Kokiais atvejais miško kirtimo atliekų surinkimas, paruošimas ir gabenimas į katilines yra ekonomiškai naudingas?

 

Biokuro potencialas ir naudojimas

Energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius yra vienas iš Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos prioritetų. ES siekia mažinti ekonominę priklausomybę nuo trečiųjų šalių kuro ir neigiamą energetikos poveikį aplinkai mažinant CO₂ emisijas. Vienas atsinaujinančių energijos išteklių yra biokuras, kurio naudojimas skatina vietinės ekonomikos augimą ir sukuria darbo vietas. Be to, energijos šaltinių diversifikavimas didina energijos tiekimo patikimumą.

Modeliavimas parodė, kad skiedrų gamybą būtų galima padidinti 1 mln. kub.m per metus ir pagaminti dvigubai daugiau biokuro nei gaminama dabar panaudojant  tik 10 proc. šiuo metu miške paliekamų kirtimų ir miško tvarkymo atliekų. Visas potencialas sudarytų apie 4 250 tūkst. kub.m per metus biokuro. Biokuro gamybos potencialo vertinimo metodika susieja potencialius biomasės išteklius biokuro gamybai konkrečioje savivaldybės teritorijoje su miško kirtimų ir miškotvarkos darbų apimtimis. Biokuro gamybos ir transportavimo sąnaudų tyrimo analizė parodė, kad svarbiausi veiksniai, lemiantys biomasės panaudojimą biokuro gamybai, yra biomasės ištraukimo iš miškų atstumas, 1 ha plote susidarančių atliekų tūris ir kuro sąnaudos bei biokuro transportavimo į katilines atstumas.

Medienos kuro sunaudojimas ėmė sparčiai augti, kai mediena pradėta kūrenti centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) katilinėse. Pradėtas deginti kokybiškai naujo tipo biokuras - kapotinės medienos skiedros, gautos susmulkinus medienos kirtimo arba perdirbimo atliekas.

 

Miško kirtimo atliekų pardavimų kaita 2005-2011 metais

Pardavimų metai	2005	2006	2007	2008	2009	2010	2011
Pardavimų tūriai, 1000 m3	64,5	75,6	56,5	71,6	76,9	74,8	155
Energetinė vertė, GWh	133,6	156,6	117,1	148,3	159,3	155,0	321,1

 

Miško kirtimų ir susidarančių kirtimo atliekų kiekio prognozė

Laikotarpis	Kirtimų apimtis mln. m3/metus	Susidarančių kirtimo atliekų kiekis, mln. m3/metus	Atliekų energinė vertė, TWh/metus
2001-2010	6,3	0,975	3,03
2011-2020	7,5	1,125	2,35
2021-2030	8,3	1,245	2,6

 

Remiantis Lietuvos energetikos statistikos duomenimis, biokuro gamybos ir vartojimo kaitos tendencijos pateiktos 1 pav.

 

1pav. Biokuro naudojimas energijos gamybai, TWh.

 

Parodytas biokuro naudojimas namų ūkiuose yra viso galutinio vartojimo dalis. Statistinis galutinis vartojimas 1990-1991 m. buvo mažesnis už vartojimą vien tik namų ūkiuose ir tik nuo 1992 m. pradėjo jį viršyti. Biokuro naudojimas augo dėl nedidelės kainos, nesudėtingos ir santykinai

nebrangios deginimo technologijos, mažesnio teršalų kiekio išmetamuose degimo produktuose. Tai pagrindiniai veiksniai, lėmę pakankamai spartų biokuro gamybos augimą 1993-2011 m.

Akivaizdus galutinio vartojimo padidėjimas remiasi 2009 m. tyrimo duomenimis apie energijos suvartojimą namų ūkiuose ir gali būti siejamas su naftos bei gamtinių dujų kainų šuoliu.

Pateikti duomenys rodo, kad per pastaruosius 20 metų biokuro gamyba išaugo nuo 3,3 iki beveik 10,9 TWh/metus. Individualiems namams šildyti miškininkystės ūkiuose pagaminama apie 2,3-2,7 TWh/metus malkinės medienos.

Dar apie 5,59 TWh/metus biokuro pagamina medienos apdirbimo pramonė. Tai maždaug atitinka parodytą medienos kuro gamybos lygį 2004-2007 m. Vadinasi, į 1 pav. statistikos duomenis įtraukta tik dalis sunkiai apskaitomų gyventojų pasiruošiamų malkų.

