Malkos - tai sukaupta saulės energija. Kai tik jos atsiranda namuose, iškart pagerėja jų mikroklimatas. Gaivų kvapą skleidžiantis beržinių malkų ryšulys, padėtas prie židinio, teigiamai veikia kvėpavimo takus, užkerta kelią kvėpavimo takų ligoms. Eglinės ir pušinės malkos skleidžia gaivinantį kaitraus vidudienio, sakų aromatą. Šie aromatai suteikia gyvenimui harmonijos, bendravimo šilumos. Aitrus ąžuolinių malkų kvapas pripildo namą ąžuolų giraitės atmosfera, sustiprina vaikų sveikatą, padeda gydyti senatvines negalias.
Tie, kas šildymui kūrena malkas, mėgaujasi pačia sveikiausia šiluma. Žmonija jau nuo seno naudoja šį, patį seniausią ir natūraliausią, kurą. Be to, malkos - tai ekologiškai subalansuotas kuras: degant malkoms, išsiskiria būtent tiek anglies dvideginio, kiek jo buvo sugerta per visą medžio gyvenimą. Ar žinote, kad ir sudeginus medį, ir palikus jį supūti miške anglies dvideginio dujų išsiskyrimas toks pat. Vadinasi, naudojant malkas, supančiai aplinkai darome mažiausią žalą.
Malkų degimo produktų (pelenų) krosnyje lieka tiek mažai, kad jų iš ten galima nevalyti net keletą dienų ar savaitę - priklauso, kaip dažnai ir kaip intensyviai kūrenama. Be to, pelenai - vertingų mineralinių medžiagų šaltinis ir gali būti naudojami daržų, sodų, kambarinių augalų tręšimui. Malkos, lyginant su dujomis arba naftos produktais, turi ir daugiau privalumų. Esant nestabiliam skystų arba dujinių kuro rūšių tiekimui, malkos - lengviausiai gaunama kuro rūšis. Mediena - žaliava gaunama panaudojant minimalias energijos sąnaudas, jai nereikia ypatingo perdirbimo ir tolimesnio transportavimo. Rekomenduojama naudoti vietinę medieną, kertamą tuose miškuose, kurie nuolatos atsodinami.
Geriausios malkos
Skirtingos malkų rūšys išskiria skirtingą šilumos kiekį. Malkas perkame (matuojame) kubiniais metrais, todėl siekiame įsigyti turinčias sąlyginai aukštą lyginamąjį svorį. Taigi, beržinių malkų kaina aukštesnė, nei drebulinių malkų. Kodėl? Ogi todėl, kad beržinės malkos pagal atiduodamą šilumos kiekį nusileidžia tik ąžuolinėms. Vienas kubinis metras beržinių malkų atitinka 0,75 m3 ąžuolinių, 1,1 m3 alksninių, 1,2 m3 pušinių, 1,3 m3 eglinių ir 1,5 m3 drebulinių malkų. Taigi, darome išvadą, kad krosnis kūrenti naudingiausia yra ąžuolinėmis malkomis. Bet jų nėra, be to, ir nekyla ranka brangią medieną versti malkomis. Todėl vietoje ąžuolinių malkų naudojamos beržinės.
Kita vertus, beržinėse malkose labai daug dervingų medžiagų, ypatingai tošyje (todėl jos nereikėtų kūrenti). Degdamos šios malkos išskiria labai daug suodžių, jie nusėda pakuroje ir dūmtraukyje. Jei bėgant laikui suodžių prisikaupia daug, jie gali užsidegti, o tai gali sukelti gaisrą. Norint to išvengti, reikia dažniau valyti dūmtraukius, pakuras, krosniadangčius ir t.t. Tačiau iškyla kita problema - kas šiuos darbus gali atlikti, jei sunku prisikviesti patyrusį kaminkrėtį?
Taigi, iš naujo reikėtų įvertinti drebulines malkas. Šios, vadinamos „vargo malkomis", suteikia mažai šilumos ir anglių, greitai sudega. Tačiau jei nenorime patys tapti kaminkrėčiais, būtent šios malkos padeda krosnims išsivalyti nuo suodžių. Be to, kūrenant krosnį, labai gerai ten įmesti ir bulvių liekanų (lupenų). Degdamos jos suardo (supurena) tankų suodžių sluoksnį, ir jie neužsistovi kamine, o išpučiami į lauką (kai krosnies trauka gera) arba nusėda pačioje krosnyje.
