Kieno veikla susijusi su statyba, yra girdėję apie pastatų tvarumo sertifikatus. Jų yra keli, neseniai ir Lietuvos NT turto vystytojai susikūrė nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą. Ką šie sertifikatai liudija, kaip jie gaunami ir kodėl yra naudingi?

 

Šiuolaikiniame itin greitai besikeičiančiame pasaulyje darnus, tvarus vystymasis (angl. sustainable development) tampa vienu iš svarbiausių faktorių apibrėžiant kokybiškus pastatus, kurie sukuria sveiką aplinką žmogui ir mažina neigiamą poveikį gamtai. Pastatai yra vieni iš didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų. Juose suvartojama 25 proc. geriamojo vandens, 40 proc. energijos ir 55 proc. medienos. Jie pagamina 40 proc. statybinių atliekų ir išskiria 40 proc. CO2 emisijos.

 

Pastatų poveikis aplinkai.

 

Tai, kaip mes planuojame, statome ir eksploatuojame pastatus, turi tiesioginės įtakos klimato kaitai. Ši aplinkybė paskatino sukurti sistemas, skatinančias statyti pastatus, kurių anglies dvideginio emisija maža ir kurie nedaro įtakos klimato kaitai.

 

Tvarumas ir pastatai

Visi mes mėgstame būti gamtoje, tačiau žmonės visame pasaulyje didžiausią savo laiko dalį, net 90 proc., praleidžia patalpose: kiekvieną dieną mes miegame, dirbame, valgome, mokomės, apsiperkame ir dažnai pramogaujame pastatuose.

Jeigu dieną kitą pabūtume patalpose, kurios yra nevėdinamos, labai aiškiai pajustume, ką reiškia šviežias oras, kiek komforto jis suteikia.

Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, Australijoje ir kitose stipriose ekonomikose projektuojant, statant ir naudojant pastatus ypač didelis dėmesys skiriamas tvariems principams, jie tampa norma.

Tvarūs pastatai pasižymi aukštu energiniu efektyvumu, suvartoja mažai energijos - tiek šilumos, tiek elektros. Tokių pastatų konstrukcijai ir apdailai naudojamos ekologiškos medžiagos, turinčios itin mažą arba visai neturinčios neigiamo poveikio gamtai. Tvariuose pastatuose užtikrinamas didelis natūralios šviesos kiekis, sukuriama komfortiška ir sveika aplinka, kurioje komfortabilu būti, gyventi, dirbti. Tokiose erdvėse žmonės yra kūrybingesni, aktyvesni ir produktyvesni.

 

BREEAM sertifikatą turinčio biurų pastato Mančesteryje poilsio zona.

 

Tvarios pastato strategijos kūryboje didelis dėmesys skiriamas socialinei aplinkai: atsakingam projekto vystymui, komunikacijai su vietos bendruomene, naujos stiprios ir socialiai atsakingos bendruomenės kūrimui.

SVARBU Tvarūs pastatai apima tris tvarumo aspektus - ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį - ir yra integruoti į juos supančią natūralią aplinką bei visuomenę.

Kad pastatus galima būtų objektyviai įvertinti šiais aspektais, pasaulyje buvo sukurtos sertifikavimo sistemos, plačiausiai iš jų naudojamos dvi  - BREEAM ir LEED.

 

BREEAM sertifikavimo sistema

BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) vertinimo metodas buvo sukurtas 1990 m. Didžiojoje Britanijoje. Tai vienas plačiausiai taikomų metodų vertinant pastatų poveikį aplinkai. BREEAM sertifikatus turi daugiau nei 400 tūkst. pastatų pasaulyje ir daugiau nei milijonas yra registruotų sertifikavimui Šis vertinimas apima platų spektrą kategorijų ir kriterijų - nuo energijos iki ekologijos: energija ir vandens suvartojimas, vidaus aplinka (sveikata ir gerovė), tarša, transportas, medžiagos, atliekų tvarkymas, ekologija, valdymo procesai.

