Rotušės aikštė - viena seniausių ir svarbiausių Vilniaus senamiestyje. Keletą šimtmečių joje telkėsi visas miesto administracinis, ekonominis bei politinis gyvenimas. Šiuo metu  aikštė, nors ir dalinai, susigražina savo buvusias funkcijas. Joje, kaip ir kadaise, vyksta Kaziuko mugės, koncertai, svarbūs miesto ir valstybės renginiai.

Vilniaus Rotušės aikštės istorija

Aikštės formavimasis siejamas su XIV a., kai pasibaigus kovoms su kryžiuočiais, susidarė palankesnės sąlygos miestui plėstis tolyn į pietus nuo Vilniaus  pilių  komplekso. Ši feodalinio miesto dalis susiformavo Polocko, Medininkų, Rūdninkų bei Vilijos prekybinių kelių sankirtoje, kaip turgaus aikštė. Ilgainiui šie keliai virto pagrindinėmis miesto gatvėmis - Pilies, Didžiąja, Aušros vartų, Vokiečių, Rūdninkų, Savičiaus. XV-XVI a. šiose gatvėse išaugo mūriniai namai, o tai ir nulėmė galutinį netaisyklingo trikampio plano aikštės susiformavimą. Aikštės reikšmė dar labiau padidėjo, kai pietinėje jos dalyje buvo pastatyta rotušė, kurioje įsikūrė miesto savivaldos organas-magistratas. Pastačius rotušę, pagrindinė aikštės funkcija ir toliau liko prekyba. 1781 m. nugriuvo rotušės bokštas. Naujas rotušės pastatas buvo pastatytas 1788-1799 m. pgal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. Iki šios rekonstrukcijos    rotušę sudarė nevienas, o visas kompleksas pastatų. Daugelis aikštę formavusių pastatų priklausė turtingiems miestiečiams. Tyrimais nustatyta, kad amžių bėgyje keitėsi tik pastatų architektūra, tačiau aikštės konfigūracijai tai įtakos neturėjo, kadangi namai buvo  perstatomi pagal  nusistovėjusią gatvės liniją.

Rotušės aikštės funkcijos ir vaizdas labai pasikeitė XIX a., kai miesto magistratas išsikėlė iš senojo rotušės pastato. 1845 m. rotušės pastatas buvo kapitaliai rekonstruotas, pritaikant jį miesto teatrui. Tai pat buvo pertvarkyta ir aikštė, įrengiant joje skverą. Skveras buvo aptvertas tvora, apsodintas medžiais ir gėlynais.
Apie 1914 m. teatro skveras buvo vėl pertvarkytas: medžiai nukirsti, visas skvero plotas apsėtas žole ir aptvertas geležinių grotelių tvorele. Šiaurinėje skvero dalyje įrengtas fontanas, o palei tvorą iš gatvės pusės pastatyti suoleliai. Toks uždaras skveras išbuvo iki pat 1939-1940 m.
1936 m. rotušės pastatas pradėtas rekonsruoti numatant jį panaudoti reprezentaciniams tikslams. Aikštė taip pat pertvarkyta 1940 m. Visas jos plotas buvo išklotas šaligatvių plytomis, o Didžiosios gatvės ruožas ir privažiavimas prie rotušės - betoninėmis trinkelėmis.
Per II-ąjį pasaulinį karą aikštė nukentėjo, daugelis prie aikštės stovėjusių namų buvo apgriauta. Ypač nukentėjo pietvakarinis aikštės kampas, į kurį įeina Vokiečių gatvė. Po karo imtasi pertvarkyti ir pačią aikštę. 1950 m. architektas Grigorjevas suprojektavo priešais Dailės muziejų trikampio formos gėlyną. Šis projektas buvo įgyvendintas, aikštėje pasodintos gėlės, o viduryje suformuota betoninė  klomba.

Paskutinį kartą Rotušės aikštė buvo rekonstruota 1961 - 1962 metais pagal Enriko Tamoševičiaus projektą. Nuo tada iki pat 1990-ųjų aikštės viduryje stovėjo Vinco Mickevičiaus - Kapsuko paminklas. Ši rekonstrukcija - pirmasis sostinės "veido" pakeitimas nuo šio paminklo pašalinimo.