Kūrenimui tinka ir pušinės bei eglinės malkos, tačiau jos taip pat turi daug dervingų medžiagų. Kūrenant eglines malkas, jos „šaudo" anglimis, todėl reikia atsargiai atidarinėti pakuros dureles. O štai lapuočių rūšių malkose - alksnio ir drebulės - beveik nėra dervingų medžiagų, o jei tam tikros rūšys jų ir turi, tai dervų ten yra labai mažai. Alksninės malkos neturi konkurentų: jos beveik nerūksta, todėl vadinamos „karališkomis". Alksninėmis ir drebulinėmis malkomis labai tinka kūrenti pirtyse esančias akmenines krosnis, kurios kūrenamos „juodai": ugnies liežuviai liečia akmenis - riedulius, valo juos nuo degėsių ir suodžių, tuo pačiu pagerėja garo kokybė. Alksninės pliauskos naudojamos ir kepant šašlykus.
Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies mediena, bendros kūrenimo taisyklės yra tokios:
Malkos turi būti sausos, išlaikytos, sukapotos prieš metus, pliauskos turėtų būti panašaus dydžio, ne pernelyg storos ar plonos.
Kai pakuroje lieka tik anglys, storos pliauskos nespėja įsidegti. O norint gauti vertingus pelenus, reikėtų šias anglis uždegti iš naujo. Ekologiškai švariais laikomi iš senų, stambios medienos malkų ar pjuvenų susidarę pelenai. Beržinių malkų pelenai turi iki 37 proc. kalcio, iki 14 proc. kalio ir iki 7 proc. fosforo. Kitų malkų rūšių pelenuose yra iki 43 proc. kalcio.
Mano kaimynai savo krosnis kūrena kuo papuola (žurnaliniu ir laikraštiniu popieriumi, tošimi, pušinėmis ir eglinėmis malkomis) - dėl to iš jų krosnių kaminų virsta tiršti juodi dūmai. Literatūroje perskaičiau apie Saaremų salose gyvenančių estų patirtį. Krosnių kūrenimui estai prie lubų pakabintose pintinėse, nupintose iš aliuminio vielos likučių, džiovino alksnines pliauskas. Šios pliauskos ir medgaliai neišskiria suodžių, be to, jų pelenai yra labai geros kokybės, turi daug kalcio, kurio ypatingai trūksta soduose auginamiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams (ypač vyšnioms ir slyvoms), todėl pelenai į dirvą išberiami dar prieš ankstyvo pavasario (iki - 7oC) šalnas. Pas mus yra daug kuklių baltalksnių. Todėl kūrenimui aš ir naudoju jų medgalius. Alksniai dažnai auga drėgnose žemumose, klampynėse, todėl paprastai alksninės malkos ruošiamos žiemą.
Visų rūšių malkų kokybę įtakoja vietovės, kur augo medžiai, padėtis. Malkos, paruoštos iš sauso, miško kirtimui skirto sklypo, visada bus kokybiškesnės už tas, kurios ruoštos žemumose. Iš tikrųjų, jei nėra tinkamo maitinimo, šaltoje ir drėgnoje žemumų dirvoje beržai, pušys, eglės blogai auga ir vystosi. Jų žievė apsamanojusi, medžio šerdis suglebusi, pliauskos kreivos (gumbuotos). Pelkėtose žemumose medžiai auga neišvaizdūs ir nepasiekia netgi jų rūšiai būdingo vidutinio storio. Jei malkos paruoštos iš judriose pakelėse augančių medžių, jos taip pat nėra geros. Tokios malkos prisigėrusios išmetamųjų dujų, apšlakstytos benzinu ir atidirbusiais tepalais, savo sudėtyje turi daug švino, kadmio ir kitų nuodingųjų medžiagų. Naudojant tokių medžių pelenus trąšai ar beriant juos į komposto dėžes, tik užteršite savo sklypą ir vandenį taip, kad šių padarinių bus beveik neįmanoma panaikinti. Reikės keisti visą derlingą žemę, o tai padaryti sudėtinga.
Dar: drėgnos malkos skleidžia 30 - 35 proc. mažiau šilumos, nei kūrenant gerai išlaikytomis malkomis. Malkos, išskirdamos vandenį, šnypščia, smilksta, liepsna gęsta, susidaro aitrūs dūmai. Jie, išskirdami suodžius, pamažu kaupiasi krosnies dūmtraukyje, gadina patalpos orą, užkemša dūmtraukį. Ir tuomet vietoj mėgavimosi šiluma reikia vėdinti (vėsinti) patalpą, atidarant langą arba orlaides. Maišant drėgnas ir sausas malkas, pastarųjų privalumai paverčiami niekais.
Kokias malkas rinktis
Kieta mediena duoda daug šilumos ir lėtai dega.
