Europos Komisija parengė reglamento projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti atnaujinamą lakiųjų organinių junginių sąrašą, nustatant kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai toksiškų medžiagų statybos produktuose ribines vertes.

Taip pat Europos Komisija atskirai siūlo vertinti formaldehido, kuris yra labai kenksminga cheminė medžiaga, ribines vertes. Šios vertės būtų pagrindiniai kriterijai sertifikuojant statybos produktus ir gaminius.

Sveikatai palankaus būsto koncepcijos

Palankios žmogaus sveikatai, tuo pačiu ir aplinkai, būsto koncepcijos, statybos produktų bei gaminių paieškos tęsiasi ne vieneri metai. Tiek mokslinėje literatūroje, tiek ir oficialiuose dokumentuose vartojamų terminų daug: „ekologiškas būstas" „žaliasis pastatas"  „pasyvus namas", „aktyvus namas", ir, kaip atsvara sveiko ir draugiško aplinkai būsto sampratai, akcentuojamas „nesveiko pastato sindromas", kuris tampa diskomforto, negalavimų ir sveikatos sutrikimų priežastimi, liudija apie draugiškos žmogaus sveikatai gyvenamosios aplinkos vertinimo kriterijų nepakankamumą.

Ekologiško būsto principai ir sveikatai reikšmingiausias kriterijus

Esminiai ekologiško būsto koncepcijos principai yra maksimalus ekonomiškumas efektyviai išnaudojant energiją, atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimas, statyboje naudojamos ekologiškos bei natūralios medžiagos.

Pasyvaus namo statybos principų akcentas yra šilumą izoliuojantys aspektai, panaudojant taip vadinamus „pasyvius komponentus": pastato orientaciją, saulės bei vėjo energiją, energiją taupančią buitinę techniką, energiją taupančias apšvietimo sistemas, šilumą izoliuojančias sienų, grindų, stogo konstrukcijas ir kt.

Žaliojo pastato koncepcija apibrėžia pastatą kaip sveiką, ilgaamžį, komfortišką, energetiškai aktyvų ir ekonomišką pastatą, kuriame prioritetas skirtas racionaliam gamtos išteklių naudojimui per visą pastato gyvavimo ciklą, pradedant vietovės parinkimu ir baigiant pastato eksploatavimo bei jo gyvavimo pabaiga.

Pastaruoju metu prabilta apie „aktyvaus namo" koncepcijos privalumus. Šios koncepcijos pagrindinis principas, kad aktyviu vadinamame  name pagaminamos energijos kiekis turi visiškai patenkinti suvartojimo poreikius, naudojant alternatyvius energijos šaltinius, ir, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija, taikyti natūralų ir dirbtinį vėdinimą.

Taigi, kriterijai koncepcijose įvairūs (vieni specialistai pritaria vienokiam kriterijų rinkiniui ir pasirenka atstovauti atitinkamą koncepciją, kiti, įžvelgdami tam tikrų trūkumų, patampa kitos koncepcijos šalininkais). Ir ta kaita yra pateisinama. Tobulinamos statybos produktų gamybos technologijos, sudėtingėja architektūriniai sprendiniai, kuriamos modernios alternatyvios energijos sistemos.

Sveikatos apsaugos sektoriui labai svarbu, kad visų tų besikeičiančių sampratų kontekste nebūtų pamiršta patalpų vidaus aplinkos oro kokybė ir jos valdymo būtinybė.

Visų paminėtų koncepcijų kontekste kaip vienas iš esminių principų yra įvardyta vidaus aplinkos oro kokybė, kurią nemaža dalimi apsprendžia pavojingos cheminės medžiagos statybos produktų sudėtyje ir tų pavojingų medžiagų išsiskyrimo į patalpų orą galimybė.