Vilniaus Rotušės aikštės rekonstrukcijos uždaviniai

1990 m. paminklas iš aikštės buvo pašalintas, o aikštės rekonstrukcija pradėta 2005 m. vasarą. Rekonstrukcijos projektą parengė UAB ,,Archinova". Šis projektas apėmė visą Didžiają gatvę nuo sąnkryžos su Švarco gatve šiaurinėje pusėje, Vokiečių ir Rūdninkų gatvių sąnkryžos rytinėje pusėje bei Etmonų, Subačiaus, šv. Kazimiero, Aušros vartų gatvių sąnkryžą pietuose, įskaitant Aušros vartų gatvės atkarpą ir automobilių parkingą ties fiharmonijos pastatu, taip pat visą aikštės erdvę tarp važiuojamųjų gatvės dalių aplink rotušės pastatą.

Iki šiol aikštė buvo sutvarkyta minimaliomis  priemonėmis,  o  grindiniai  ir  šaligatvių  dangos  susidėvėję. Aikštėje automobiliai  buvo parkuojami  be  jokios  tvarkos,  dažnai  užvažiuojant  ant  šaligatvių. Neestetiškai atrodantys medžiai  išdėstyti  neritmingai.  Prastas aikštės  apšvietimas.  Todėl aikštė  ir  jos  aplinkos  erdvė  buvo prastai  suvokiama,  deformuota  ir  tarsi  išskydusi,  kadangi  trūko dalies  (po  karo  nugriautų)  pastatų.  Trūko aikštei  būdingų  akcentų  (fontano,  skulptūros,  suoliukų),  taip  pat  opi  viešojo  transporto  problema.  Smarkiai  susidėvėję  ir  neatitinkantys  šiuolaikinių  poreikių  inžinieriniai  tinklai. Aikštė inžineriškai nepritaikyta šventinių renginių organizavimui bei vasaros kavinių funkcionavimui.

Įvertinus  programinės  užduoties  reikalavimus,  paminklotvarkos  sąlygų  reikalavimus,  atliktų  tyrimų  duomenis,  o  taip  pat  tuometinę  Rotušės  aikštės,  Didžiosios  gatvės  bei  prieigų  būklę,  šis  projektas  numatė  minimą  teritoriją  tvarkyti  kaip  polifunkcinę  miesto  erdvę,  laikant  ją  svarbiausiąją  Vilniaus  senamiesčio  bei  viena  svarbiausiųjų  viso  miesto  aikščių.  Stilistiškai  pirmenybė  teikta  Rotušės  pastato  architektūrai  ir  buvusiajai  klasicizmo  laikotarpio  tvarkymo  tradicijai.

Rotušės  pastatas yra reprezentacinės  paskirties,  tačiau  kartu  yra  ir  viešai  lankomi  miesto  savivaldybės  rūmai, kur vyksta kultūriniai  renginiai,  todėl  projekte  grindinio  rašto,  atraminių  sienučių  bei  želdinių  pagalba  stengtasi pabrėžti aikštės  parterio  paradiškumą, taip  pat  palikti pravažiavimą  priešais  paradinį  Rotušės  pastato  įėjimą.  Pravažiavimas  bus  naudojamas  tiktai  iškilmių  Rotušėje  metu,  svečių    privažiuoti  lengvaisiais  automobiliais.  Likusiu  laiku  pravažiavimas  bus  uždarytas  ir  jokiam  transportui  naudoti  negalimas.  Pėsčiųjų  patogumui  pravažiavimo  grindinys  įrėminamas  gulsčiais  bortais.

