LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S
Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 "Esminis statinio reikalavimas "Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" patvirtinimo
2008 m. kovo 12 d. Nr. D1‑131, Vilnius
Valstybės žinios, 2008 03 27, Nr. 35-1255
Įsigalioja nuo 2008 03 28
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32‑788; 2001, Nr. 101‑3597) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" (Žin., 2002, Nr. 22‑819; 2004, Nr. 103‑3787) 1.2 punktu,
1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" (pridedama).
2. L a i k a u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 399 „Dėl reglamento STR 2.01.01(6):1999 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" patvirtinimo" (Žin., 1999, Nr. 107‑3120);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 502 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 399 „Dėl reglamento STR 2.01.01(6):1999 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas" patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2002, Nr. 98‑4343).
Aplinkos ministras Artūras Paulauskas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1‑131
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.01.01(6):2008 ESMINIS STATINIO REIKALAVIMAS „ENERGIJOS TAUPYMAS IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMAS"
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato vieną iš šešių esminių statinio reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [6.1] 4 straipsnio 1 dalyje, - statinio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus.
2. Reglamentas priklauso statybos techniniams reglamentams, kurie nustato pagrindines Lietuvos Respublikos statybos techninio normavimo, projektavimo ir statybos kryptis, suderintas su Europos Sąjungos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/106/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo" (toliau - SPD) nuostatomis.
3. SPD paskelbta oficialiame Europos Sąjungos leidinyje „Official Journal of the European Communities" 1989 02 11 Nr. L 40.
4. Šio Reglamento tikslas - vadovaujantis SPD, konkretizuoti esminį statinio reikalavimą „Statinio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimas", kad būtų galima įvertinti, kaip Lietuvos Respublikoje šią sritį reglamentuojantys galiojantys normatyviniai statybos techniniai dokumentai, normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai ir esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatantys teisės aktai atitinka SPD; parengti naujus (pakeisti, papildyti galiojančius) normatyvinius dokumentus, taip pat Lietuvos darniaisiais standartais perimti Europos darniuosius standartus.
5. Šis Reglamentas yra privalomas rengiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus ir esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatančius teisės aktus. Taip pat statybos proceso dalyviams, valstybinėms statybos ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų priežiūros institucijoms, savivaldybėms, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [6.1].
II. NUORODOS
6. Reglamente pateikiamos nuorodos į šį dokumentą:
6.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32‑788; 2001, Nr. 101‑3597).
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Šiame Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos yra tos pačios, kurios pateiktos Statybos įstatyme [6.1]. Žemiau pateikiamos tik tiesiogiai su Reglamentu susijusios sąvokos:
7.1. naudojimo savybės - kiekybiniai rodikliai (vertė, laipsniai, klasės arba lygiai), apibūdinantys statinio, statinio dalies ar produkto esamą būklę, įvertinus dėl statinio ar statinio dalių numatomo naudojimo pagal paskirtį sąlygų arba numatomų produktų naudojimo sąlygų pokyčius;
7.2. normalus naudojimas - prevencinių ir kitų priemonių visuma, siekiant užtikrinti statinio naudojimo paskirties reikalavimus per visą jo naudojimo trukmę. Šios priemonės apima tinkamos būklės palaikymą, atnaujinimą, atskirų statinio dalių instaliavimą ir pakeitimą.
Normalus naudojimas taip pat apima kontrolines apžiūras, atliekamas tuo atveju, kai reikia įvertinti apskaičiuotų išlaidų santykį su tam tikrų statinio dalių verte;
7.3. poveikis - veiksniai, dėl kurių poveikio statiniui ar jo dalims atsirastų nukrypimų nuo esminių reikalavimų. Veiksniai gali būti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai ir elektromagnetiniai;
7.4. statybos produkto naudojimas pagal paskirtį - statybos produktas privalo būti tokių charakteristikų, kad, jį pagal paskirtį įkonstravus į tinkamai suprojektuotą ir pastatytą statinį, būtų tenkinami statinio esminiai reikalavimai;
7.5. standartas - pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas tam tikroje srityje. Darnusis Lietuvos standartas yra Europos Komisijos pavedimu Europos standartizacijos organizacijų parengtas darnusis Europos standartas, paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir perimtas kaip Lietuvos standartas;
7.6. techninis liudijimas - bet kuris dokumentas, patvirtinantis statybos produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą pagal statinio, kuriame numatoma šį produktą naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius statybos produkto reikalavimus.