 

Biokuro gamybos modeliavimas

Biokuro (medienos kapotinės skiedros) gamybos žaliava yra medienos apdorojimo atliekos, miškai, krūmai bei tam tikslui auginamos medžių plantacijos. Biokuro gamybos technologinį procesą sudaro:

a) medynų ugdymas;

b) kirtavietėse susidariusių atliekų surinkimas ir ištraukimas iki smulkinimo aikštelių;

c) skiedrų gamyba;

d) skiedrų transportavimas į tarpinius sandėlius ir pateikimas galutiniam vartotojui.

Medelynų ugdymas aktualus tuomet, kai mediena auginama specialiose plantacijose. Medžių kirtimas (įskaitant dalinį, ekonomiškai pateisinamą kirtimo atliekų surinkimą) yra miškininkystės ūkio prerogatyva. Savivaldybių atsakomybė - biokuro poreikių planavimas bei parama

formuojant jo gavybai reikalingą infrastruktūrą. Tam tikslui reikalingą informaciją savivaldybės galėtų gauti pasitelkusios matematinį modeliavimą.

Biokuro gamybos matematiniam modeliui sudaryti šalies ar atskiros savivaldybės lygiu būtina ši informacija: duomenys apie miškų ar jų augimui tinkamos žemės plotus, jų derlingumą, numatomas kirtimų apimtis, kelius ir kitas reikšmingas charakteristikas, taip pat medienos kirtimo atliekų, tinkamų kuro gamybai, kiekiai, tenkinantys materialinio balanso lygtį:

, kur SGZ(τ) - skiedros gamybos žaliavų kiekiai laikotarpiu τ mln. m³, KRV(τ) - metiniai medienos kirtimų kiekiai mln. m³, η(τ) - nukirstos medienos panaudojimo energetinėms reikmėms koeficientas.

 

Potencialūs kirtimo atliekų kiekiai

Remiantis apibendrintais įvairių šaltinių duomenimis, beveik 30 proc. stačio miško tūrio gali būti laikoma kirtimo atliekomis. Kirtimo atliekos yra susijusios su kirtimų apimtimis, kurios pastaruosius 10 metų mažai keitėsi ir buvo 5,5-6,5 mln. kub.m per metus.

Informacijos apie Lietuvos miškuose esančius medienos kiekius iki 2005 m. praktiškai nebuvo ir tik po 2005 m., kai buvo atliktas Pasaulinis miško išteklių įvertinimas (Global Forest Resources Assessment), atsirado galimybės nustatyti potencialių miško atliekų, naudotinų biokuro gavybai, kiekį. Jį atliko Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Visa miškų biomasė buvo suskirstyta į žemės paviršiuje esančią biomasę, po žeme esančią biomasę ir sausuolių biomasę. Kiekviena biomasės kategorija buvo nustatyta naudojantis baziniais kamieninės medienos tankiais pagal medžių rūšis. Gautos gyvų šakų bei šakų, tinkamų kurui, tūrio priklausomybės nuo jį sąlygojančių parametrų - medžių skersmens, aukštingumo, amžiaus, dirvožemio derlingumo ir drėgnumo.

Toks modelis, suderintas su integruoto valstybinio miškų kadastro informacine sistema, leidžia apskaičiuoti bendrą biomasės kiekį Lietuvos regionuose. Nustatytas bendras miškų biomasės kiekis šalyje yra didesnis nei 200 mln. t (įvertinant tik žemės paviršiuje esančią biomasę). Visa

biomasė (antžeminė, požeminė ir sausuolių) sudaro apie 275 mln. t.

Turime statistinius kirtimų apimčių duomenis nuo 1990 m. Kiek sudėtingiau įvertinti kirtimų (KRV(τ)) struktūrą dėl pakitusios kirtimų tipų klasifikacijos. Atsižvelgiant į labai skirtingas kirtimo atliekų ištraukimo iš miško sąnaudas, šiame darbe apsiribota 4 kirtaviečių tipais: plynais, tarpiniais ir ugdomaisiais kirtimais, pastaruosius skaidant į dvi dalis (jaunuolynuose, kurių amžius mažesnis arba didesnis nei 10 metų).

                                              

KRV - kirtimų kiekiai mln. m³, PLK - plynų kirtimų atliekos mln. m³, TRK - tarpinių kirtimų atliekos mln. m³, JAT10 - jaunuolynų iki 10 metų amžiaus kirtimo atliekos mln. m³, JAT20 - jaunuolynų virš 10 metų amžiaus kirtimo atliekos mln. m³, t - laikotarpis metais.

