Perimetro kompleksinė apsauga

Perimetro apsauga prasideda nuo teritorijos ribos ir jos prieigų stebėjimo. Tvora apsunkina patekimą, jutikliai užfiksuoja bandymą ją įveikti, o vaizdo stebėjimas padeda įvertinti, kas vyksta. Sandėlių, gamyklų, energetikos objektų ar statybviečių apsaugai šios priemonės parenkamos pagal teritorijos dydį, reljefą, aplinką ir laiką, per kurį gali atvykti apsaugos darbuotojai.

Kai kurių stambių objektų viduje papildomai formuojamos lokalios apsaugos sritys tose vietose, kur sukauptos materialinės vertybės ar yra gyvybiškai svarbūs punktai. Dažnai būna reikalinga trumpalaikė nedidelio perimetro apsauga, pavyzdžiui, stovint transportui su vertingu kroviniu, laikinai sandėliuojant produkciją, vykstant statyboms ir pan.

Klasikines perimetro apsaugos priemones papildė saugumo radarai, lazeriniai skeneriai, pažangios optinio pluošto sistemos ir dirbtiniu intelektu paremta vaizdo analizė. Jos padeda atskirti įsibrovimą nuo aplinkos trukdžių, nustatyti įvykio vietą ir aptikti artėjantį objektą dar prieš jam pasiekiant fizinį užtvarą. Naujos technologijos naudingiausios tada, kai jų duomenys susiejami: vienas jutiklis aptinka judėjimą, kitas patvirtina ribos kirtimą, o kamera parodo įvykio vietą.

Toliau aptariamos klasikinės ir naujesnės aptikimo technologijos, jų taikymo galimybės bei projektavimo ypatumai.

Talpinės aptikimo sistemos

Talpinių sistemų veikimo principas pagrįstas elektrinės talpos pokyčių matavimu tarp jautriųjų laidininkų ir juos supančios aplinkos. Žmogui priartėjus ar patekus į aptikimo zoną, šie parametrai pasikeičia. Elektroninis prietaisas analizuoja talpinę signalo dedamąją, jo pokyčio dydį, trukmę ir kitas savybes. Kai kurios sistemos atskiria talpinius pokyčius nuo varžinių pokyčių, kuriuos gali sukelti drėgmė ar užteršti izoliatoriai.

Sistemos aptikimo tikimybė, klaidingų suveikimų skaičius ir saugomo ruožo ilgis priklauso nuo konkrečios įrangos, montavimo bei aplinkos sąlygų. Nedideli vietovės reljefo nelygumai nebūtinai trukdo sistemos darbui, jeigu laidininkai išdėstyti pagal montavimo reikalavimus. Jautrieji laidininkai gali būti montuojami ant atskirų atramų, tvorų ar sienų, derinant juos prie bendro vietovės vaizdo.

Radijo banginės aptikimo priemonės

Teritorijų perimetrų apsaugai naudojamos ir radijo banginės aptikimo priemonės. Mikrobangų barjerą sudaro pora „siųstuvas–imtuvas“: siųstuvas spinduliuoja mikrobangas, o imtuvas stebi gaunamo signalo pokyčius. Vienos poros saugomos srities ilgis priklauso nuo įrangos ir gali siekti kelis šimtus metrų. Įprasto tūrinio barjero aptikimo zona apytikriai primena ištęstą elipsoidą, kurio plotis priklauso nuo antenų, atstumo ir jautrumo nustatymų.

Jautrumo zonos tūriškumas yra sistemos privalumas, palyginti su siaurais atskirais infraraudonųjų spindulių pluoštais. Tačiau sistemos patikimumą lemia ir jos išdėstymas, gretimų zonų persidengimas bei vietovės sąlygos.

Mikrobangų barjerai gali veikti lyjant, sningant ar esant rūkui, tačiau aplinkos poveikio visiškai atmesti negalima. Tarp siųstuvo ir imtuvo turi būti gamintojo reikalavimus atitinkanti laisva erdvė, kurioje judantys krūmai, medžių šakos ar kiti objektai netrikdytų aptikimo. Susidariusios pusnys, užlietos vietos ar pasikeitęs reljefas gali pakeisti aptikimo zoną, todėl ruožą reikia prižiūrėti.

