietimo. Be to, papildomas pliusas yra tai, kad saulės karštį blokuojančios plėvelės 99 proc. sulaiko UV spindulius, saugo baldus, užuolaidas, grindis nuo išblukimo", - sako jau daugiau kaip 30 metų stiklo plėvelių prekyba užsiimančios UAB „Aša" vadovė Živilė Vaitkūnienė. Jos nuomone, pagrindinis  išorinių žaliuzių ir plėvelių veikimo principas toks pats - sulaikyti saulės karštį vasarą, mažinti šilumos nuostolius žiemą.

Langų  stiklų plėvelių yra daugybė rūšių,  skirtingo  šviesos laidumo ir skirtingo efektyvumo, tad paspaudę saugią aktyvią nuorodą pleveles.lt galėsite pasirinkti ir  rasti geriausią sprendimą. Pasitarę su  UAB „Aša" specialistais, kurie  MADICO  stiklų plėveles klijuoja nuo 1992 m., galėsite užsakyti ne tik tinkamiausią plėvelę, bet ir sumontavimą.

Saulės karštį blokuojanti plėvelė ant Green Hall verslo centro Vilniuje.

 

ASA.LT informacija, parengta bendradarbiaujant su UAB „Barema rytai" ir UAB „Aša"