Tradiciškai miško kirtimas apibūdinamas tik naudingai panaudojamos (likvidžios) medienos rodikliais pamirštant miškuose paliktas atliekas. Neretai didelis paliktų atliekų kiekis pateisinamas miško dirvožemio kokybės gerinimu, valksmų stiprinimu ar bioįvairovės išsaugojimu. Nederlingų miškų kirtimo atliekas išvežti draudžia Pagrindinės miško kirtimo taisyklės. Be to, visų atliekų surinkimas ir panaudojimas biokurui nepateisintų išlaidų. Atliekų susidarymą siejant su kirtimų apimtimis, kirtimų balanso lygtį galima užrašyti taip:

kur KRV - medienos kirtimų apimtys mln. m³, KR_APS - apskaitomos medienos kirtimų apimtys mln. m³, KR_POT - potencialios kirtimų atliekų apimtys mln. m³, t - laikotarpis metais.

Kadangi iškertamos medienos apskaita tvarkoma tik likvidžiai medienai, savaime suprantama, kad likusi nelikvidinės medienos dalis gali būti įvertinta tik teoriškai, remiantis esamais tyrimais. Taigi, potenciali miško medienos dalis, kurią būtų galima panaudoti energetikos reikmėms, yra:

Esančių tyrimų duomenų nepakanka, kad būtų galima išsamiau nagrinėti nelikvidinių atliekų struktūrą. Orientaciniam vertinimui galima priimti, kad viršūnės, smulkūs stiebai, atraižos sudaro apie 34,3 proc. miško kirtimų atliekų, nelikvidinės šakos - 28 proc., kelmai - 14,9 proc., spygliai ir lapai - 1,4 proc. bei 11,4 proc. - padarinės medienos žievė.

Tokios atliekos gali būti vertinamos kaip biokuro energetiniams tikslams rezervas, jeigu tokių atliekų paėmimas iš miško pasirodytų ekonomiškai patrauklus.

Suskirsčius potencialių medienos atliekų perskaičiuotus duomenis d į 5 sandus:  d1 - viršūnes, smulkius stiebus, šakas ir pan.;  d2 - nelikvidines šakas;   d3 - kelmus ir šaknis;  d4 - spyglius ir lapus;  d5 - padarinės medienos žievę,  galima sumodeliuoti  potencialių miško atliekų dinamiką. Skaičiavimai rodo, kad parametras α gali būti didinamas geresnio smulkių stiebų, šakų ar kelmų panaudojimo sąskaita (4 pav.).

 

3 pav. a) Likvidinės medienos kirtimų struktūros kaita ir b) medienos kirtimų santykinės dalys.

 

 

4 pav. Iškertamos biomasės struktūros prognozės didinant skiedrų gamybą paliekamų miške atliekų sąskaita: d, kai α = 0; 0,005; 0,01 ir 0,01

 

Miško kirtimų atliekų, net esant didžiausioms a reikšmėms, sumažėtų tik pusiau ir dar siektų apie 3 mln. t per metus. Kaip matyti, net esant a = 0,01, t. y. panaudojant vidutiniškai 10 proc. atliekų, kas daugelio miškininkų nuomone, nekenkia darniam miškų tvarkymui tiek bioįvairovės, tiek miško išteklių naudojimo efektyvumo požiūriu, iš potencialių atliekų skiedrų gamybą būtų galima padidinti 1 mln. kub.m per metus ir pagaminti dvigubai daugiau medienos skiedrų nei gaminama dabar.

Taigi, priėmę prielaidą, kad biokurą sudaro miško kirtimo atliekos, malkinė mediena, o nesant kitos paklausos arba esant tinkamai kainai kurui galima panaudoti ir popiermalkes bei plokščių gamybai tinkamą medieną, taip pat priėmus įvairių ekspertų pateiktas bendras (valstybinių ir privačių miškų) kirtimo apimtis, modelio pagalba atlikti tyrimai rodo, kad biokurui pastaraisiais metais, kai kirtimų kiekiai stabilizavosi, būtų galima panaudoti: apie 780 tūkst. kub.m per metus kirtimo atliekų, 1 660 tūkst. kub.m per metus malkinės medienos, 1 230 tūkst. kub.m per metus popiermalkių ir 600 tūkst. kub.m per metus plokščių medienos. Iš viso tai sudarytų apie 4 250 tūkst. kub.m per metus biokuro, nors konkrečiose savivaldybėse šių išteklių apimtys gali labai skirtis. 

