Girdėjome, kur atsidūrė trinkelės iš sostinės Gedimino prospekto, nugriautų Profsąjungų rūmų kolonas menininkai žada panaudoti suoliukams. Tačiau didžioji dalis griaunamų pastatų virsta tūkstančiais tonų statybinių  atliekų, geriausiu atveju nukeliaujančių perdirbimui, kelių tiesimui, blogiausiu - į sąvartynus.

Vakarų Europoje ne tik kalbama apie žiedinę ekonomiką ir tvarią architektūrą - pakartotinis statybinių medžiagų ir daiktų naudojimas vis plačiau taikomos praktikoje.

Pakartotinis statybinių medžiagų naudojimas

Naudotos keraminės plytelės, plytos, čerpės, įvairios medienos ir plastiko atliekos, interjero elementai ir statybos gaminiai, tokie kaip durys, langai, turėklai, vonios ir praustuvai, šviestuvai, net durų rankenos, baldai ir rozetės - dalis medžiagų, iš kurių pastatyti pastatai ir kas vertinga yra jų viduje, sandėliuojama ir laikoma netoli Briuselio, Anderlechte, buvusiame šokolado fabriko kieme ir sandėliuose. Antrinis statybos gaminių, medžiagų ir atliekų panaudojimas - grupės architektų, įkūrusių pelno nesiekiančią „Rotor DC" bendrovę, įkvėpimo šaltinis ir tyrinėjimų objektas.

Maartenas Gielenas, vienas iš  „Rotor DC" įkūrėjų, savo veiklą apibūdina  kaip bandomąjį projektą ir mokslinius tyrimus. Susidomėjimą pakartotiniu daiktų ir medžiagų naudojimu jis sako pajutęs jau 15 metų, kai pavyko floristams ir madingoms parduotuvėms sėkmingai parduoti  dekoratyvines puošmenas, rastas metalo laužyne, sendaikčių turguose. Jo nuomone, architektai kartais nesupranta senų daiktų ir medžiagų galios, didžiulius pinigus moka už naujas medžiagas, nesusimąstydami apie socialines, ekologines ir ekonomines pasekmes. Seni daiktai ir medžiagos turi aurą, kurios negali sukurti sukurta pramonė.

Architektas savo idėjas skleidžia ne tik teoriškai, bet ir pritaikydamas jas praktikoje: vadovauja „RotorDC", aktyviai dalyvauja įvairiuose forumuose, konferencijose, organizuoja parodas, vykdo švietėjišką veiklą. 2012 m. jis buvo paskirtas kviestiniu Ženevos meno ir dizaino universiteto profesoriumi, 2015 m. UNESCO globojamas LOCUS fondas jam skyrė pasaulinį apdovanojimą už tvarią architektūrą, architektas ir jo komanda apdovanoti Nyderlanduose teikiama Maaskant premija už sąmoningesnį architektūros, miesto ir kraštovaizdžio dizaino suvokimą, taip pat gavo apdovanojimą už darbą keičiant medžiagų naudojimo architektūroje ir statybų inžinerijoje pokyčius.

Architektų iniciatyva statybos gaminiai ir atliekos  prikeliami naujam gyvenimui: atgabenti iš griaunamų objektų jie rūšiuojami, sutvarkomi  ir vėl parduodami naudojimui.

Maartenas Gielenas mano, jog naudodami griaunamų pastatų medžiagas ir įrangą ne tik sumažiname griovimo atliekų kiekį, bet ir sudarome galimybę įsigyti kokybiškų statybinių medžiagų, darydami nežymų poveikį aplinkai. Dažnai statybinėse atliekose galima rasti garsių dizainerių sumanytų, kvalifikuotų amatininkų sukurtų gaminių ir tokių medžiagų, kurios dabar jau negaminamos ir neprieinamos.

Griaunamų pastatų medžiagos ir daiktai šiame „RotorDC" sandėlyje atsiranda ne atsitiktinai - sužinoję apie griauti numatytą objektą „RotorDC" įkūrėjai organizuoja savotišką gelbėjimo operaciją: apsilanko objekte, apžiūri, kas gali būti panaudota, tariasi su savininkais, kaip ir ką išsaugoti griovimo metu, dalyvauja griovimo darbuose.

„RotorDC" komandos nariai dažnai patys ardo griauti numatytų pastatų dalis.

Demontuotas medžiagas gabena į savo sandėlį, valo, tvarko, jei reikia, remontuoja, dažo - žodžiu, paruošia pardavimui. Vykdydami šį procesą bendradarbiauja su statybos ir griovimo rangovais, architektais, savivaldybėmis ir nekilnojamojo turto valdymo įmonėmis.

„RotorDC" nariai iš griaunamų pastatų ne tik susirenka daiktus bei griovimo atliekas, bet ir patys iš jų kuria įvairius objektus, bendradarbiauja su dizaineriais, amatininkais, dalyvauja kuriant projektus siūlydami sprendimus su regeneruotomis medžiagomis.

„RotorDC" architektų suprojektuotas biuro interjeras, kuriame naudota daug regeneruotų baldų ir medžiagų.