 

Darbuotojai skatinami į darbą atvykti dviračiais, pusrūsyje įrengta jų parkavimo vieta ir dušai atvažiavusiems.

 

BREEAM atkreipia dėmesį į įvairiausias aplinkos ir darnumo problemas tam, kad planuotojai ir pastatų valdytojai galėtų pademonstruoti pastatų poveikio aplinkai charakteristikas klientams, planuotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Vertinimo sistemoje naudojami  nesudėtingi, moksliniais tyrimais paremti skaičiavimai. Metodas gali būti naudojamas įvairiais formatais - tiek pagal atskiroms šalims būdingas schemas, pritaikytas vietos sąlygoms, tiek pagal tarptautines schemas, skirtas atskirų projektų, vykdomų bet kurioje pasaulio šalyje, sertifikavimui.

 

LEED vertinimo metodika

1998 m. JAV žaliųjų pastatų taryba sukūrė savą vertinimo metodiką - LEED (Leadership in Energy and Environment Design). Tai balų skaičiavimo sistema, vertinanti aplinkai palankius veiksmus pastato statybos ir naudojimo metu. LEED metodu siekiama įvertinti pastato darnumą žmogaus sveikatai ir aplinkai svarbiais požiūriais. LEED vertina darnų požiūrį į pastatą pagrindinėse srityse: sklypai, vandens vartojimo efektyvumas, energija ir atmosfera, medžiagos ir ištekliai, vidaus aplinkos kokybė, naujovių projektavimas, regiono prioritetas. Šis vertinimo metodas gali būti taikomas bet kurioje pastato gyvavimo ciklo fazėje.

Pasaulyje daugiau kaip 50 tūkstančių pastatų įvertinti LEED standartu,  vokiškai kalbančiose šalyse populiarus DGNB standartas.

BREEAM ir LEED sertifikavimo sistemos turi panašumų ir skirtumų. Kadangi Europoje plačiau naudojama BREEAM sistema, jos procedūras aptarsime plačiau.

 

BREEAM vertinimo procedūra

Projektuojant ir sertifikuojant pastatus pagal šia metodiką, yra vertinamos šios kategorijos: energija, sveikata, valdymas, inovacijos, tarša, ekologija, atliekos, medžiagos, vandentvarka, transportas.

 

Procentai grafike nurodo atskiros kategorijos svarbumą.

 

Pavyzdžiui,  energetika ir medžiagos yra svarbesnės kategorijos, joms skiriamas šiek tiek didesnis dėmesys projektuojant ir eksploatuojant pastatą nei, pavyzdžiui, vandentvarkai ar transportui. Europoje mes nesusiduriame su dideliais geriamojo vandens iššūkiais, turime jo nemažas atsargas, todėl skiriame mažesnį dėmesį jo vartojimo efektyvumui.

Pastato vertinimas apima visus pastato etapus:

• projektavimą ir statybas (medžiagų kilmė ir gamyba);
• eksploatavimą;
• utilizavimą ir perdirbimą.

Praktika kitose šalyse rodo, kad išankstinis apsisprendimas taikyti tvarius principus,  naudotis BREEAM sistema jau projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje leidžia lengviau pasiekti aukščiausius užsibrėžtus tvarius tikslus, o išlaidos tikslų įgyvendinimui yra mažesnės, nei tai pradėjus vėlesnėse stadijose, kai reikalinga projekto korektūra.

Dar projektavimo stadijoje pradėjus naudoti BREEAM sistemą, ji įpareigoja į projektavimo procesą įtraukti visą komandą (architektus, inžinierius, konsultantus ir kitus projektuotojus), kurios darnus komandinis darbas leidžia pasiekti geriausius rezultatus ir sukurti efektyviausius sprendimus, įgyvendinant tvarią pastato strategiją.