Potencialūs medienos biomasės ištekliai savivaldybėse pagal perspektyvumą biokuro gamybai, tūkst. m³/metus

Savivaldybė	Kirtimo atliekos	Malkinė mediena	Popier-malkės	Plokščių mediena	Iš viso:
Alytaus m. sav.	0,4	1,0	0,2	0,4	2,0
Alytaus r. sav.	10,2	26,9	7,2	12,2	56,5
Druskininkų sav.	4,2	7,5	13,3	6,2	31,2
Lazdijų r. sav.	8,6	14,5	19,1	14	56,2
Varėnos r. sav.	26,1	51,9	71,7	15,3	165,0
Birštono sav.	2,5	4,8	2,7	2,9	12,9
Jonavos r. sav.	16,9	23,2	30,1	23,4	93,6
Kaišiadorių r. sav.	11,5	29,6	18,6	13	72,7
Kauno m. sav.	0,3	0,8	0,2	0,2	1,5
Kauno r. sav.	22,7	51,0	22,9	15,8	112,4
Kėdainių r. sav.	22,0	90,4	14,1	29,7	156,2
Prienų r. sav.	12,4	23,3	13,5	14	63,2
Raseinių r. sav.	15,9	58,2	15,9	1,3	91,3
Klaipėdos m. sav.	0,4	0,7	1,0	0,3	2,4
Klaipėdos r. sav.	11,8	22,8	25,3	6,9	66,8
Kretingos r. sav.	10,7	16,4	24,3	7	58,4
Neringos sav.	0,0	0,0	0,0	0	0,0
Palangos m. sav.	0,9	1,4	2,1	0,6	5,0
Skuodo r. sav.	5,7	9,0	13,0	3,6	31,3
Šilutės r. sav.	13,0	23,9	17,6	7,4	61,9
Kalvarijos sav.	2,4	5,9	1,8	4	14,1
Kazlų Rūdos sav.	16,5	17,9	23,5	12,4	70,3
Marijampolės sav.	5,6	13,6	4,2	9,1	32,5
Šakių r. sav.	16,8	43,1	21,2	1,8	82,9
Vilkaviškio r. sav.	6,3	15,4	4,6	10,3	36,6
Biržų r. sav.	20,9	23,8	35,7	10,9	91,3
Kupiškio r. sav.	22,8	41,3	26,3	0,3	90,7
Panevėžio m. sav.	0,2	0,3	0,2	0,2	0,9
Panevėžio r. sav.	38,1	67,8	45,2	36,8	187,9
Pasvalio r. sav.	11,5	14,9	18,1	6,7	51,2
Rokiškio r. sav.	22,1	43,8	23,0	3,8	92,7
Akmenės r. sav.	11,3	22,7	24,1	0,7	58,8
Joniškio r. sav.	11,9	30,5	14,1	17,2	73,7
Kelmės r. sav.	17,4	33,5	27,1	14,4	92,4
Pakruojo r. sav.	14,4	32,7	10,7	14,2	72,0
Radviliškio r. sav.	18,4	33,3	18,3	25,1	95,1
Šiaulių m. sav.	0,0	0,0	0,0	0	0,0
Šiaulių r. sav.	28,4	36,9	51,9	48,3	165,5
Jurbarko r. sav.	26,0	36,5	39,6	9,1	111,2
Pagėgių sav.	3,3	4,9	4,7	1,7	14,6
Šilalės r. sav.	14,0	35,6	31,0	6,3	86,9
Tauragės r. sav.	18,9	47,9	35,3	6,9	109,0
Mažeikių r. sav.	16,3	32,9	34,9	0,9	85,0
Plungės r. sav.	10,5	23,7	22,9	4,6	61,7
Rietavo sav.	11,9	30,2	28,3	5,8	76,2
Telšių r. sav.	13,8	28,6	28,8	8	79,2
Anykščių r. sav.	20,1	60,3	39,4	1,7	121,5
Ignalinos r. sav.	9,6	39,4	19,7	9,8	78,5
Molėtų r. sav.	11,8	61,9	18,1	4,2	96,0
Utenos r. sav.	10,8	59,6	16,5	3,7	90,6
Visagino sav.	0,6	2,3	1,2	0,6	4,7
Zarasų r. sav.	18,1	24,9	10,3	0,9	54,2
Elektrėnų sav.	5,6	14,3	8,4	6,9	35,2
Šalčininkų r. sav.	20,8	23,0	39,8	24,1	107,7
Širvintų r. sav.	12,4	31,5	23,4	12,7	80,0
Švenčionių r. sav.	27,4	33,5	49,5	15,5	125,9
Trakų r. sav.	17,3	43,8	22,2	25,2	108,5
Ukmergės r. sav.	18,5	46,9	34,9	19	119,3
Vilniaus m. sav.	2,5	3,7	4,8	2,2	13,2
Vilniaus r. sav.	26,4	40,2	51,0	24,2	141,8
Iš viso Lietuvoje	777,6	1660,1	1227,0	584,4	4249,1