Savaime suprantama, kad tokio kriterijaus dominavimą nulėmė ir teisinio reguliavimo nuostatos. Statybos produktų reglamente (REACH) įtvirtintas esminis statinio reikalavimas, nusakantis pavojingų medžiagų išsiskyrimą arba išleidimą, pradedant pavojingų cheminių medžiagų statybos produktų sudėtyje reguliavimu, kartu siekiant, kad būtų užtikrintas ribotas, nesukeliantis nepageidaujamo poveikio sveikatai pavojingų medžiagų išsiskyrimas iš šių produktų ir būtų parengti bei taikomi unifikuoti šio išsiskyrimo vertinimo metodai.

Informacija apie pavojingas medžiagas nepasiekia statybos produktų naudotojus

Statybos produktų reglamento nuostatomis gamintojas yra įpareigotas Eksploatacinių savybių deklaracijoje informuoti apie reikalaujamas produktų eksploatacines savybes, jei reikia, įtraukiant ir produktų sudėtyje esančias pavojingas medžiagas. Taip užtikrinama, kad informacija apie pavojingas chemines medžiagas pasiektų visus tolesnius statybos produkto naudotojus. Kartu su Eksploatacinių savybių deklaracija gamintojas turi pateikti saugos duomenų lapą, kai patys statybos produktai yra klasifikuojami kaip pavojingi cheminiai mišiniai kaip nustatyta REACH reglamente. Kitu atveju privalo pateikti pakankamai informacijos, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam naudojimui, nurodant bent cheminės medžiagos pavadinimą, tais atvejais, kai statybos produkte yra labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos (patvarios bioakumuliacinės ir toksiškos (PBT), labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) cheminės medžiagos, kancerogeninės, mutageninės bei toksiškos reprodukcijai (CMR) cheminės medžiagos), kurių koncentracija viršija 0,1 proc. masės dalies.

Pavojingų medžiagų saugos duomenų lapai arba informacija apie statybos produkto sudėtyje esančias pavojingas medžiagas lydi statybos produktą visose tiekimo grandinės grandyse iki galutinio naudotojo (statybos darbų rangovo, statybos darbus atliekančio darbuotojo ir vartotojo), siekiant tinkamai sukontroliuoti jų keliamą riziką ir užtikrinti tinkamą naudotojų, darbuotojų bei vartotojų apsaugą.

Nors tokia informacijos perdavimo sistema padeda naudotojams ir vartotojams susiorientuoti palankesnių sveikatai ir aplinkai statybos produktų paieškose, bet ji neužtikrina sistemingo informacijos apie statybų produktų sudėtyje esančias chemines medžiagas teikimo plačiajai visuomenei, nes pagal REACH reglamento nuostatas saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis  naudotojas.

Europos Komisija siūlo vieningą statybos produktų sertifikavimo sistemą

Tiek Europos Komisija, tiek ir valstybių narių kompetentingos institucijos besąlygiškai pripažino pavojingų medžiagų išsiskyrimo iš statybos produktų vertinimo svarbą. Juolab, kad tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Belgija turi veikiančias nacionalines sertifikavimo ir ženklinimo schemas, pagal kurias vertinami statybos produktai, atsižvelgiant į pavojingas chemines medžiagas statybos produktų sudėtyje, jų ribojimus ir jų išsiskyrimo į aplinkos orą atitiktį nustatytoms konkrečių cheminių medžiagų leidžiamoms ribinėms vertėms. Minėtų valstybių nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta mažiausia aktuali koncentracija (angl. Lowest concentration of interest - LCI) - lakiųjų organinių cheminių medžiagų, išsiskiriančių iš statybos produktų, koncentracijos vertė, gauta tiriant darniaisiais standartais įteisintu kameros metodu 28-ąją tyrimo parą. Metodas taikomas produkto saugos vertinimui, siekiant išvengti įkvepiant sukeltos rizikos bendrosios populiacijos sveikatai, vertė išreikšta μg/kub.m.