Biuro interjere iš griaunamų pastatų naudotos naujai apvilktos kėdės, sutvarkyti stalai, šviestuvai, lentynos, natūralaus akmens plokštės, plytelės, laminatas, parketas ir kt. Projektuodami pastatus ar interjerus „RotorDC" architektai ten, kur neįmanoma išsiversti su senomis medžiagomis, naudoja naujas.

Tiko medienos lenta ir skirtingų epochų kabliukai tapo drabužių kabykla: juk niekur neparašyta, kad kabliukai būtinai turi būti vienodi, o ir jų tvirtumas jau išbandytas dešimtmečių.

Panašių griaunamų pastatų atliekų ir medžiagų aikštelių - sandėlių, kur parduodamos sutvarkytos statybinės medžiagos, medžiagų likučiai, griovimo atliekos, eksterjero ir ineterjero gaminiai, jau yra daugelyje šalių:  „Materialnomaden" Austrijoje, „Salza" ir „Bauteilboerse-Bremen"  Vokietijoje ir kt.

Neseniai  Kopenhagoje buvo baigta statyti  architektų biuro „Lendager Group" suprojektuota 20-ies namų grupė  Upcycle Studios.  Namai yra pastatyti iš perdirbto betono, stiklo ir medžio - tai yra projektas, kurio tikslas - žiedinė ekonomika. Upcycle Studios namai nuo deklaruojamų tvarių pastatų skiriasi tuo, jog tai yra komercinis projektas, konkuruojantis rinkoje su pastatais iš naujų medžiagų.

Upcycle Studios namai - kotedžai pastatyti pakartotinai naudojant perdirbtą betoną, grindų lentas ir net senus langus.

Statybinės ir griovimo atliekos Lietuvoje

Lietuvoje pakartotinis arba antrinis  statybinių atliekų, medžiagų ir įrangos panaudojimo būdas - regeneracija, praktiškai nenaudojamas, vyksta tik pavienės iniciatyvos edukaciniais tikslais. Tačiau populiarėja ir plečiasi tik pernai įsteigtas dalijimosi daiktais stotelių tinklas „DĖK'UI" - kaip skelbia organizatoriai, veikia 16 stotelių.  Facebook'e aktyvi vieša grupė „Statybinių medžiagų likučiai nelaikyk - parduok", kai kurios įmonės atnaujina senus baldus. Tai privačios iniciatyvos, valstybinės institucijos, projektuotojai ir architektai juose beveik nedalyvauja. Tiesa, pavienų pavyzdžių pasitaiko.

Natūralaus akmens plokščių nuolaužomis grįstas kiemas. Projekto autorius - „Implant Architecture & Design" architektas Mantas Petraitis.

Paklausta apie statybines ir pastatų griovimo atliekas (SGA) Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūra atsakė, jog agentūroje yra kaupiami bendri visų statybinių ir griovimo atliekų duomenys, todėl pateikti informacijos tik apie pastatų griovimo atliekas bei pakartotinį jų naudojimą neturi galimybės.
Pagal paskutinius turimus ir viešai skelbiamus Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. duomenis, Lietuvoje susidarė ar buvo surinkta 1 097 599,011 t statybinių ir griovimo atliekų. Pagrindiniai šių atliekų tvarkymo būdai yra perdirbimas, kuomet pagaminami tam tikri produktai (538 672,531 t), eksportas į kitas valstybes nares (220 202,671 t), taip pat kitoks panaudojimas (88 284,234 t). Koks galimas kitoks panaudojimas, agentūra nepatikslino.

2019 m. duomenys šiuo metu yra apdorojami ir bus paskelbti Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje artimiausiu metu.

Pagal ankstesnius Aplinkos apsaugos agentūros duomenis (2010-2016 metų), susidarantys statybos ir griovimo atliekų kiekiai kiekvienais metais didėja. 2010 metais Lietuvoje susidarė 659 694 tonos atliekų, o 2016 metais jau 1 070 283 tonos, t. y. atliekų srautas padidėjo 1,62 karto.

Mokslininkai (Kristina Jasponienė, KTU Aplinkos inžinerijos institutas) mano, jog prieš pastatų griovimo darbus turėtų būti atliekamas auditas, kurio metu būtų identifikuojamos visos medžiagos, kurias galima pakartotinai panaudoti ar perdirbti, taip pat pavojingos atliekos. Tai padėtų tinkamai atlikti statinio demontavimo/ griovimo darbus. Griovimo auditas galėtų susidaryti iš dviejų dalių:

a) informacijos apie griovimo metu susidarančias atliekas (kiekis, kokybė);

b) informacijos, kokios medžiagos gali būti išrūšiuotos statybvietėje (pavojingos, nepavojingos), kokios medžiagos gali arba negali būti pakartotinai panaudotos arba perdirbamos.

Profsąjungų rūmų griovimo darbams buvo skirta 1,9 mln. Eur, Vilniaus savivaldybė  nubausta 55 tūkst. Eur už netinkamai organizuotą griovimo darbų pirkimo konkursą. Galbūt dalis lėšų galėjo sugrįžti už realizuotas medžiagas, interjero detales, juolab, kad rūmai, nors ir apdegę, buvo paveldo objektas? Tikėkimės,  jog  nepražuvo unikalūs Algimanto Stoškaus vitražai.

Danutė Ramoškevičiūtė,  Hermio Preikšto, „RotorDC", „Lendager Group"  ir „Implant Architecture & Design" nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.