 

Skiedrų paruošimo sąnaudos

 

Biokuro gamybą derėtų priskirti prie energijos išteklių gavybos ir traktuoti kaip savarankišką veiklą, panašiai kaip durpių kuro ar žalios naftos gavybą.

Skiedros, kaip energetinio kuro gamyba, susideda bent iš trijų technologinių etapų:

1) žaliavos skiedros gamybai paruošimas;

2) skiedros gamyba;

3) skiedros transportavimas vartotojams.

 

Kiekviename šių etapų naudojamos skirtingos technologijos, sąlygojančios sąnaudas. Skiedrų rinkos kainos turėtų būti grindžiamos ilgalaikėmis ribinėmis gamybos sąnaudomis.

Žaliavos skiedrų gamybai paruošimas yra sudėtingiausias ir daugiausia problemų keliantis biokuro ruošos etapas. Čia analizuojamas bendriausias žaliavos paruošimo variantas, apimantis medienos iškirtimą, jos surinkimą bei ištraukimą iki aikštelių, skirtų skiedros gamybai, būdingas  ugdomuosiuose kirtimuose.

Tokios veiklos ilgalaikių ribinių sąnaudų (IRK) analizei reikia žinoti naudojamo technologinio proceso bei kapitalo sąnaudas.

Atlikti tyrimai rodo, kad medienos atliekų (žabų) savikaina (ZRK) skiedrų gamybos aikštelėje labiausiai priklauso nuo miško ploto vienete  susidarančių atliekų kiekio (tankio) (AT) ir vidutinio atstumo iki smulkinimo aikštelės (ISA).

Miškininkų tyrimų rezultatus, pasitelkus jų naudojamus atliekų ištraukimo iš miško atstumus, pakankamai tiksliai galima nusakyti tiesine lygtimi:

ZRK = 60,18 - 0,0545 AT + 0,0218 * ISA,

čia AT - 1 ha plote susidarančių atliekų tūris kub.m; ISA - vidutinis atstumas iki smulkinimo aikštelės m.

Šios lygties pagrindu gauti rezultatai, palyginti su miško kirtimo atliekų žaliavos rinkos kaina (RK), pateikti 6 pav., rodo, kad biokuro žaliavos ištraukimas, esant mažesniam kaip 10 kub.m iš ha atliekų tankiui, ekonomiškai nenaudingas.

 

 

6 pav. Žaliavos ruošos sąnaudų atliekų tankio ploto vienete AT [kub.m/ha] ir vidutinio ištraukimo atstumo ISA [m] priklausomumas. RK - dabartinė žaliavos rinkos kaina smulkinimo aikštelėje.

 

 

Kirtimo atliekų ištraukimas yra nuostolingas, kai jų savikaina viršija dabartinę rinkos kainą. Savivaldybės turėtų disponuoti informacija apie jų teritorijoje esamų miško atliekų susidarymo vietas ir jų charakteristikas, kad galėtų taikyti priemones, skatinančias geresnį jų panaudojimą.

 

Skiedrų gamyba

Skiedrų gamybos IRK analizei naudoti miškininkų paskelbti duomenys. Skaičiavimai atlikti 20 tūkst. kub.m per metus gaunančiai kapotinių skiedrų gamybos vienetui (įmonei). Tokios įmonės pagrindiniai techniniai ir ekonominiai rodikliai buvo išsamiai analizuoti Švedijos nacionalinės miškų ūkio valdybos bei Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie LR Aplinkos ministerijos dvišaliame projekte „Medienos panaudojimo kurui plėtra Lietuvoje".

Apsiribojame skiedrų gamybos IRK analize, remiantis minėtame projekte pateiktais sprendimais. Skaičiavimai parodė, kad galimi rezervai biokuro sąnaudų mažinimui slypi atliekų ištraukimo iš miškų operacijoje (7 pav.).

 

 

7 pav. Skiedros gamybos sąnaudų struktūra.