Europos Komisija, siekdama tinkamai įgyvendinti Statybos produktų reglamento nuostatas ėmėsi atitinkamų teisėkūros iniciatyvų. Būtent Europos Komisijos iniciatyva sutelkta ekspertų darbo grupė jau yra parengusi įgyvendinamojo reglamento pasiūlymo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti periodiškai atnaujinamą konkrečių lakiųjų organinių junginių sąrašą (siūlomame projekte šiuo metu įtraukta virš 100 lakiųjų organinių junginių), nustatant jų mažiausias aktualias koncentracijas, kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų išsiskyrimo ribines vertes ir atskirai formaldehido, kuris yra labai aktuali cheminė medžiaga medienos gaminių gamyboje, ribines vertes, pagal kurias galėtų būti sertikuojami Europoje pagaminti ir į ją importuojami statybos produktai.

Tokiu būdu būtų realizuotas tikslas - sukurti vieningą statybos produktų rinką, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kurti žmonių sveikatai ir aplinkai nekenksmingus produktus.

Šiuo metu pasiūlymas yra diskusijų Europos Komisijos vidinėse tarnybose stadijoje, ir yra reali tikimybė 2018 metais sulaukti jo patvirtinimo.

Pigūs statybos produktai sukelia pavojų vaikų sveikatai

Patalpų oro kokybės klausimas nelieka nuošalyje ir Pasaulio sveikatos organizacijos nagrinėjamų aktualijų darbotvarkėje. Aplinkos ir sveikatos Parmos deklaracijoje (2010 m. kovo 10-12 d. penktoji Aplinkos ir sveikatos ministrų konferencija)  įtvirtintas 3-iasis regioninis prioritetinis tikslas vykdant ligų prevenciją, gerinant aplinkos ir patalpų oro kokybę, numatė gerinti išorinės ir vidinės (lauko ir patalpų) aplinkos oro kokybę.

Šis uždavinys išliko ir 2017 m. birželio 13-15 d. Ostravoje įvykusios 6-osios Europos aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijos nustatytuose prioritetuose. Vidaus patalpų oro kokybės stebėsenos metu įvertinta, kad didelė vidaus patalpų oro taršos dalis susidaro iš pastatų statybai panaudotų medžiagų ir iš plataus vartojimo gaminių išsiskiriančių cheminių medžiagų.

2017 m. gegužės 25-26 dienomis Pasaulio sveikatos organizacijos Europos aplinkos ir sveikatos centro, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje ir Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Estijoje iniciatyva, Taline įvyko seminaras, skirtas patalpų ore esančių cheminių medžiagų rizikos vaikų sveikatai vertinimo ir mažinimo klausimams. Seminaro metu daug dėmesio skirta Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuotam 38 partnerių iš 25 šalių SINPHONIE (Oro tarša ir sveikata mokyklose - Europos stebėsenos tinklas) projektui. Buvo stebima mokyklų aplinka lygiagrečiai stebint ir mokinių sveikatos būklę, o seminaro metu buvo aptarti rezultatai.

Mūsuose nereta praktika, kad vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos, atlikdamos patalpų įrengimo bei remonto darbus, orientuojasi į pigesnius statybos produktus, o tai reiškia, jog tokių produktų įtaka patalpų vidaus oro kokybei gali kelti riziką juose ugdomų vaikų sveikatai. Tad susimąstyti apie tokios paskirties statinių statybos ir remonto darbams pasirenkamus statybos produktus, turėtų ne tik sveikatos sektorius, bet ir tokių įstaigų steigėjai, savininkai bei statybos ir remonto darbų vykdytojai.

Ugnį stabdančios medžiagos kenkia endokrininei sistemai

Dar vienas svarbus aspektas, kuris visu rimtumu privertė atsigręžti į statybos produktų reglamentavimą - 2017 m. birželio 14 dieną 79 Londono gyventojų gyvybes pasiglemžęs gaisras dangoraižyje „Grenfell Tower".

Sveikatos apsaugos specialistai, nagrinėdami statybos produktų panaudojimo problematiką, gana neretai kaip trūkumą konstatuodavo statybos produktų (dažų, sandariklių, klijų, polimerinių dangų ir pan.) saugos duomenų lapuose informacijos apie degimo metu išsiskiriančias medžiagas trūkumą.