Techniniai liudijimai yra šie:
7.6.1. Europos techninis liudijimas - dokumentas, kurį išdavė Europos techninio įteisinimo įstaigos (European Organization for Technical Approvals (EOTA)) narys pagal šios organizacijos ir Europos Komisijos nustatytą tvarką;
7.6.2. nacionalinis techninis liudijimas, kurį išduoda paskirtoji Lietuvos techninio įteisinimo įstaiga;
7.7. techninė specifikacija - dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar paslauga. Statybos produktų techninės specifikacijos yra standartai ir techniniai liudijimai.
Techninės specifikacijos yra šių kategorijų:
7.7.1. A kategorijos - statybos techniniai reglamentai arba standartai, kurie taikomi projektuojant ir statant pastatus bei inžinerinius statinius ir jų dalis arba atskirais šios veiklos atvejais, vadovaujantis SPD nustatytais statinio esminiais reikalavimais;
7.7.2. B kategorijos - standartai ir techniniai liudijimai, kurie taikomi tik statybos produktams, įvertinant jų atitiktį ir ženklinant pagal SPD.
Pastabos:
1. A ir B kategorijų techninėse specifikacijose įrašyti reikalavimai turi būti tarpusavyje suderinti.
2. B kategorijos techninėse specifikacijose turi būti nurodoma atitinkamų statybos produktų paskirtis.
IV. ENERGIJOS TAUPYMO IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMO PAGRINDINIAI TECHNINIAI RODIKLIAI
8. Statinys, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitos inžinerinės sistemos (kiti įrenginiai) turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant būtų kuo mažesnės energijos sąnaudos, atsižvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato naudotojų reikmes.
9. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo techniniai rodikliai yra susiję su energijos naudojimu:
9.1. patalpoms šildyti;
9.2. patalpoms aušinti;
9.3. patalpų oro drėgmei reguliuoti;
9.4. vandeniui šildyti;
9.5. vėdinti.
10. Naudojama energija turi užtikrinti reikiamą statinio vidaus aplinką.
11. Energijos naudojimą lemia:
11.1. išorės aplinka;
11.2. vidaus aplinka;
11.3. statinio projektiniai sprendiniai;
11.4. statybos produktų charakteristikos;
11.5. statinio naudojimas ir priežiūra;
11.6. energijos rūšis, jos kaina, naudojimo laikas ir didžiausias energijos poreikis.
12. Pagrindiniai energijos taupymo techniniai rodikliai:
12.1. patalpoms šildyti, aušinti ir drėgmei reguliuoti reikalingas energijos kiekis priklauso nuo:
12.1.1. vidaus sąlygų (komforto reikalavimų ir šilumos poreikio, įvertinus vidaus šilumos išsiskyrimus);
12.1.2. išorės aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgnumo, spinduliavimo, vėjo ir kt.);
12.1.3. statinio atitvarų šilumos izoliacinių savybių;
12.1.4. vandens garų pastate susidarymo ir jų sklidimo atitvarose;
12.1.5. atitvarų laidumo orui;
12.1.6. mažiausios ir didžiausios oro apykaitos, esant natūraliam ar mechaniniam vėdinimui;
12.1.7. atitvaros skaidriųjų elementų ploto, jų išdėstymo ir saulės energijos bei spindulių, susidarančių šešėlių ir numatytų apsaugos nuo saulės priemonių efektyvumo;
12.1.8. atitvarų ir šildymo (aušinimo) inžinerinių sistemų (įrenginių) dinaminių šiluminių charakteristikų;
12.1.9. šildymo, oro kondicionavimo ar drėkinimo inžinerinių sistemų (įrenginių) efektyvumo, veikimo būdo ir reguliavimo;
12.2. karštam vandeniui buities reikmėms ruošti reikalingas energijos kiekis priklauso nuo:
12.2.1. suvartojamo vandens kiekio;
12.2.2. vandens temperatūros pokyčio jį šildant;
12.2.3. šildymo įtaisų ir siurblių efektyvumo;
12.2.4. energijos, reikalingos automatinėms kontrolės sistemoms, elektromagnetiniams vožtuvams ir pan., kiekio;
12.2.5. energijos nuostolių paskirstymo akumuliacijos įrenginiuose;
12.3. vėdinimui reikalingas energijos kiekis priklauso nuo:
12.3.1. oro apykaitos;
12.3.2. vėjo ir natūralios traukos poveikio;
12.3.3. statinio sandarumo orui;
12.3.4. vėdinimo įrangos efektyvumo;
12.3.5. vėdinimo sistemų naudojimo;
12.3.6. šilumos rekuperacijos įtaisų;
12.3.7. atveriamų langų ir durų ploto.