Saugumo radarai ir išankstinis perspėjimas

Atviroms teritorijoms ir jų prieigoms stebėti naudojami saugumo radarai. Jie nustato judančio objekto atstumą, kryptį ir greitį, gali vienu metu sekti kelis objektus. Signalo apdorojimo algoritmai padeda atskirti žmones, transporto priemones ir dalį gyvūnų sukeltų signalų.

Radarams nereikia apšvietimo, todėl jie veikia ir visiškoje tamsoje. Rūkas bei krituliai paprastai mažiau trikdo jų darbą nei įprastų vaizdo kamerų, tačiau aptikimui įtakos gali turėti tanki augmenija, reljefas ir pastatai. Metaliniai paviršiai sukelia papildomus atspindžius, o už didesnių kliūčių susidaro neapžvelgiamos zonos.

Radaras gali stebėti teritoriją prieš tvorą ir perduoti išankstinį perspėjimą apie artėjantį objektą. Kirtus nustatytą ribą, sistema suformuoja pavojaus signalą ir gali automatiškai nukreipti valdomą kamerą į aptikimo vietą.

Programiškai galima atskirti kelias stebėjimo zonas ir kiekvienai nustatyti skirtingą reakciją. Judėjimas tolimesnėse prieigose gali tik atkreipti operatoriaus dėmesį, o patekimas į draudžiamą ruožą – sukelti pavojaus signalą. Radaro perduodamos koordinatės padeda valdomai kamerai sekti objektą. Toks derinys ypač naudingas naktį: radaras aptinka judėjimą, o kamera ir prireikus įjungiamas apšvietimas leidžia patikrinti situaciją.

Lazerinės aptikimo sistemos (LiDAR)

Lazerinio skenavimo, arba LiDAR, sistemos lazerio spinduliu matuoja atstumus iki objektų ir registruoja jų judėjimą. Priklausomai nuo įrangos, formuojama dvimatė aptikimo plokštuma arba trimatė stebėjimo sritis. Taip palei tvorą, pastato fasadą, virš stogo ar aplink saugomą įrenginį galima sukurti nematomą virtualią ribą.

Pažeidėjui kirtus šią ribą, sistema nustato objekto vietą, o jo dydis ir judėjimo pobūdis naudojami signalui įvertinti. Aptikimo tikslumas priklauso nuo skenerio raiškos, atstumo ir aplinkos sąlygų.

Vieno skenerio stebėjimo lauką galima suskaidyti į atskiras zonas, joms parinkti aptinkamo objekto dydį ir skirtingus suveikimo nustatymus. Pavyzdžiui, viena zona gali saugoti vartų prieigas, kita – pastato fasadą ar stogo kraštą. Vertinant įrangą svarbu atskirti atstumo matavimo tikslumą nuo gebėjimo patikimai aptikti žmogų visame saugomame ruože: vienas tikslumo skaičius neapibūdina visos sistemos veikimo.

LiDAR gali veikti tamsoje, tačiau tirštas rūkas, gausus sniegas, lietus ar užterštas optinis langelis gali pabloginti aptikimą. Sudėtingomis sąlygomis naudojami papildomi signalo filtravimo režimai, o apie sumažėjusias aptikimo galimybes sistema gali perduoti atskirą pranešimą.

Vibracinės aptikimo sistemos

Kita sistemų klasė – vibracinė, reaguojanti į užtvarų, tvorų ar kitų elementų vibraciją bei deformaciją bandant lipti, kirpti ar kitaip mechaniškai juos veikti. Vibracinėse sistemose jautrusis elementas gali būti elektrinis jutiklinis kabelis, optinio pluošto kabelis arba atskiri vibracijos jutikliai, tvirtinami prie saugomos konstrukcijos.

Judinant tvorą ar lipant per ją, jautriame elektriniame kabelyje atsiranda matuojami signalo pokyčiai. Optinio pluošto kabelyje dėl deformacijų pasikeičia sklindančios ir atgal išsklaidytos šviesos parametrai. Signalai apdorojami ir nustatoma, ar įvyko bandymas pažeisti saugomą perimetrą. Dalies sistemų įranga leidžia nustatyti ir įvykio vietą.

Vibracinėms sistemoms įtakos turi įvairūs trukdžiai: vėjas, transporto sukeliami virpesiai, gyvūnų judėjimas, kruša ir pan. Tokių trukdžių įtakai mažinti naudojami signalų filtravimo ir įvykių atpažinimo algoritmai. Svarbi ir pačios tvoros būklė – atsilaisvinę elementai, į tvorą besitrinančios šakos ar ant jos pritvirtinti judantys daiktai gali sukelti papildomų suveikimų.