Lietuvos higienos normoje HN 105:2004 „Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės medžiagos" yra įtvirtintas reikalavimas, kad vertinant polimerinius statybos produktus ir polimerines baldines medžiagas visuomenės sveikatos saugos aspektu, būtina įvertinti produkto sudėtyje esančias pavojingas chemines medžiagas ir jų kiekį, pavojingų cheminių medžiagų išsiskyrimą į aplinkos orą, išsiskiriančių cheminių medžiagų pokyčius esant temperatūros svyravimui <....> atsižvelgus į produkto paskirtį.

Pažymėtina, kad degimo metu išsiskiriančios nuodingos medžiagos, yra ne tik ne mažiau pavojingos gyvybei nei pati liepsna, bet jos sukelia ūmius ir ilgalaikius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai. Priklausomai nuo degančių produktų sudėties, gaisro metu dažniausiai išsiskiria anglies monoksidas, azoto dioksidas, ciano vandenilis, sieros oksidai, amoniakas, aldehidai ir kt. Ypač paminėtinas ciano vandenilis, kuris išsiskiria degant iš patalpų vidaus apdailoje naudojamo poliuretano gaminių, kai degimo temperatūra pasiekia 850⁰C. Kvėpuojant oru, kuriame ciano vandenilio koncentracija siekia iki 0,03  proc., mirtis žmogų ištinka per kelias minutes, tad grėsmė gyvybei kilus gaisrui tokių apdailos medžiagų turinčiose patalpose yra didžiulė.

Dabar Europos Komisijos sudaryta darbo grupė atlieka statybos produktų reglamentavimo peržiūrą gaisrinės saugos srityje.

Tobulėjant statybos produktų gamybos technologijoms, statybos procesams ir statybos produktų sudėčiai, yra sukurta daug kokybiškų, ugniai atsparių produktų. Tačiau renkantis tokius produktus taip pat negalima pamiršti atsargumo dėl panaudotų cheminių medžiagų keliamo pavojaus, kaip sako liaudies išmintis „lazda turi du galus".

Pažymėtina, kad nemaža dalis ugnies plitimą stabdančių cheminių medžiagų yra priskirtinos endokrininei sistemai kenkiančių cheminių medžiagų (EDS) kategorijai - tai medžiagos, kurios keičia hormonų sistemos funkcijas ir dėl to sukelia nepageidaujamą poveikį sveikatai ir aplinkai. Beje, šiai kategorijai priklauso ir statybos produktų gamyboje dažnai naudojamų plastifikatorių sudėtyje esantys junginiai - ftalatai.

Natūraliai savo prigimtimi nedegių medžiagų prioritetas yra akivaizdus.

Nežiūrint įvairios statybos produktų cheminės prigimties ir galimo įvairių cheminių medžiagų išsiskyrimo, vidaus patalpų oro kokybės priklausomybę priskirti tik taršos iš statybos produktų įtakai nederėtų. Išmintingiau būtų vadovautis kompleksiniu požiūriu, kartu įvertinant ir išorinę mūsų būsto aplinką, inžinerinių techninių sistemų įrengimo sprendinius, taip pat ar:

• šalia mūsų būsto nėra judrios gatvės, kuria nenutrūkstamai juda transportas ir teršalai vos atvėrus langą migruoja į mūsų patalpas;
• greta namo nėra veikiančių įmonių, iš kurių teršalai patenka ir į mūsų kiemą;
• mūsų būste yra tinkama oro srautų cirkuliacija, kuri užtikrintų, kad į patalpas patenkantis oras cirkuliuotų ir taip pasišalintų patenkančios cheminės medžiagos;
• ir dar keletas tokių „ar" galėtų būti įvardijama, priklausomai nuo būste gyvenančių asmenų gyvenimo būdo ir elgsenos, nepamirštant ir neigiamo tabako dūmų poveikio sveikatai.

Formuojant savo būsto vidaus aplinką patartina vadovautis kompleksiniu požiūriu, skiriant tinkamą dėmesį saugesnių sveikatai ir aplinkai palankesnių statybos produktų panaudojimui, kas daro nemenką įtaką patalpos oro kokybei.

Regina Burbienė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausioji specialistė