Sklypo apsaugojimas nuo žalingo gruntinio vandens poveikio

Dar visai neseniai ši problema turėjo vienintelį sprendimą - drenažą. Tačiau keičiantis statybininkų kartai, atsirandant vis naujoms technologijoms, senas, išbandytas metodas nepelnytai pamirštamas. O juk teisingai įrengta drenažo sistema ne tik apsaugo nuo daugelio techninių problemų, bet ir padeda sutaupyti lėšas bei nervines ląsteles.

Sklypo vandens perteklius

Tai, kad dirva šalia namo kenčia nuo vandens pertekliaus, gali liudyti augalai. Kai drėgmės per daug, dauguma žolių, medžių ir krūmų negali prigyti. Žilvitis, topolis, ieva - medžiai, mėgstantys drėgmę. Tačiau jų išsivysčiusios šaknų sistemos nepakanka dirvai nusausinti. Vaismedžiai (obelys, slyvos, vyšnios) drėgmės nemėgsta. Požymiai, kad šiems medžiams sąlygos netinkamos - besilupanti žievė, sausos šakelės, pelėsis ant kamieno ir t.t.

Dėl drėgmės pertekliaus problema kyla su požemine namo dalimi - pamatais, rūsiu. Tai įtakoja atmosferos krituliai ir gruntinis vanduo. Pirma, ką reikia padaryti saugant pamatus nuo gruntinio vandens, - tai drenažas. Jei to neužteks, reikės hidroizoliacijos. Kita apatinės namo dalies apsaugos priemonė - cokoliniame namo aukšte esantis ventiliacinio ištraukimo prietaisas.Prieš dedant drenažinę sistemą, būtina nustatyti gruntinio vandens lygį. Šį lygį ne visada galima nustatyti pagal išorinius požymius. Nutekėjimai ant sienų, spinduliai rūsyje ar tiesiog užtvindyta duobė dar neduos tikslaus rodiklio. Šį darbą reikia patikėti specialistui. Drenažą galima tiesti tiek iki, tiek ir po pamato izoliacijos darbų, bet būtinai prieš užpilant pamatą žeme. Jei jūsų kotedže dar nepajungtas vandentiekis, kanalizacija ir elektra, iš anksto nurodykite numatomas komunikacijų įvadų vieta. Ši informacija padės ateityje išsaugoti drenažinę sistemą.

Neretai pasitaiko, kad poreikis drenažui atsiranda jau baigus namo statybą. Tuomet požeminę pastato dalį tenka specialiai atkasti. O tai reiškia, kad jūsų gyvenamoji vieta kuriam laikui vėl pavirs statybų aikštele. Tiesa, nepamirškite iš anksto aptarti, kas ir kaip sugrąžins buvusią išvaizdą jūsų sklypui. Aprašysime vieną praktiškai patikrintą drenažinės sistemos montavimo technologiją. Tranšėjos dugnas sutankinamas ir išlyginamas sausu klintinio žvirgždo ir smėlio mišiniu (sluoksnio storis 50mm). Toliau klojami drenažiniai vamzdžiai. Minimalus drenos polinkis pagal statybines normas - 0,002 (2 mm vienam ilgio metrui), kai gruntas molingas ir 0,003, kai gruntas smėlingas. Praktiškai, kad nuotėkis būtų geras, daromas nuolydis 0,005-0,01. Kad drėgmė geriau įsiskverbtų į vamzdį, pastarieji užpilami vandeniui laidžiomis medžiagomis. Užpylimas vyksta pasluoksniui. Arčiausiai drenos pilamas gargždas, kurio grūdeliai ne didesni kaip 16 mm. Ant jo tiesiama geotekstilė, atskirianti šį sluoksnį nuo aukščiau pilamo smėlio. Užpilo storis būna nuo 100 iki 300 mm (kuo mažesnis supančio grunto laidumas, tuo storesnis užpilas). Ant viršaus užpilamas žemės sluoksnis.

Kad būtų galima stebėti drenažo darbą ir valyti vamzdžius, įdengiami apžvalgos bei nukreipiamieji šuliniai. Jie gali būti iš gelžbetoninių žiedų, tačiau vis dažniau naudojami plastikiniai šuliniai iš polivinilchlorido, kurių skersmuo 315 mm , o aukštis 1,25 - 3 m.

Šie gaminiai atsparūs ir lengvi, montavimui nereikalinga keliamoji technika. Plastikiniai šuliniai ženkliai sumažina žemės darbus. Juos galima naudoti ir kaip vandens rinktuvus, bet tik tuo atveju, kai surenkamos drėgmės kiekis nedidelis ir jį galima pašalinti už sklypo ribų.

Drenažiniais vamzdžiais surinkta drėgmė patenka į vandenį surenkantį šulinį. Jis kasamas žemiausioje reljefo vietoje. Vanduo šiame šulinyje kaupiasi iki atitinkamo lygio, kuris priklauso nuo drenų įgilinimo ir tolimesnio vandens nuvedimo būdo. Šis vanduo naudojamas laistymui arba pašalinamas į artimiausią kanalą. Dar vienas variantas: gruntinį ir paviršinį vandenį galima nukreipti į specialų šulinį. Jo gylis ne mažesnis kaip trys metrai. Betoninio dugno jame nėra. Vietoje jo - sluoksniuotas smėlio - gargždo užpilas. Vanduo per užpilą patenka į gilesnius gruntinius sluoksnius. Kuo mažesnis grunto laidumas, tuo gilesnis turi būti šulinys ir storesnis užpilo sluoksnis.

Drenažinės sistemos vamzdžiai plaunami per nukreipiamuosius šulinius. Tam naudojamas spūdinis vanduo iš laistymo žarnos. Kaip rodo praktika, drenažinė sistema, eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, tokio valymo reikalauja kas 5- 10 metų. Kad šulinių dangčiai negadintų išorinio sklypo vaizdo, juos galima pridengti dekoratyviniais daiktais: gėlių vazomis, suoleliais, skulptūromis. Kitas būdas - užpilti dangčius plonu žemės sluoksniu, prieš tai uždengus juos plėvele. Po to ši vieta užsėjama vejine žole.

asa.lt