Optinio pluošto sistemos ir DAS technologija

Pažangiose optinio pluošto sistemose naudojama paskirstytojo akustinio jutimo technologija, vadinama DAS. Joje ilgas kabelis veikia kaip daugybė išilgai jo išdėstytų vibracijos jutiklių. Į pluoštą siunčiami lazerio impulsai, o iš grįžtančios šviesos pokyčių nustatoma mechaninio poveikio vieta.

Naudojant signalų analizės ir dirbtinio intelekto algoritmus, galima atpažinti tvoros pjovimą, lipimą, o kabelį įrengus grunte – kasimo darbus ar judėjimo sukeltus virpesius. Šios sistemos tinka ilgiems perimetrams ir kitoms linijinėms trasoms saugoti. Jų jautrumas bei įvykio vietos nustatymo tikslumas priklauso nuo įrangos ir kabelio sąlyčio su stebima konstrukcija ar gruntu.

DAS veikimas pagrįstas atgal išsklaidytos šviesos analize: vibracijos sukelia optinio pluošto deformacijas, kurios pakeičia matuojamą signalą. Aptikimo ruožai gali būti susieti su teritorijos planu ir konkrečiomis kameromis, todėl operatoriui nurodoma vieta, kurią reikia patikrinti. Kabelio palyginimas su mikrofonų eile yra tik supaprastinimas – tvoros ar požeminės apsaugos sistemos paskirtis yra registruoti mechaninius virpesius, todėl pokalbių prie tvoros aptikimo negalima laikyti savaime suprantama jos funkcija.

Laidinės–banginės aptikimo sistemos

Dar viena radiotechninių signalizacijos priemonių rūšis yra laidinė–banginė sistema, kurioje jautrųjį elementą sudaro išilgai saugomo ruožo išdėstyti laidininkai. Prie siųstuvo prijungti laidininkai sukuria elektromagnetinį lauką, o priėmimo dalis matuoja jo pokyčius. Pažeidėjui patekus į saugomą sritį, pasikeičia matuojamas signalas, jo pokytis analizuojamas ir nustatomas pažeidimas. Laidininkų tvirtinimas, izoliatoriai ir aptikimo zonos matmenys parenkami pagal konkrečios sistemos konstrukciją.

Naudojamos ir sistemos, kuriose jautrusis elementas yra koaksialinis kabelis su specialiomis angomis arba praretintu išoriniu laidžiuoju ekranu. Tokią perimetro apsaugos sistemą paprastai sudaro du lygiagrečiai išilgai saugomo ruožo nutiesti kabeliai. Prie vieno kabelio jungiamas siųstuvas, prie kito – imtuvas. Per siuntimo kabelio ekraną dalis elektromagnetinės energijos patenka į aplinką, o priėmimo kabelis registruoja signalą ir jo pokyčius.

Taip aplink kabelius formuojama tūrinė aptikimo zona. Kabelių įkasimo gylis, tarpusavio atstumas ir saugomos zonos matmenys priklauso nuo sistemos bei grunto savybių. Ši technologija dar vadinama spinduliuojančiojo arba nesandaraus koaksialinio kabelio sistema.

Požeminė sistemos dalis iš paviršiaus nematoma ir nekeičia vietovės vaizdo. Sistemą tikslinga naudoti tada, kai dėl kokių nors priežasčių neįmanoma pastatyti fizinio užtvaro arba reikia papildomos nepastebimos aptikimo zonos.

Tinkamai parinkta ir įrengta sistema gali veikti įvairiomis oro sąlygomis, tačiau grunto drėgnumo, įšalo ir kitų sezoninių pokyčių įtaka vertinama pagal konkrečią įrangą.

Seisminės aptikimo sistemos

Pasyvių paslėptų aptikimo priemonių klasei priskiriamos ir seisminės sistemos. Vienas jų sudaro į tinklą sujungti ir grunte įrengti seisminiai jutikliai. Žmogui kertant tokį apsaugos ruožą, sukeliami tam tikro stiprumo ir dažnio grunto virpesiai, kuriuos jutikliai paverčia elektriniais signalais. Signalai atitinkamai apdorojami: analizuojamas virpesių pobūdis, pasikartojimas, taikomi filtrai ir nustatomas saugomos srities pažeidimas.