-
Ąžuolas ir skroblas. Ąžuolines malkas ir malkas iš skroblo yra sunku skaldyti, jos sunkiai įsidega, tačiau jų anglys ilgai smilksta.
-
Bukas. Buko malkas taip pat yra sunku skaldyti, jos sunkiai įsidega, tačiau jos gali degti net būdamos drėgnos.
-
Kukmedis. Kukmedžio malkas sunku skaldyti ir jos sunkiai įsidega.
-
Gudobelė, uosis, beržas, lazdynas. Šių rūšių medžių malkas lengva skaldyti, jos sunkiai įsidega, tačiau jos gali degti nedžiovintos.
-
Obelis, kriaušė. Iš šių medžių paruoštas malkas lengva skaldyti, jos skleidžia malonų aromatą ir gerai dega.
Vidutinio kietumo rūšims priklauso kai kurie vaismedžiai ir kai kurie spygliuočiai, jų malkų išskiriamos šilumos kiekis laikomas vidutiniu.
-
Vyšnia. Vyšnios malkas lengva skaldyti, bet jos sunkiai įsidega, degdamos jos šiek tiek dūmina.
-
Guoba. Guobos malkas labai sunku skaldyti, jos sunkiai įsidega, o degdamos dūmina. Pilnai nepaduodant oro ir deginant guobą, gaunasi suodžiai. Deginant malkas išgaunama temperatūra teoriškai yra lygi 1547°C, praktiškai apie 1000-1025°C. Malkų užsiliepsnojimo praktinis taškas yra 300-350°C.
-
Kėnis (balteglė). Kėnio malkas labai lengva skaldyti ir jos lengvai įsidega, tačiau jos stipriai dūmina ir kibirkščiuoja.
-
Beržas. Beržinės malkos dažniausiai naudojamos židinių kūrenimui. Lengvai skaldomos, gerai dega. Beržinės malkos turi mažai drėgmės, todėl jas galima kūrenti net tada, kai jos drėgnos. Lėtai degdamos, jos pakankamai ilgai palaiko reikiamą temperatūrą. Mediena balta, turinti gelsvą arba rausvą atspalvį, pakankamai tanki. Tūrinis svoris 0,65. Absoliučiai sausų malkų išskiriamas šilumos kiekis 4900 kcal/kg.
Minkštos medienos rūšims priklauso beveik visi spygliuočiai. Jie neturi tankios struktūros, išskiria palyginti nedaug šilumos, degdami dūmtraukyje palieka dervos atliekas.
-
Pušis. Pušines malkas lengva skaldyti ir jos lengvai įsidega, tačiau šiek tiek dūmina. Tūrinis svoris 0,52. Absoliučiai sausų malkų išskiriamos šilumos kiekis lygus 4900 kcal/kg. Iš vieno kilogramo sausų malkų galima gauti apie 3,5 kg garo.
-
Eglė. Eglines malkas lengva skaldyti, lengvai įsidega, tačiau kibirkščiuoja. Mediena - vienspalvė balta. Tūrinis svoris 0,46. Absoliučiai sausų malkų išskiriamos šilumos kiekis lygus 4850 kcal/kg.
-
Topolis. Topolio malkas lengva skaldyti, tačiau sunku pjauti. Jos greitai dega, kibirkščiuoja.
-
Alksnis. Alksnines malkas sunku skaldyti, lengva pjauti. Šios malkos gerai dega.
-
Drebulės. Mediena balta, vienalytė, minkšta. Tūrinis svoris 0,49. Tai pagrindinė degtukų gamybos pramonės žaliava. Absoliučiai sausų malkų išskiriamos šilumos kiekis lygus 4720 kcal/kg.
Kūrenant malkas, susidarantys liekamieji degimo produktai, lyginant su kitų kuro rūšių naudojimu, yra pakankamai nežymūs. Jie sudaro apie 0,6 - 1 proc. užkrauto lyginamojo kuro svorio. Deginimui geriausia naudoti neapdirbtą medį. Kokio dydžio turi būti paduodamo oro srautas, priklauso nuo degimo proceso, liepsnos temperatūros, taip pat ir nuo malkų sausumo (drėgnumo).
Pliauskų anglėjimo procese beveik 85 proc. medienos virsta lakiosiomis dujomis ir tik apie 15 proc. lieka anglies pavidalo. Degimo greitis priklauso nuo medžio tankio, mažesnes poras turinčios medienos rūšys dega lėčiau, nei didesnes poras turinčios medžių rūšys.