 

Sąlyginai pastovias eksploatacijos sąnaudas sudaro darbuotojų atlyginimas ir socialinio draudimo mokestis.

 

Didžiausios išlaidos - žaliavai ištraukti

 

Žaliavos ištraukimo darbus gali dirbti ir žemos kvalifikacijos darbuotojai. Būtent čia savivaldybės galėtų įdarbinti bedarbius.

 
8 pav. a) Skiedrų gamybos pastoviųjų sąnaudų ir b) kintamųjų sąnaudų struktūra.

 

Pagrindinė kintamųjų sąnaudų dedamoji yra išlaidos kurui. Atlygis už žaliavą galėtų paskatinti privačių miškų savininkus surinkti medienos atliekas. Atkreiptinas dėmesys, kad ištraukiant miško atliekas sunaudojama nemažai dyzelinio kuro. Kintamosios sąnaudos galėtų būti sumažintos taikant kurui mokestines lengvatas.

Skiedrų į katilines transportavimo sąnaudas lemia ne tik atstumas nuo skiedros gamybos vietos, bet ir naudojama technika (10 pav.). Šios sąnaudos yra reikšmingos esant didesniam kaip 20 km atstumui nuo gamybos vietos ir sudaro per 10  proc. savikainos transportuojant didesniu kaip 40 km atstumu.

Šias sąnaudas būtų galima sumažinti numatant tarpines skiedrų saugojimo aikšteles rajono teritorijoje. Taip būtų pagerintas skiedrų pristatymas vartotojams (pagal poreikį).

Reikia pažymėti, kad nustatytos skiedrų gamybos sąnaudos 2010 m. kainomis ir yra mažesnės už dabartinę rinkos kainą. Sąnaudos galėtų būti sumažintos geriau planuojant darbus savivaldybių lygiu (pagal Nacionalinę programą) ir panaudojant turimus išteklius.

10 pav. Skiedrų transportavimo sąnaudos naudojant įvairias transportavimo priemones.

 

4 mln. 250 tūkst. kub.m biokuro per metus

 

Naudojantis apibendrintais miškų tyrimų ekspertų, miškotvarkos technologijų ir miškų statistikos duomenimis, sukurta biokuro gamybos išteklių potencialo aplinkosauginio ir ekonominio vertinimo metodika bei atitinkamas modelis, kurie galėtų būti naudojami kaip įrankis savivaldybių darnaus biokuro energetikos ūkio planavimui, įvertinantis tiek turimus išteklius savivaldybės teritorijoje, tiek ir biokuro gamybos sąnaudas.

Tyrimas, atliktas naudojantis sukurta metodika ir modeliu, parodė, kad potencialių medienos atliekų panaudojimą padidinus 10 proc. (tai nekenkia darniam miškų tvarkymui tiek bioįvairovės, tiek miško išteklių naudojimo efektyvumo požiūriu), kapotinių skiedrų gamybą būtų galima padidinti 1 mln. kub.m per metus ir pagaminti dvigubai daugiau medienos skiedrų nei gaminama dabar.

Priėmus prielaidas, kad biokurą sudaro miško kirtimo atliekos, malkinė mediena, o nesant kitos paklausos arba esant tinkamai kainai, ir popiermalkes bei plokščių gamybai tinkama mediena, tyrimas leido įvertinti, kad biokurui būtų galima panaudoti apie 780 tūkst. kub.m per metus kirtimo atliekų, 1 660 tūkst. kub.m per metus malkinės medienos, 1 230 tūkst. kub.m per metus popiermalkių ir 600 tūkst. kub.m per metus plokščių medienos. Iš viso tai sudarytų apie 4 mln. 250 tūkst. kub.m biokuro per metus.

Atliekant ekonominio vertinimo tyrimus nustatyta, kad svarbiausi veiksniai, lemiantys biomasės panaudojimą biokuro gamybai, yra biomasės ištraukimo iš miškų atstumas, 1 ha plote susidarančių atliekų tūris ir transportavimo į katilines atstumas. Biokuro gamybos grandinėje biomasės ištraukimo iš miškų operacijos sąnaudos sudaro apie 70 proc. medienos skiedrų gamybos sąnaudų.

Biokuro transportavimo į katilines sąnaudos atsižvelgiant į naudojamos technikos našumą ir kuro vartojimą padidina sąnaudas >10  proc. (transportuojant daugiau kaip 40 km atstumu).

 

Eugenija Farida Dzenajavičienė, Vaclovas Kveselis, Matas Tamonis, Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikos plėtros laboratorijos darbuotojai