Grunto virpesiams aptikti naudojami ir įkasti optinio pluošto kabeliai. Jų registruojami signalai gali padėti atskirti žmonių judėjimą, transporto eismą ar kasimo darbus. Aptikimo galimybės priklauso nuo grunto, kabelio įrengimo ir aplinkinių virpesių šaltinių.

Kitas požeminio aptikimo būdas – sistema, kurioje jautrieji elementai yra lanksčios žarnos, užpildytos neužšąlančiu skysčiu ir prijungtos prie slėgio jutiklių. Žmogui einant virš tokio ruožo, užfiksuojami slėgio pokyčiai, kurie toliau analizuojami. Kai kuriose sistemose lyginamas slėgis dviejose lygiagrečiose žarnose, taip mažinant bendrų aplinkos poveikių įtaką. Aptikimo zonos plotis ir atsparumas trukdžiams priklauso nuo sistemos, įrengimo gylio bei grunto sąlygų.

Magnetometrinė aptikimo sistema

Kai kuriais atvejais tikslinga naudoti magnetometrinę aptikimo sistemą, kurioje jautrieji elementai registruoja vietinio magnetinio lauko pokyčius. Jie gali atsirasti saugomą ruožą kertant transporto priemonei ar judant objektui, turinčiam feromagnetinių medžiagų.

Magnetometrinės sistemos veikimo principas skiriasi nuo indukcinės sistemos, kurioje matuojami kabelio kilpos induktyvumo ar kiti elektromagnetiniai pokyčiai. Sistemos jautrumas priklauso nuo metalinio objekto dydžio, savybių, padėties ir atstumo iki jutiklio.

Pats žmogaus ar gyvūno judėjimas, nesukeliantis pakankamo magnetinio lauko pokyčio, tokios sistemos gali nesužadinti. Todėl ji gali būti naudinga transportui ar tam tikriems metaliniams objektams aptikti, tačiau savarankiškai neužtikrina visų žmonių, kertančių perimetrą, aptikimo. Jos darbui įtakos gali turėti netoliese judantis transportas, metalinės konstrukcijos ir kiti magnetiniai trukdžiai.

Dirbtinio intelekto vaizdo analizė ir termovizinės sistemos

Perimetro apsaugai naudojamos vaizdo kameros, kurių stebimą vaizdą analizuoja programinė įranga. Šiuolaikiniai dirbtinio intelekto algoritmai gali veikti pačioje kameroje arba serveryje. Jie padeda atskirti žmones ir transporto priemones, nustatyti virtualios ribos kirtimą, patekimą į draudžiamą zoną ar pernelyg ilgą buvimą joje.

Tokia analizė sumažina šešėlių, judančios augmenijos ir smulkių gyvūnų sukeliamų pavojaus signalų skaičių. Tačiau jos tikslumas priklauso nuo vaizdo kokybės, objekto dydžio kadre, apšvietimo ir kameros išdėstymo. Užstatytos vietos, nešvarus objektyvas ar netinkamai parinkta stebėjimo kryptis gali trukdyti aptikti įvykį.

Kai analizė atliekama pačioje kameroje, tai vadinama kraštiniu apdorojimu (angl. edge AI). Į valdymo sistemą gali būti siunčiamas ne tik vaizdas, bet ir pranešimas apie aptiktą žmogų, transporto priemonę ar nustatytos ribos kirtimą. Taip sumažinamas centriniam serveriui tenkantis analizės krūvis. Vis dėlto vietinis įvykio aptikimas ir jo perdavimas operatoriui yra skirtingos funkcijos: nutrūkus ryšiui, pranešimo perdavimas priklauso nuo numatytų ryšio bei įrašymo sprendimų.

Termovizoriai registruoja objektų šiluminį spinduliavimą, todėl jiems nereikia matomos šviesos. Jie naudojami naktį ir prastai apšviestose teritorijose, tačiau aptikimui svarbus objekto ir aplinkos šiluminis kontrastas. Rūkas, krituliai bei užstojančios kliūtys taip pat gali sumažinti stebėjimo galimybes.

