Kartais dėl įvairių priežasčių, pradedant „nenoriu tokių, kaip pas kitus" ir baigiant „nėra vietos atsidaryti paprastoms durims" prireikia paprastų medinių durų - „armonikėlės". Sodų ir užmiesčio namų savininkai, norėdami savo turtą apsaugoti nuo vagių, įrengia apsaugines žaliuzes ar langines. Firminės apsauginės susisukančios langinės yra brangios, o dėl atstumų gali kilti ir sunkumų atsivežti meistrą jų išmatavimui. Tokias ar panašias langines ar stumdomąsias „armonikėlės" tipo duris iš paprastų lentų galima pasidaryti ir pačiam. Žinoma, lentos turi būti sausos ir kruopščiai atrinktos, be išlendančių šakelių. Lentos taip pat turi būti vienodo storio. Galima naudoti ir siaurus baldams skirtus lakštus.

Ir durys, ir langinės susideda iš lygiai tokių pačių detalių. Tai lenta, kurios vienoje briaunoje padarytos išdrožos, o kitoje - priklijuoti dygliai (įeinantys į kitos, šalia esančios, lentos išdrožas). Ypatumas yra tas, jog  dygliai nėra išpjauti iš pačios lentos, p priklijuoti prie jos paviršiaus, t.y. 90°  kampu išdrožoms.

Išdrožų gylis yra lygus lentos storiui, ilgis reikšmės neturi, t.y. jų skerspjūvis yra kvadratinis. Dyglių skerspjūvis taip pat kvadratinis, o gaminami jie iš atskiro medžio tašelio. Beje, dygliams galima naudoti tašelį tos medienos, kuri lieka išmušus išdrožas. Tačiau tai priklauso nuo meistro patirties ir turimų įrankių. Paprasčiausia yra naudoti atskirą tašelį.

Dygliai tvirtinami klijais arba mažomis dekoratyvinėmis vinutėmis, varžteliais ir pan. Nėra jokio skirtumo, kaip tvirtinti, svarbiausia - tvirtai ir amžiams.

Iš išdrožų pusės lentos kampai yra apvalinami, kol lentos briaunos nebus apvalios. Išdrožose to daryti nebūtina. To reikia, kad vėliau lenta galėtų laisvai suktis aplink dyglį 180 laipsnių.

Išsinagrinėsime „armonikėlės" tipo durų (ar langinių, kaip jums patogiau) veikimo principą.

Atidarymo būsenoje durys (arba langinės) - tai dvi lentų, kurių kiekviena perdengta iš abiejų pusių, eilės. Lentos, kurios piešinyje nuspalvintos žalsvai, žinoma, turi dyglius, tačiau jų nematyti žvelgiant tokiu kampu, kadangi jie yra žemai, po lenta. Jeigu daromos apsaugai skirtos langinės, perdengimus galima padaryti didesnius. Tam tikslui dyglį reikia paslinkti link lentos vidurio.

Dabar, langines ar duris pradėjus slinkti, lenta pradės suktis aplink dyglius ta puse, kur yra išdrožos (sukimosi kampas - 180 laipsnių). Lentos susidės kaip armonika.

Durys (arba langinės) tiesiog susidės į lentų eilę, kurių storis bus lygus visų lentų storių sumai!

Jeigu buvo padarytas didelis lentų perdengimas, žinoma, lentų eilė šiek tiek išsiplės platyn.

Taip gausime visais atžvilgiais labai „ekonomiškas" duris. Ir medžiagų, ir naudojamo ploto atžvilgiu. O jeigu jos dar padarytos iš kokybiškos medienos ir su gražia apdaila, tai taps dar ir interjero puošmena.   

Tikriausiai jus domina klausimas „o kaip gi vyriai?". Vyriai tokiose duryse yra užslėpti, jų niekas nemato - tai suteikia durims papildomo patrauklumo.

Paslėptų durų vyrių paslaptis yra gana paprasta. Kiekvienoje horizontaliojoje išdrožos ir dyglio susilietimo plokštumoje yra išgręžti pagilinimai. Piešinyje viena tokia „pora" parodyta, siekiant paaiškinti vyrių sandarą. Tas pagilinimas, kuris bus viršuje, turi būti du kartus gilesnis, negu apačioje. Sukimosi ašis - tai ilgas metalinis kaištis, kurio skersmuo yra kiek mažesnis, negu pagilinimų, t.y. kaištis turi laisvai įeiti į šiuos pagilinimus, tačiau neturėti per daug vietos judėti. Kaiščio ilgis lygus  didžiojo (viršutinio) pagilinimo ilgiui arba kiek mažesnis. Kaip kaištis patenka į savo vietą, jeigu kilpos iš išorės visiškai nematyti?

Yra net trys būdai įstatyti kaištį į vietą. Pirmasis - tiesiog apsukame duris (lentą) „aukštyn kojomis", įdedame kaiščius į gilius pagilinimus, o šie visiškai juose pasislepia ir netrukdo įstatyti gretimą lentą. Duris vėl apsukus į darbinę padėtį, kaištis nukris apačion, į mažąjį pagilinimą. Kadangi jis įlįs tik iki pusės, gausime įprastą kilpą. Tai paprastas, tačiau daug darbo ir patirties reikalaujantis būdas.

Antrasis būdas. Taip pat nuleidžiame kaištį į gilųjį pagilinimą ir fiksuojame jį karštos žvakės stearino lašeliu. Stearinas atliks alyvos funkciją (paprastos alyvos netinka medinėms kilpoms; ča tiks tik  muilas, stearinas arba parafinas). Kai gretimos lentos tinkamai sutapdintos, techninio feno pagalba kiek pašildome sudūrimo vietą. Stearinas lydosi, išlaisvindamas kaištį. Kaištis įkrenta į apatinį pagilinimą.

Ir galiausiai, trečiasis būdas. Durys surenkamos horizontaliojoje padėtyje. Kaiščiai įstumiami į giliuosius pagilinimus, lentos suduriamos. Naudodami stiprų magnetą, patraukiame kaištį lentų viduje į mažąjį pagilinimą, kur jis užima savo darbinę vietą.

Štai ir viskas, teliko visą konstrukciją pastatyti į savo vietą.       

Jeigu konstrukcija naudojama durims, apačioje, ant lentų briaunų reikia įrengti nedidelius ratukus, o ant grindų ir lubų - nukreipiančiuosius profilius. Tą patį reikėtų padaryti „armonikėlę" naudojant kaip langines.

Jeigu norite pasidaryti taip vadinamas „romėniškąsias užuolaidas" (šiuo atveju - romėniškąsias apsaugines langines, analogiškas langinėms-roletams), tai be nukreipiamųjų profilių reikės padaryti nedideles angas arčiau lentų briaunų ir praleisti per jas ploną trosiuką. Tada kelti ir nuleisti „armonikėlę" bus galima iš namo vidaus.

Tokių „armonikėlės" tipo durų konstrukcijos paprastumas ir  kokių nors specialiųjų detalių nebuvimas suteikia galimybę tokias duris pasidaryti net pradedančiam staliui, kuris dar neturi nei darbo su mediena įgūdžių, nei specialių itin tikslių įrankių.    

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.