Aikštė taip pat ir poilsio  paskirties.  Atkūrus  nugriautąjį  Rūdninkų,  Antakolskio,  Žydų  gatvių  ir  Sirvydo  skvero  užstatymą,  aikštės  erdvė  kaip  poilsio  vieta  taps  aktualesnė.  Poilsiui  tarnaus  negausus,  tačiau  aiškiai  sukomponuotas  naujas  aikštės  apželdinimas,  stacionariai  įrengti  suoliukai. Važiuojamosios  dalies  sąskaita  žymiai  praplečiama  erdvė  ties  Arklių  gatvės  įsiliejimu.  Čia,  terasiniais laiptais  pažeminus grindinio  lygį,  atidengiamas  įėjimas  į  Rotušės  pastato  rūsius. Likusioje  aikštės  dalyje  numatomi stacionarūs  vandentiekio  ir  elektros  privedimai  sezoninėms  lauko  kavinėms  įrengti.  Aikštės  pradžią  šiaurinėje  dalyje  žymi  įrengiamas  klasikiniu  formu  fontanas, o  pabaigą - skulptūrinis akcentas Didžiosios,  Arklių  ir  Vokiečių  gatvių  ašių  susikirtime.

Šiuo  metu  Rotušės  aikštė  intensyviai  naudojama  kultūriniams  renginiams  rengti,  o  aplinka  ir  ypač  puošnus  Rotušės  portikas  sudaro  tinkamas  sąlygas  vaidinimams,  koncertams  ir  pan. Kad aikštė būtų geriau pritaikyta šiai  paskirčiai, kelti šie uždaviniai:

• panaikinti V.Kapsuko paminklo pakylą,
• važiuojamosios dalies sąskaita praplatinti aikštės parterinę dalį, kurioje numatoma stacionari vieta kalėdinei eglutei montuoti bei prijungti prie elektros tinklų,
• numatomi stacionarūs elektros vandens bei nuotekų privedimai vasaros kavinėms įrengti.

Transporto  požiūriu  Rotušės  aikštė  ir  jos  aplinkoje  esanti  Didžiosios  gatvės  dalis  taip  pat  planuota  kaip  polifunkcinė  erdvė,  prioritetą  teikiant  pėstiesiems.  Ši  erdvė  yra  pagrindinės  senamiesčio  trasos sudedamoji  dalis,  kurią  sudaro  Pilies-Didžiosios-Aušros  Vartų  gatvės.  Pilies  bei  Aušros  Vartų  gatvės  senamiesčio  regeneravimo  projekte  (1988-1992) planuojamos  kaip  grynai  pėsčiųjų  gatvės,  ir  tik  Rotušės  aikštės  erdvė  laikoma  tinkama  motorinėms  transporto  priemonėms.  Tam  palankias  aplinkybes  sudaro  santykinai  nedideli  (palyginus  su  aikštės  erdve)  pėsčiųjų  srautai  ir  istoriškai  susiklostęs  pagrindinių  senamiesčio  gatvių  tinklas  bei  transporto  judėjimo  maršrutų  tradicija.

Visų  pirma  planuota  pėsčiųjų  naudai  pakeisti  važiuojamųjų  ir  pėsčiųjų  dangų  plotų  santykį.  Konfliktų  vietose  (tarp  Rotušės,  Šiuolaikinio  meno  centro  ir  "Astorijos"  viešbučio,  o  taip  pat  Didžiojoje  gatvėje  tarp  Savičiaus  ir  Stiklių  gatvių)  kita  danga  išskiriamos  „nuraminto"  eismo  zonos.  Taip  pat  daugelyje  vietų  įrengiamos kita  danga  išskirtos  pėsčiųjų  perėjos.  Šaligatviai išlaikyti  mažiausiai 4m  pločio.  Daugelyje  vietų  šaligatvio  plotis  leis   juose  sezono  metu  išdėstyti  ir  kavinių  stalelius  ar  čia  esančių  parduotuvių  prekybinius  stendus.