Termovizoriaus ir įprastos kameros derinys leidžia aptikti objektą bei gauti daugiau jo vaizdo detalių. Gavus signalą iš tvoros jutiklio, radaro ar kitos aptikimo priemonės, operatoriui gali būti automatiškai parodytas atitinkamos vietos vaizdas.

Dronų aptikimo sistemos

Objektuose, kuriems aktualios oro grėsmės, teritorijos apsauga papildoma dronų aptikimo priemonėmis. Tam naudojami radijo dažnių stebėjimo įrenginiai, specializuoti radarai, optinės bei termovizinės kameros, o kai kuriais atvejais – akustiniai jutikliai.

Skirtingų priemonių duomenys jungiami tam, kad būtų galima aptikti skraidantį objektą, sekti jo trajektoriją ir patikrinti, ar jis kelia grėsmę. Sistemos parinkimas priklauso nuo saugomos teritorijos, aplinkinių pastatų, radijo ryšio aplinkos ir numatomų grėsmių.

Radijo dažnių stebėjimas remiasi drono ar jo valdymo įrangos skleidžiamais signalais, todėl vien šios priemonės nepakanka visiems skrydžiams aptikti. Dėl to svarbiuose objektuose derinami keli aptikimo būdai, o kameromis tikrinamas radarų ar kitų jutiklių pastebėtas objektas. Antžeminiam judėjimui skirtas apsaugos radaras savaime netampa dronų aptikimo sistema – oro erdvės stebėjimo galimybės turi būti numatytos konkrečioje įrangoje.

Aptikimo signalas perduodamas apsaugos darbuotojams, kurie veikia pagal nustatytą reagavimo tvarką. Aktyvios neutralizavimo priemonės naudojamos tik pagal taikomus teisės aktus ir jas naudojančių asmenų įgaliojimus. Dronų aptikimas derinamas su bendra objekto apsauga, darbuotojų informavimu ir reagavimo procedūromis.

Kombinuotos aptikimo sistemos

Ypač svarbiems objektams keliami dideli įsibrovimo aptikimo patikimumo ir mažo klaidingų suveikimų skaičiaus reikalavimai. Tuomet naudojama kombinuota aptikimo sistema, jungianti kelis skirtingo veikimo jutiklius. Skirtingo tipo jautrieji elementai išdėstomi taip, kad pažeidėjo sukeltas įvykis galėtų būti užfiksuotas keliais būdais, o aplinkos trukdžiai juos veiktų nevienodai.

Tokią sistemą gali sudaryti tinklinis užtvaras su vibraciniu kabeliu, lygiagrečiai užtvarui įrengtas mikrobangų barjeras ir grunte nutiestas aptikimo kabelis. Elektroninis blokas apdoroja kiekvieno jutiklio signalus pagal nustatytas taisykles.

Viena galimų loginių schemų – „du iš trijų“, kai patvirtintas pavojaus signalas formuojamas per nustatytą laiką suveikus bent dviem sistemos jutikliams. Toks sprendimas gali sumažinti klaidingų suveikimų skaičių, tačiau turi būti įvertinta ir tikro įvykio nepatvirtinimo rizika. Kai kuriuose objektuose vieno jutiklio signalas perduodamas nedelsiant, o kitų naudojamas papildomam patvirtinimui.

Sluoksniuotoje apsaugoje atskirai stebimos teritorijos prieigos, fizinis užtvaras ir vidinė saugoma zona. Radaras gali pateikti išankstinį perspėjimą, tvoros jutiklis – užfiksuoti bandymą ją įveikti, o kamera – padėti patikrinti įvykį ir stebėti tolesnį judėjimą.

Bendroje valdymo sistemoje įvykio vieta parodoma teritorijos plane, atveriamas reikiamos kameros vaizdas ir perduodamas pranešimas atsakingam darbuotojui. Taip sutrumpėja laikas nuo aptikimo iki situacijos įvertinimo.