BREEAM pastato vertinimas ir sertifikavimas atliekamas trimis etapais:

• Pasirengimas vertinimui  (Pre assessment)

Šiame etape susipažįstama su vietovės apribojimais, sąlygomis ir galimybėmis. Vykdomos konsultacijos su pastato savininku ir projektavimo komanda, keliami tikslai ir ruošiama tvari strategija užsibrėžtam BREEAM įvertinimui gauti.

• Projekto vertinimas  (Design stage)

Šiame etape vyksta projekto vertinimas, projektuotojų komandos konsultavimas, įrodymų rinkimas siekiamiems tvariems kriterijams įgyvendinti, ataskaitos ruošimas. Suteikiamas laikinasis BREEAM sertifikatas.

• Vertinimas baigus statybą (Post Construction stage)

Pastatyto pastato įvertinimas atsižvelgiant, ar visos technologijos ir tvarūs sprendimai, numatyti projektavimo etape, buvo įgyvendinti ir įdiegti. Suteikiamas galutinis BREEAM sertifikatas.

Kiekviena BREEAM kategorija turi kriterijus, kuriuos įgyvendinus suteikiami kreditai. Surinktų kreditų skaičius turi įtakos pastato BREEAM įvertinimo lygiui. Galimi šie įvertinimai:

 

BREEAM  įvertinimas	Rezultatas, proc.
Nevertinamas	<30
Patenkinamai	≥30
Gerai	≥45
Labai gerai	≥55
Puikiai	≥70
Ypač gerai	≥85

 

Pastatus įvertina ir sertifikatą suteikia trečioji šalis - „BRE Global", įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje, o vertinimo procesą atlieka licencijuotas BREEAM tarptautinis vertintojas.

 

BREEAM sertifikato nauda

„BRE Global" organizacijos atlikti tyrimai rodo, kad iš trijų tvarumo dimensijų - ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės - didžiausi ir ryškiausi privalumai pastebėti socialinėje sferoje. Tai yra žmonių, dirbančių ir gyvenančių tvariuose pastatuose, pasitenkinimas ir produktyvumas yra didesnis, jų gyvenimo lygis aukštesnis. Pastebimi akivaizdūs ekonominiai privalumai: tokiuose pastatuose didesnės nuomos kainos, mažesnės pastato eksploatavimo išlaidos, padidėjusi turto vertė ir didesnė investicijų grąža. Aplinkos apsaugos srityje BREEAM sertifikatą turintys pastatai išsiskiria šiais privalumais: mažesni statybinių atliekų kiekai, mažesnė CO2 emisija pastato statybos ir eksploatavimo metu, mažesnis poveikis gamtai, dažnai padidėja vietovės ekologinė vertė (konversijos atveju).

Įgyvendintų BREEAM projektų analizės ir skaičiavimai rodo, kad tvarios pastato strategijos įgyvendinimui ir BREEAM sertifikato gavimui reikalingos papildomos investicijos, jos siekia 5-12 proc. Papildomų investicijų dydis priklauso nuo pastato tipo, paskirties, siekiamo BREEAM įvertinimo lygio ir išsikeltų tikslų. Praktika rodo, kad šios investicijos į tvarius sprendimus ir technologijas susigražinamos per 4-7 metus.

Visi BREEAM vertinimo procese dalyvaujantys specialistai gauna tiesioginės naudos:

• 1. NT plėtotojams ir savininkams - galimybė greičiau susigražinti investicijas ir gauti didesnę grąžą.
• 2. Pastato valdytojams - priemonė sumažinti einamąsias išlaidas.
• 3. Architektams ir inžinieriams - proga kurti novatoriškus sprendimus ir technologijas, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai.
• 4. Naudotojams - galimybė dirbti, gyventi, mokytis ir pramogauti komfortiškoje ir sveikoje aplinkoje.