Malkų džiovinimas ir laikymas
Rekomenduojama kūrenti sausas 15 proc. drėgnumo malkas. Didesnė drėgmė lemia šilumos išsiskyrimo (vandens garų) sumažėjimą. Sausa mediena ~ 3200 kcal/kg. Drėgna ~ 1750 kcal/kg. Tik supjautas medis turi iki 50 proc. drėgmės. Todėl, prieš pradedant jį naudoti kurui, malkas reikia išdžiovinti. Netgi po dviejų metų laikymo medienoje yra iki 15 - 20 proc. drėgmės. Žiūrint iš tinkamumo kūrenti pozicijos, esant tokiam santykiui, galima teigti, kad malkos yra sausos ir jas galima naudoti židinio ar krosnies kūrenimui.
Skaldytos malkos džiovinamos sukrovus jas eilėmis. Pavienės malkų eilės prie ankstesnių dedamos statmenai: tokiu būdu malkos greičiau džius.
Malkos laikomos sudėtos į rietuvę. Jos konstrukcija yra labai paprasta: sudaryta iš dviejų eilių tuščiavidurių blokų, kurie vienas nuo kito padėti 600 mm atstumu. Ant šių eilių dedamos storos, 2-3 metrų ilgio lentos, ant kurių sudedamos malkų pliauskos. Malkų rietuvę riboja vertikalūs, į žemę įkalti stovai. Siekiant patikimumo, šie stovai paremiami ramsčiais, atsiremiančiais į sukaltus į žemę kuolus. Rietuvę galima apdengti plastikine plėvele, atsparia ultravioletiniams spinduliams.
Malkas būtina pasiruošti gruodžio - vasario mėnesiais, sudedant jas į rietuvę pradžiovinimui, 10 - 20 centimetrų atstumu viena nuo kitos. Rietuvė kraunama saulėtoje, vėdinamoje, nuo lietaus apsaugotoje ir nedrėgnoje vietoje. Jokiu būdu neapvyniokite rietuvės polietilenine plėvele! Į rūsį rekomenduojama krauti ne šviežiai suskaldytas malkas, o tik gerai išdžiuvusias, iš rietuvės.
Malkų laikymui nereikia ypatingų sąlygų. Optimalu laikyti vėdinamoje patalpoje, sukrautas į rietuvę.
Kėnių ir topolių mediena naudojimui tinka jau po metų, liepa, beržas, alksnis džiūna pusantrų metų. Buko, uosio ir vaismedžių malkas pageidautina džiovinti dvejus metus. Norint malkas laikyti rūsyje, jį reikia gerai vėdinti. Liekamoji malkų drėgmė tikrinama elektrinio prietaiso pagalba.
Medienos šilumos atidavimo koeficientas priklauso nuo medžio rūšies ir nuo technologiškai teisingo malkų paruošimo.
Įrodyta, kad 1 proc. absoliučios drėgmės sumažina šilumos atidavimą 50 kcal. Po džiovinimo malkų drėgnumas turėtų būti ne daugiau nei 15-20 proc., tada degdamos jos išskiria minimalų pavojingų medžiagų kiekį ir maksimaliai atiduoda šilumą.
Vertinant malkų kokybę, didelę reikšmę turi jų sudegimo energija. Pirtims ir gariniams katilams geriausiai tinka juodalksniai ir pušys. Dujinių generatorių krosnims ir dūmtraukių pravalymui geriausiai tinka drebulinės arba eglinės malkos (labai greitai dega, sukuria aukštą temperatūrą, o tai lemia suodžių ir paišų išdegimą).
Naudingiausia iš karto malkas sukapoti į smulkesnes pliauskas, o ne tada, kai jau reikia kūrenti. Jei žinote, kad malkos yra pakankamai išlaikytos, tada, norint, kad jos kuo greičiau išdžiūtų, būtina jas kuo skubiau suskaldyti. Nereikėtų malkų kapoti ant storo rąstgalio, nes jis gali pakrypti ir netgi nuriedėti, tada kirviu ar specialiu malkų skėlikliu galite įsikirsti į koją. Jei išvengsite traumos, tai kapojamos pliauskos tiesiog lėks į visas šalis.
Vienas iš siūlomų būdų kapoti malkas saugiai: į žemę įkasama keletas trumpų rąstų, tarp kurių padaroma duobutė. Į ją statomi rąstgaliai (2-3) ir skaldomi. Rąstgalių laikyti nereikia, o pliauskos neišsilaksto į šalis. Tokią įrangą galima pasidaryti iš rąstų, sniego, ledo, padangų.
Kitos kuro rūšys
Pagal šilumos atidavimą 100 kg malkų yra lygūs:
-
36 kg naftos atliekų (mazuto);
-
43 kg akmens anglių;
-
52 kg sausų durpių;
-
120 kg orinio sausumo durpių.
