Elektroninės saugos priemonės

Ką reikia žinoti įrengiant saugos sistemą? Pirmiausiai gyvenamąjį būstą reiktų saugoti priklausomai nuo galimo pavojaus. Pavojaus įvertinimui įtakos gali turėti dirbamas darbas, būsto buvimo vieta, vartotojų gerovė ir pan. Galimo pavojaus įvertinimas paprastai būna subjektyvus, todėl tik pats vartotojas nusprendžia, kokią apsaugos sistemą jis norės įsirengti.

Aišku, nereikia pamiršti to, kad privataus būsto apsaugai paprastai skiriama mažiau lėšų negu, tarkime, pastatų komplekso apsaugai. Dažniausiai būsto šeimininko apsisprendimą lemia ne norimos sistemos charakteristikos, o šiam reikalui galima skirti pinigų suma.

Tai lemia didesnius įsigyjamos įrangos reikalavimus. Sistemos patikimumas mažesnis, jei ją sudaro daugiau elementų, todėl, siekdami jį padidinti, turite sumažinti galimos įrangos kiekį (daviklių, paskirstymo dėžučių ir pan.). Be to, aptarnauti sistemą bus paprasčiau, jeigu ją sudarys vieno tipo ir tarpusavyje keičiami elementai. Net pačią sudėtingiausią apsaugos sistemą turi sudaryti kelios funkcionalios ir viena nuo kitos nepriklausančios dalys, kurias būtų lengva valdyti ir naudoti. Toks požiūris didina sistemos patikimumą ir mažina eksploatacijos išlaidas. Kita vertus, neverta stengtis sutaupyti diegiant sistemą ir rizikuoti perkant pigią nežinomų gamintojų, morališkai pasenusią ar turinčią mažai funkcijų įrangą. Įrengiant sistemą iškart vertėtų numatyti galimas papildomas jos funkcijas. Daugelis šiuolaikinių apsaugos sistemų turi modulinę sandarą, kuri leidžia išplėsti sistemą prijungiant papildomų blokų.

Be to, individualaus būsto sistemos turi atitikti ir estetinius reikalavimus, būti patogios montuojant. Mažinant daviklių ir kitų sistemos elementų skaičių tampa lengviau laikytis šio reikalavimo.

Apsaugos signalizacija

Paprastai įrengiant apsaugos nuo nesankcionuoto patekimo į patalpas sistemą visose langus turinčiose patalpose įrengiami į stiklo išdaužimą reaguojantys davikliai, o ant visų durų ir langų rėmų - magnetiniai kontaktiniai davikliai, reaguojantys į atidarymą. Įrengiant signalizaciją nuosavame name ganėtinai sunku įrengti daviklius ir nepažeisti apdailos. Be to, tokiame name tenka saugoti tris - cokolinį, pirmą ir antrą - aukštus. Kitaip sistema neatliks jai priskirtos funkcijos. Taigi, įrengiant signalizaciją namuose, kur apdaila nėra labai brangi, reiktų daviklius įrengti visose nurodytose vietose.

Pigesnis ir mažiau išlaidų reikalaujantis būdas - judesio daviklių įrengimas visame name. Šios sistemos pagrindinis trūkumas toks, kad objektas gali būti saugomas tik tada, kai jį palieka žmonės. Trečias būdas yra uždaros apsauginės zonos, kai naudojami prie lauko sienų tvirtinami infraraudonųjų spindulių judesio davikliai. Aplink išorinį perimetrą sukuriama saugos zona. Priklausomai nuo pastato formos įrengiama nuo 6 iki 12 daviklių. Uždaros zonas dydis paprastai būna 3-5 metrai ir gali būti keičiamas priklausomai nuo konkrečių sąlygų. Tokia sistema gali būti įjungta ir tada, kai šeimininkų nėra, ir naktį, kai šeimininkai yra namie. Skirtingai nuo išorinių daviklių, tokia sistema apie galimą įsibrovimą praneša iš anksto, o ne tada, kai piktadarys jau yra patekęs į vidų. Dažniausiai gąsdinantis garsas ir šviesos signalai užkerta kelią įsibrovimui. Visų tipų vidaus davikliai gali būti naudojami papildomų apsaugos zonų sukūrimui namo viduje.

Dar vienas apsaugos būdas - aptverti sklypą. Privataus sklypo ribų apsaugai paprastai naudojami aktyvūs spinduliniai davikliai, kurie veikia nematomo infraraudonojo spindulio nutraukimo principu. Kad sistema atliktų savo funkcijas, būtina tvirta betoninė arba mūrinė tvora. Tokias apsaugos sistemas apsimoka naudoti 0,5 ha ir didesniuose sklypuose, kur įrengta vaizdo stebėjimo sistema arba nuolatinis apsaugos postas. Kitų tipų elektroninės perimetro apsaugos sistemos ne itin tinkamos individualiems sklypams, nes joms reikalingos kelių metrų pločio atitolinimo juostos ir galima sulaukti daug melagingų pavojaus signalų. Be to, reikia nepamiršti, kad, lyginant su kitomis, elektroninės perimetro apsaugos sistemos yra pačios brangiausios.

Nepriklausomai nuo naudojamų daviklių tipo, apsauginės sistemos pagrindas yra priėmimo ir kontrolės prietaisas, kuriu tikrinama visa signalizacija, apdorojami ir perduodami pavojaus signalai, valdomi visi sistemos įrenginiai.