 

BREEAM Lietuvoje

Dar neseniai tik maža dalis specialistų Lietuvoje žinojo, kas yra BREEAM ir kaip jis taikomas. Vis dėlto šiandien suteiktos puikios galimybės tiek jauniems, tiek patyrusiems specialistams sekti pasaulines tendencijas, stebėti ekonomiškai stipriose, gilias projektavimo ir statybų tradicijas turinčiose šalyse įgyvendinamus NT projektus, kuriuose taikoma tvari strategija. Didžiausią įtaką BREEAM atėjimui ir įsitvirtinimui Lietuvoje turi užsienio investuotojai ir NT plėtotojai, kurie atsineša žinias ir patirtį. Pirmasis Lietuvoje objektas, kuris yra projektuojamas, vertinamas ir bus sertifikuojamas pagal BREEAM standartą - Norvegijos bendrovės „Schage Real Estate" Vilniuje plėtojamas daugiafunkcis verslo centras „Quadrum". Kita tarptautinė NT vystymo bendrovė - „E.L.L. Nekilnojamas turtas" - pradėjo statyti biurų pastatą „Narbuto 5", kurį taip pat planuoja vertinti ir sertifikuoti pagal BREEAM. Siekiamas pastato įvertinimas - „Labai gerai".

Lietuvoje yra vienas sertifikuotas pastatas, kuris buvo vertinamas pagal BREEAM In-Use schemą - tai Kauno „Akropolis". Ši schema yra naudojama, kai siekiama įvertinti pastatus, kurie yra jau pastatyti ir bent 2 metus eksploatuojami. Kauno „Akropolį"" vertino ir sertifikatą rengė vokiečių bendrovė „ES EnviroSustain GmbH". Pastato konstrukcija, medžiagos, inžinerinė ir techninė dalys buvo įvertintos „Gerai", o  pastato valdymas, procedūros ir praktikos, susijusios su pastato eksploatacija, pagrindinių energijų suvartojimas (vandens, šilumos, elektros), poveikis aplinkai (CO2 emisija ir atliekų strategija) gavo įvertinimą „Patenkinamai".

 

Nacionalinė sertifikavimo sistema Lietuvoje

2015 metų rudenį Lietuvoje buvo pristatya nacionalinė pastatų sertifikavimo sistema. Ją inicijavo Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT) , kūrė grupė mokslo ir verslo atstovų. LŽPT sprendimą sukurti nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą motyvavo noru padaryti sertifikatą prieinamą visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. BREEAM ar LEED standartai didelei  daliai Lietuvos NT plėtotojų yra per brangūs. Taip pat labai biurokratiški. Daug užsakovų negali sau leisti siekti tarptautinio standarto, tačiau norėtų įvertinti savo pastatą ir palyginti jį su kitais Lietuvoje statomais panašiais objektais. „Lietuvos rinkai pritaikyta pastatų tvarumo vertinimo sistema - pirmasis laiptelis tarptautinių standartų link", - apsisprendimą kurti savą pastatų vertinimo sistemą argumentuoja LŽPT atstovai.

Jie tvirtina, kad lietuviška pastatų tvarumo vertinimo sistema mažai skiriasi nuo tarptautinių standartų, paprastesnės tik vertinimo procedūros, be to, remiamasi nacionaliniais teisės aktais ir higienos normomis. Tikimasi, kad LŽPT sukurtas įrankis taps gairėmis projektuojant ir statant tvariuosius pastatus, nes informacijos apie tokiems projektams svarbius elementus projektuotojams dar stinga.

Skaičiuojama, kad pastato įvertinimo procedūra - vertinant projektavimo, statybos dalis  ir konsultacijos, galėtų kainuoti apie 5500 eurų - maždaug dešimt kartų mažiau nei įvertinti pastatą pagal tarptautinius standartus. Tiesa, kokią vertę turės nacionalinis sertifikatas  tarptautinėje erdvėje - neatsakytas klausimas.

 

Evaldas Savickis, UAB "Vesta Consulting", Danutė Ramoškevičiūtė, bre.co.uk nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.