Klausimas: Kaimyninio sklypo savininkas statydamas namą paaukštino sklypo reljefą ir dabar visas lietaus vanduo subėga į mano sklypą? Kaip išspręsti šią problemą, kur kreiptis?

Atsako Ligita Luščiauskaitė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė

Tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), tiek kitos institucijos gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Suprantama, kad tvarkant aplinką ar statant gyvenamąjį namą, kartais prireikia performuoti sklypo reljefą, tačiau atliekami darbai neturėtų daryti žalos kaimynams. Visais atvejais žemės naudotojų teises gina ir jų pareigas nustato įstatymas. Visiems privalu laikytis Žemės įstatymo nuostatos, kad savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Maksimalus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties šių sklypų riba teisės aktais nereglamentuotas. Statinio statybos metu sklypas turėtų būti formuojamas pagal statinio projekto sprendinius. Sklypo planas - techninio projekto sudedamoji dalis, kurioje nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.  Jis turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" reikalavimų. Reglamente nustatyta, kad, viršijant didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (12 proc.), jis turi būti sumažinamas atitinkamai pertvarkant (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.) reljefą.

Jei sklypas yra tokioje teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklype paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.

Kai komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno nėra, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio, norint kurį statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), projekte, šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.

Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.

Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype, taip kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Statant aukštesnę nei 1 metro atraminę sienutę mieste privalomas statinio projektas ir SLD, kurį išduoda savivaldybės administracija.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą) ar rasti kitą abiems priimtiną sprendimą.

VTPSI vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Kitais atvejais tokius kaimynų ginčus reikėtų spręsti civilinius santykius ar aplinkos apsaugą (kai pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai) reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.