Nuotekų biologinio valymo įrenginius galima suskirstyti taip:

• veikiantys dirbtinėmis sąlygomis:
  - aeraciniai įrenginiai (aktyviojo dumblo įrenginiai);
  - biologiniai filtrai (biologinės plėvelės įrenginiai).
• veikiantys pusiau gamtinėmis sąlygomis:
  - gruntinės filtracijos įrenginiai (požemineė filtracijos laukeliai, šuliniai, smėlio-žvyro filtrai ir pan.);
  - biologiniai tvenkiniai.

Pagal valymo proceso intensyvumą biologinio valymo įrenginius galima suskirstyti taip:

• intensyvaus valymo įrenginiai;
• vidutinio intensyvumo įrenginiai;
• mažo intensyvumo įrenginiai.

Prie intensyvaus valymo įrenginių galima priskirti aktyviojo dumblo įrenginius. Prie vidutinio intensyvumo įrenginių priskiriami visų tipų biofiltrai. Mažo intensyvumo įrenginiai - tai įrenginiai, veikiantys pusiau gamtinėmis sąlygomis.

Intensyvaus ir vidutinio intensyvumo įrenginiuose sudaromos sąlygos organizmams, kurie skaido nuotekose esančius organinius teršalus, vystytis. Jų koncentracija yra didesnė nei pusiau gamtinėmis sąlygomis veikiančiuose įrenginiuose, todėl teršalai suskaidomi sparčiau. Šie įrenginiai yra kompaktiškesni, taciau atsiranda papildomos išlaidos būtinoms sąlygoms užtikrinti (oro tiekimas, siurblių darbas ir t.t.).

Intensyvaus nuotekų biologinio valymo įrenginiai

Stabiliam intensyvaus valymo įrenginiu darbui užtikrinti būtina palaikyti optimalų aktyviojo dumblo ir teršalų santykį, todėl reikalinga pastovi dumblo ir nuotekų laboratorinė kontrolė, pastovus technologinių parametrų reguliavimas. Todėl nuotekų valyklose su aktyviojo dumblo įrenginiais technologinių procesų valdymą stengiamasi automatizuoti.

Vidutinio intensyvumo nuotekų biologinio valymo įrenginiai

Vidutinio intensyvumo įrenginiai nereikalauja nuolatinės priežiūros. Palyginus su intensyvaus valymo įrenginiais, jie užima daugiau vietos, ne visada pakanka vienos valymo pakopos. Tačiau biofiltruose naudojama paprastesnė automatika, paleidimo-derinimo metu sureguliuotas įrenginys paprastai veikia efektyviai visą laiką.

Siekiant sumažinti biofiltrų tūrį, juose dažnai įrengiama nuotekų recirkuliacija. Be to, apytakos taikymas padeda spręsti bioplėvelės drėkinimo problemą, kai nuotekų pritekėjimas sumažėja ar laikinai nutrūksta.

Mažo intensyvumo nuotekų biologinio valymo įrenginiai

Mažo intensyvumo įrenginių aptarnavimas, lyginant su kitų tipų įrenginiais, yra pats paprasčiausias. Nuotekų valymo su šiais įrenginiais sistema gali būti visai be elektros prietaisų. Tačiau kartais tenka įrengti siurblinę.

Tokie įrenginiai nereikalauja nuolatinės priežiūros. Jei įrengta nuotekų valymo sistema su septiku ir gruntinės filtracijos įrenginiu, užtenka vizualinės apžiūros, savalaikio septiko turinio išvežimo. Šio tipo įrenginiai nejautrūs nuotekų pritekėjimo sumažėjimui ar laikinam nuotekų tiekimo nutrūkimui. Tačiau nepageidautini didesni nei projektiniai debitai ar užterštumai, t. y. įrenginiai turi būti suprojektuoti pagal didžiausią galimą debitą bei užterštumus. Būtų galima išskirti tokius pagrindinius gruntinės filtracijos įrenginių privalumus: nebrangus įrengimas, minimalios eksploatacijos išlaidos, patikimas veikimas.

Optimalaus nuotekų biologinio valymo įrenginio tipo parinkimas

Optimalaus įrenginio tipo parinkimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo vietinių ir kitų sąlygu:

Vietinės sąlygos:

• grunto geologinės ir hidrogeologinės sąvybės;
• nuotekų išleidimo galimybės;
• gruntinio vandens panaudojimas vandeniui tiekti;
• nuotekų valymo įrenginių statybai skiriamo sklypo dydis.

Kitos sąlygos:

• ekonominės sąlygos;
• nuotekų pritekėjimo ypatumai;
• nuotekų užterštumai ir jų svyravimai;
• aptarnavimo sąlygos;
• aplinkosauginiai reikalavimai;
• planuojama eksploatavimo trukmė.

Esant mažiems nuotekų kiekiams netikslinga statyti įrenginius, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros ir brangiai kainuoja. Kai susidarančių nuotekų kiekis yra iki 10 m³/d (nuo individualaus namo iki 15 namų) ir vietinės bei kitos sąlygos tenkinamos, rekomenduojama statyti gruntinės filtracijos įrenginius.

Esant didesniems debitams, pusiau gamtinėmis sąlygomis veikiančius įrenginius statyti netikslinga - jų kaina tampa lyginamai aukšta, o užimamas plotas - didelis. Kai susidarančių nuotekų kiekis svyruoja nuo dešimties iki keliu šimtų kubinių metrų per parą, tikslinga taikyti įvairių tipu biofiltrus (vidutinio intensyvumo įrenginius). Jei leidžia sąlygos, biofiltrus galima naudoti ir esant mažesniems nei 10 m³/d debitams.

Esant pakankamai dideliems nuotekų kiekiams (gyvenvietės, miesteliai, miestai), kai nuotekų pritekėjimo netolygumas netoks ryškus, o užterštumų svyravimai mažesni, tinkamiausi būtų aktyviojo dumblo įrenginiai.

UAB Arginta