V. ENERGIJOS TAUPYMO IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMO REGULIAVIMO BŪDAI
13. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas gali būti reguliuojamas šiais penkiais būdais:
13.1. nustatant atitvaroms naudojamų statybos produktų reikalavimus (jų šiluminę varžą, vandens garų sklidimo varžą, infraraudonuosius spindulius atspindinčio sluoksnio emisiją);
13.2. nustatant atitvarų ir statinio inžinerinių sistemų įrenginių charakteristikų reikalavimus (pvz., sienų, stogų, durų ir langų šilumos laidumo, durų ir langų sandarumo, katilų, ventiliatorių, aušinimo įrenginių efektyvumo);
13.3. nustatant statinio ar statinio inžinerinių sistemų naudojimo charakteristikų reikalavimus (pvz., savitųjų šilumos nuostolių, statinio laidumo orui, oro apykaitos, šildymo ar aušinimo sistemos bendro efektyvumo);
13.4. nustatant statinio inžinerinių sistemų energetinės galios reikalavimus (pvz., metinį šiluminės energijos kiekį, reikalingą pastato patalpoms šildyti ir (ar) aušinti iki numatytos temperatūros, atsižvelgus į vidaus šilumos išsiskyrimus ir patenkantį saulės energijos kiekį);
13.5. nustatant tiekiamos statinio inžinerinėms sistemoms energijos galios reikalavimus, siekiant įvertinti sistemų naudojimo savybes ir nustatyti jų efektyvumą (pvz., šildymo ir (arba) aušinimo energijos suvartojimą), atsižvelgus į energijos šaltinio ypatybes ir jo kainą.
14. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas reguliuojamas 13 punkte išvardytais pavieniais būdais ar jų kombinacijomis, arba įvertinus bendrą suvartojamos energijos kiekį.
15. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimai turi būti užtikrinami statinio projektavimo, statybos ir naudojimo metu. Juos su tam tikromis išlygomis būtina užtikrinti per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laikotarpį.
16. Siekiant riboti energijos vartojimą 13 punkte nurodytais būdais, nustatomi statinio ar jo dalių reikalavimai (A kategorijos normatyviniai dokumentai) turi būti susiję su statybos produktų charakteristikomis (B kategorijos normatyviniai dokumentai), įvertinus naudotojų poreikius.
17. Naudotojų poreikiai įvertinami taip:
17.1. įvertinus kambarių ir kitų patalpų šilumos reikmes, atsižvelgus į visus būtinus komforto reikalavimus žiemos bei vasaros sąlygomis;
17.2. nustačius vidaus oro kokybės ir vėdinimo reikmes;
17.3. įvertinus prognozuojamą suvartoto karšto vandens kiekį buities reikmėms.