Perimetro apsaugos sistemos pasirinkimas

Kaip išsirinkti vieną ar kitą perimetro apsaugos sistemą mūsų klimatinėms ir geografinėms sąlygoms? Vienos universalios sistemos, kuri optimaliai tiktų bet kokioms eksploatacijos sąlygoms, nėra. Tinkamiausios sistemos pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių ir pirmiausia nuo vietovės, kurioje yra saugomas objektas, charakteristikų. Reikėtų atsižvelgti ir įvertinti:

• fizinio užtvaro ypatumus: medžiagą, aukštį, standumą, posūkius, lygio pokyčius ir būklę;

• temperatūros diapazoną, stipraus vėjo, sniego pusnių, apledėjimo, rūko ir užliejimo tikimybę;

• augmeniją perimetro zonoje ir galimybę palaikyti laisvą aptikimo ruožą;

• geležinkelio linijas, automagistrales ir žmonių srautus netoli saugomo perimetro;

• užtvaro pertrūkius: automobilių pravažiavimus, vartus ir vartelius;

• sistemos paslėpimo ir estetinius reikalavimus;

• elektros tiekimą, ryšį, atsarginį maitinimą ir reagavimo į pavojaus signalą tvarką.

Tinkamą sprendimą paprasčiau parinkti tada, kai visas saugomo objekto perimetras aptvertas patikimu, prižiūrimu fiziniu užtvaru. Tuo atveju galima įrengti šias sistemas:

• Talpinę sistemą su jautriaisiais laidininkais užtvaro viršuje arba šalia jo. Jos konstrukcija derinama prie aptikimo poreikio ir pastato architektūros.

• Laidinę–banginę arba vibracinę sistemą. Vibracinės sistemos tinkamumas priklauso nuo užtvaro medžiagos ir gebėjimo perduoti pažeidimo sukeltus virpesius.

• Jei išilgai užtvaro yra pakankamai tiesus ir laisvas ruožas, jo apsaugai galima naudoti mikrobangų barjerus.

• Atviroms teritorijoms ir prieigoms stebėti galima naudoti radarus, o konkrečioms riboms, fasadams ar stogams saugoti – lazerinius skenerius.

• Jei nėra fizinio užtvaro, galima įrengti tinklinę arba suvirintų metalinių grotelių tvorą ir prie jos pritaikytą vibracinę sistemą. Tvora kartu apsunkina patekimą į teritoriją.

• Jei užtvaro pastatyti negalima, bet išilgai perimetro yra laisva zona, galima naudoti mikrobangų barjerus, radarus ar požeminius jutiklius, jų signalus papildant vaizdo patikra.

• Kai laisvos teritorijos perimetro apsaugos priemonėms nėra, galima saugoti pastato prieigas ir kontūrą, atskirai įvertinant duris, langus, stogą bei kitas patekimo vietas.

Kaip naujos technologijos keičia projektavimą

Projektuojant pažangesnes sistemas svarbu suderinti atskirų jutiklių aptikimo zonas ir nustatyti, kokį veiksmą sukelia kiekvienas signalas. Tolimesnėje teritorijos dalyje užfiksuotas judėjimas gali sukelti perspėjimą, o saugomos ribos kirtimas – pavojaus signalą. Jautrumo mažinimas padeda sumažinti dalį klaidingų suveikimų, tačiau kartu gali pabloginti tikro įvykio aptikimą.

Plane pažymimos realios jutiklių aprėpties ribos, kliūčių užstojamos vietos ir gretimų zonų persidengimas. Atskirai tikrinami vartai, tvoros kampai, reljefo lūžiai bei vietos, kuriose judėjimą gali užstoti pastatai ar sandėliuojamos medžiagos. Valdoma kamera, nukreipta į vieną įvykį, tuo metu gali nestebėti kito ruožo, todėl nuolatinį aptikimą turi užtikrinti tam skirtas jutiklis arba stacionari kamera.

Integruojant įrangą iš anksto patikrinama, kokius duomenis ji perduoda: vien pavojaus signalą, konkrečios zonos numerį, objekto koordinates ar ir jo klasifikaciją. Nuo to priklauso, ar valdymo sistema tik parodys pranešimą, ar galės automatiškai atverti tinkamą vaizdą ir nukreipti kamerą. Taip pat numatomi atskiras apsaugos įrangos tinklas, prieigos teisės, programinės įrangos atnaujinimai ir atsarginis maitinimas.

Įrengta sistema patikrinama realiomis objekto sąlygomis. Aptikimo zonos, jautrumas ir signalų perdavimas tikrinami periodiškai, ypač pasikeitus augmenijai, reljefui, tvoros būklei ar teritorijos naudojimui. Greta įsibrovimo signalų numatomi pranešimai apie ryšio ar maitinimo praradimą, jutiklių gedimus ir aptikimą ribojančias aplinkos sąlygas.