Skirtingai nei malkos, kitos kuro rūšys turi tam tikrų minusų:
-
anglies ir durpių dulkės apsunkina patalpų valymą, ypatingai tose, kurios išklotos kilimine danga;
-
skystos kuro rūšys lengvai užsiliepsnoja, skleidžia aitrų kvapą ir yra alergenai.
Kita tinkama kurui žaliava: žievės, drožlės, pjuvenos ir kitos „atliekos", supresuotos į briketus.
-
Jei jums nepatinka dažnai mesti į krosnį malkas, tuomet geriau pasirinkti briketus iš gręžtinės anglies. Anglis ilgai dega, jos degimo temperatūra gerokai aukštesnė už medienos, todėl krosnis turi būti tam pritaikyta. Tokių briketų nereikia nei skaldyti, nei džiovinti. Jie iškart užsiliepsnoja, briketams sudegus, lieka mažai pelenų.
-
Norintys kūrenti krosnį anglimi ir nekenkti aplinkai, turi sureguliuoti nuosavą šildymo sistemą, kuri būtų pritaikyta akmens anglių, išvalytų nuo dervų, arba labiau paplitusių gręžtinės anglies briketų, supresuotų be jokių kitų priedų, naudojimui. Šiuo atveju ypatingai svarbu laikytis eksploatacijos instrukcijos.
-
Kaloriferių židiniai ir koklinės krosnys su pakura, kuriuose yra integruotas gamtines dujas tiekiantis dujotiekis, pakankamai gerai panaudoja gaunamą energiją, ilgai akumuliuoja šilumą ir lėtai ją atiduoda. Visa tai sukuria komfortišką ir sveiką mikroklimatą, i sukuria komfortišką ir sveiką mikroklimatąumuliuoja šilumą ir lėtai ją atiduoda.lieka mažai pelenų. garantuoja ekonomišką ir tausojantį energijos suvartojimą.
-
Elektros energiją ypatingai patogu naudoti, kai šildymui reikia išleisti minimalias lėšas. Šiluma perduodama spinduliavimu ir konvekcija. Elektros energijos nereikia niekur saugoti, o už ją atsiskaitoma tik po suvartojimo.
Saugumas
Savaime suprantama, rinkdamasis kurą savo židiniui, geras šeimininkas galvoja apie namo ir namiškių priešgaisrinį saugumą. Malkos, lyginant su kitomis kuro rūšimis, šiuo atveju yra neginčijamas lyderis. Malkos pačios neužsiliepsnoja, jos neužsidega ir nuo atsitiktinės kibirkšties.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Geriausi temos straipsniai
Ar konvektorius gali išspręsti šaltų langų problemą
Konvektorius, konvektoriaus naudojimas šildymui
Buitinis elektrinis šildytuvas
Elektrinis šildytuvas, kaip išsirinkti tinkamiausią elektrinį šildytuvą namams
Dujinio šildymo katilas
Dujinio šildymo katilo charakteristikos, dujinio katilo naudingumo koeficientas, dujinio šildymo katilo montavimas
Dūmtraukių valymas
Kamino valymas, kaip išvalyti dūmtraukį, dūmtraukio valymo įranga
Efektyvūs šildymo kontrolės sprendimai
Kaip susikurti sveiką mikroklimatą patalpose, kokie sprendimai padės šildymą kontroliuoti efektyviai, programėlės šildymo valdymui
Elektrinė pirties krosnelė
Kaip apskaičiuoti reikiamą pirties elektrinės krosnelės galią?
Energijos taupymo sprendimai
Energijos taupymas, kaip sutaupyti energiją privačiame name, daugiabutyje, energijos taupymo priemonės
Geoterminio šildymo kaina
Kiek kainuoja geoterminis šildymas, kiek elektros naudoja šilumos siurblys gruntas-vanduo? Tai vartotojams aktualiausi klausimai, į kuriuos atsakyti tiksliai sudėtinga, nes Lietuvoje niekas neatlieka stebėjimų. Bet buitiniu lygiu, fiksuojant elektros energijos sąnaudas - atsakymą galima gauti.
Geoterminio šildymo įrengimas
Geoterminiai šilumos siurbliai, geoterminio šildymo kaina, įranga, šildymas ir vėsinimas geoterminiais šilumos siurbliais
Geriausi cirkuliaciniai siurbliai
Cirkuliacinis siurblys, kaip išsirinkti kokybišką cirkuliacinį siurblį, svarbūs cirkuliacinio siurblio parametrai
Verslo skelbimai
Naujausi įmonių verslo skelbimai
Straipsniai
Instrukciniai straipsniai abėcėlės tvarka