Apsauginė televizija

Apsauginės televizijos sistema yra elektroninės apsaugos sistemos, jungiančios apsauginę ir priešgaisrinę signalizacijas ir jų valdymo įrangą, dalis. Stebimos vietos, kuriose galima pasislėpti: privažiavimo keliai, papildomas tolimasis apsaugos ruožas, įvažiavimo vartai ir įėjimo durys, automobilių stovėjimo vieta. Būtina pasirūpinti, kad tamsiu paros metu kontroliuojamos vietos būtų apšviestos.

Paprasčiausia apsauginė televizija puikiai papildys namo perimetrą saugančią apsauginę signalizaciją. Turint specialų ilgo įrašymo vaizdo leistuvą arba skaitmeninį vaizdo registratorių galima vesti vaizdo protokolą, kuris, nelaimės atveju, leis nustatyti nusikaltėlį. Be pagrindinės savo funkcijos, apsauginė televizija sukuria papildomus patogumus, tarkim, palengvina mažų vaikų stebėjimą, leidžia per atstumą atidaryti ir uždaryti vartus ir pan. Jeigu sklype nėra nuolatinio apsaugos posto, sistema atlieka pagalbinę funkciją, todėl, kad būtų patogiau naudotis, rekomenduotina įrengti 4-5 kameras.

Kita vertus, jei apsaugos postas yra, apsauginės televizijos sistema gali tapti elektroninės saugumo sistemos pagrindu. Juo labiau, kad visi šiuolaikiniai vaizdo signalų apdorojimo įrenginiai turi įmontuotus judesio daviklius, papildomus įvadus, leidžiančius valdyti sistemą pavojaus atveju, ir išvadus išorinių įrenginių valdymui.

Elektroninės priešgaisrinės sistemos

Elektroninės priešgaisrinės sistemos individualiuose namuose įrengiamos tik savininkui pageidaujant. Pagal atitinkamus norminius reikalavimus įrengta sistema bus maksimaliai efektyvi. Deja, dažnai dėl individualaus būsto specifikos visų norminių reikalavimų nėra laikomasi. Dažniausiai manoma, kad verčiau turėti bent jau šiokią tokią priešgaisrinę sistemą, negu neturėti jokios. Praktika rodo, kad laiku gautas signalas apie gaisrą padeda užkirsti kelią pasekmėms, kurios kainuotų gerokai daugiau negu priešgaisrinės sistemos įrengimas. Dar daugiau, paprasčiausių dūmų daviklių įrengimas elektros paskirstymo spintose leidžia užkirsti kelią gaisrui dar iki jam prasidedant. Juo labiau, kad, pasak statistikos, daugelio buitinių gaisrų priežastimi tampa netvarkinga elektros instaliacija.

Gaisro signalizacija

Paprastai individualiuose namuose gaisro signalizacija yra įrengiama kaip sudėtinė apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos dalis ir valdoma vienu kontrolės įrenginiu.
Yra du pagrindiniai gaisro daviklių tipai - dūminiai ir šiluminiai. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie paprasti, o iš tikro yra daugybė skirtingų gaisro nustatymo daviklių. Šiluminiai davikliai skiriasi pagal suveikimo temperatūrą ir pagal aptikimo principą: jie gali būti maksimalūs ir diferencialūs. Diferencialūs davikliai, skirtingai nuo maksimalių, veikia ne dėl aukštos temperatūros, o dėl jos kitimo. Yra ir kombinuotų šiluminių dūminių daviklių.

Turint omenyje tai, kad individualūs namai paprastai būna nedideli, gaisrą būtina pastebėti tik jam prasidedant. Aišku, kad paprasčiausių maksimalių šiluminių daviklių naudojimas šiuo atveju yra visiškai netinkamas. Paprastai name davikliai įrengiami techninėse ir greičiausiai užsidegančiose patalpose: katilinėse, elektros skydinėse, garažuose, šalia saunos ir pan. Tam praverčia dujų ir atviros liepsnos davikliai. Elektroninės gaisro signalizacijos vartotojas turi atsiminti, kad sistemos efektyvumui įtakos turi pirminiai gaisro gesinimo įrankiai - gesintuvai, dėžės su smėliu, kastuvai ir pan., kurie yra numatyti priešgaisrinės saugos taisyklėse.

Gaisrinė automatika

Yra daugybė automatinių gaisro gesinimo sistemų, tačiau beveik visos jos naudojamos pramoniniuose objektuose ir nėra labai praktiškos naudojimui buityje.

Buityje lengviausiai pritaikomi yra miltelių gesinimo moduliai. Lyginant su kitais autonominiais gesintuvais, šie moduliai yra nebrangūs, juos lengva aptarnauti, jie ekologiškai švarūs. Be to, daugumas modulių gali veikti ir elektroniniu režimu (gavę daviklio signalą), ir savarankiškai (temperatūrai viršijus kritinę). Paprastai miltelių gesinimo moduliai įrengiami techninėse ir greičiausiai užsidegančiose patalpose: katilinėse, elektros skydinėse, garažuose ir pan.
Turintys elektroninį valdymo bloką miltelių gesinimo moduliai gali būti išskirti į atskirą automatinio gaisro gesinimo sistemą. Automatinė gaisro gesinimo sistema gali būti sudėtinė apsauginės priešgaisrinės signalizacijos sistemos dalis, jei jos kontrolinis įrenginys turi automatinės gaisrų gesinimo sistemos valdymo išvadus.

asa.lt