Aikštėje  dviejų   juostų  vienos  krypties  eismas  performuojamas  į  vienos  juostos  vienos  krypties  eismą,  kurio  vienoje  pusėje  įrengiamos  automobilių  parkavimo  vietos (ties  šaligatviais,  prieinančiais prie  aikštę  supančių  pastatų),  kitoje  dviračių  takai.  Tiktai  atkarpoje  nuo  Šv.  Kazimiero  bažnyčios  iki  Nacionalinės  filharmonijos  išlieka  dviejų  krypčių  eismas.  Eismo  juostų  sumažinimas,  nuraminto  eismo  zonos,  aštrūs  mažo  spindulio  apvažiavimai savaime  sulėtins  greitį - taigi  ir  jo  keliamą  triukšmą  bei  pavojų  pėstiesiems.  Tuo  pačiu  sumažės  ir  patrauklumas  eismui  bei  bus  sumažintas  potencialus  aikštės  transportinis  pralaidumas.  Aikštės  važiuojamoji  dalis  liks  tarnauti  tik  atvykimui  į  pačią  aikštę  ar  jos  aplinką.

Projektuojamos  parkavimo  vietos  išskirtos  danga,  piešiniu  nurodant  kiekvieno  automobilio  konkrečią  pastatymo  vietą. Po  rekonstrukcijos  aikštėje  bei  prieigose  numatytos  155  automobilių  parkavimo  vietos.

Aikštės  ir  jos  prieigų  tvarkymo  priemonės turėjo užtikrinti  ir  turistų  autobusų  patekimą  į  aikštę,  tačiau  ribotais  maršrutais  ir  kiekiais.  Turistų  patogumui  numatytos  jų  autobusų  parkavimo  vietos  Vokiečių  gatvės  rytiniame  gale.

Rekonstruojant Rotušės aikštę buvo atnaujinti visi aikštės elementai - nuo grindinio ir žibintų iki medžių bei automobilių stovėjimo aikštelių. Naujas rekonstruotos Rotušės aikštės akcentas - aštuonkampio formos fontanas aikštės viduryje. Rotušės aikštės rekonstrukcijoje naudotos granito trinkelės. Važiuojamosios dalies, automobilių stovėjimo vietų dangos, dviračių takai, perėjos išgrįstos skirtingų spalvų ir dydžio skelto granito trinkelėmis. Šaligatviai taip pat išgrįsti granitinėmis plytelėmis. Šaligatvius puošia XII-XIV metų amžiaus koloniniai klevai, o aikštės vidurį puošia rutuliniai klevai. Medžiai atvežti iš Vokietijos medelynų. Didžiosios ir Subačiaus gatvių sankirtoje pasodinta per 500 dekoratyvinių krūmų iš Olandijos medelynų.

Rekonstrukcijos metu buvo įrengtas naujas apšvietimas - iš viso pastatytos 55 apšvietimo atramos. Visu aikštės perimetru sustatytos gatvinio tipo dviejų šviestuvų atramos. Mažųjų architektūros formų (atitvarinių stulpelių, šiukšlių dėžių, klombų.) dizainas priderintas prie šviestuvų atramų dizaino.

Mažųjų  architektūros  formų  (atitvariniai  stulpeliai,  šiukšlių  dėžės  ir  t.t.)  dizainas  derinamas  prie  šviestuvų  atramų  dizaino.  Jos  išdėstomos  visu  aikštės  perimetru.  Medžių  šaknys  ir  kamienai  dengiami  apsaugos  grotelėmis.  Prie  Šv.  Kazimiero  bažnyčios  ir  aikštės  parteryje  pastatomi  suoliukai.

Rekonstrukcijos metu iš viso pakeista 22941 kv. m. dangos, iš jų - 9103 kv. m. važiuojamosios dalies dangos, pakeistos šaligatvių plytelės, lietaus nuotekų tinklai, įrengtas išorinis apšvietimas, aikštė naujai apželdinta - pasodinti nauji medžiai, įrengtos klombos, vejos, naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Rotušės aikštės, Didžiosios gatvės bei prieigų rekonstrukcijos vertė - per 19 mln. litų. Rotušės aikštės pradžią šiaurinėje dalyje žymi naujas fontanas, kurio sąmatinė vertė beveik 1 mln. 500 tūkst. litų.

Rekonstrukcijos darbų užsakovas - Vilniaus miesto savivaldybė, rekonstrukcijos projektą parengė UAB ,,Archinova". Objektai buvo finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

UAB "Archinova" vizualizacijos

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.