VI. STATINIO IR JO DALIŲ REIKALAVIMAI
18. Naudojamų statybos produktų energijai taupyti ir šilumai išsaugoti statiniuose reikalavimai nustatomi taikant 13 punkte nurodytus penkis būdus:
18.1. taikant 1 ir 2 būdus (13.1 ir 13.2 punktai), atitvarų statybos produktų, atitvarų ir inžinerinių sistemų įrenginių reikalavimai, išreiškiami charakteristikomis, išvardytomis 6 skyriuje;
18.2. taikant 3 būdą (13.3 punktas), statinio ar statinio inžinerinių sistemų reikalavimai nustatomi:
18.2.1. apskaičiuojant savituosius šilumos nuostolius ar statinio šiluminės izoliacijos lygį, įvertinus dviejų ar trijų matmenų šilumos srautą per statinį ir šilumos perdavimą per gruntą bei nešildomas patalpas;
18.2.2. įvertinus bendrą statinio laidumą orui pagal atitvarų atskirų elementų (langų, durų ir t. t.) laidumą orui ir pagal viso statinio sandarumo charakteristikas, atlikus statybos montavimo darbus;
18.2.3. įvertinus matavimais nustatytą bendrą statinio laidumą orui;
18.2.4. apskaičiuojant mechaninio vėdinimo sistemų projektinį oro debitą pagal vėdinimo sistemų elementų (ventiliatorių, ortakių, oro paėmimo ir išleidimo angų) debito ir slėgio charakteristikas;
18.2.5. apskaičiuojant šildymo ir aušinimo sistemų projektinį našumą, įvertinus generatoriaus našumą ir jo naudingumo koeficientą esant visai apkrovai bei projektinius šilumos nuostolius ir atgaunamos šilumos kiekius ar jų proporciją;
18.3. taikant 4 būdą (13.4 punktas), statinio inžinerinės sistemos numatomos atiduoti energijos reikalavimai išreiškiami rodikliais, nurodytais 18.2 punkte, taip pat remiantis žemiau pateiktais papildomais duomenimis:
18.3.1. energiją vartojančios sistemos aplinkos klimato sąlygų įvertinimu;
18.3.2. energijos poreikio ventiliacijai įvertinimu (įskaitant infiltraciją ir nekontroliuojamą vėdinimą);
18.3.3. šilumos ir šalčio poreikio skaičiavimais (projekte numatytomis sąlygomis) šildymo ir aušinimo sistemų našumui nustatyti;
18.3.4. vidaus temperatūros nešildant, esant daliniam šildymui arba aušinimui skaičiavimas tam tikromis žiemos ir vasaros sąlygomis;
18.3.5. pasikeitusių vidaus sąlygų, reguliavimo sistemų ir reguliavimo strategijos reikalavimų įvertinimu;
18.3.6. saulės šilumos patekimo pro įstiklintus plotus įvertinimu, atsižvelgiant į geografinę padėtį, klimatą ir patalpų išdėstymą bei gaminių charakteristikas;
18.3.7. vidaus šilumos išsiskyrimų įvertinimu (metabolizmas ir įvairus energijos panaudojimas);
18.3.8. saulės ir vidaus šilumos vartojimo galimybių įvertinimu;
18.3.9. energijos, reikalingos siurbliams, ventiliatoriams, šaldymo įrenginiams bei papildomiems įrenginiams (atsižvelgiant į tiekiančios sistemos efektyvumą) įvertinimu;
18.3.10. oro infiltracijos į statinį matavimų įvertinimu (pagal konkrečios vietos temperatūros ir vėjo sąlygas);
18.4. taikant 5 būdą (13.5 punktas), statinio inžinerinei sistemai tiekiamos energijos reikalavimai nustatomi kaip nurodyta 18.3 punkte, taip pat įvertinus visų sistemų našumą ir numatomą suvartoti energijos kiekį.
VII. STATINIŲ STATYBOS PRODUKTŲ REIKALAVIMAI
19. Statybos produktų charakteristikos išreiškiamos:
19.1. projektinėmis reikšmėmis, nurodytomis normatyviniuose dokumentuose;
19.2. apskaičiuotomis projektinėmis reikšmėmis;
19.3. matavimais nustatytomis projektinėmis reikšmėmis;
19.4. projektinėmis reikšmėmis, nustatytomis pagal deklaruojamąsias vertes.
20. Statybos produktų charakteristikos nurodytos 1 lentelėje.
1 lentelė
Eil. Nr. | Charakteristikos |
1. | Tankis, matmenys ir jų pastovumas |
2. | Šilumos laidumas ar šiluminė varža esant įvairiam drėgnumui |
3. | Savitoji šiluma |
4. | Šiluminio plėtimosi koeficientas |
5. | Difuzinio vandens garų sklidimo varža |
6. | Higrometrinio plėtimosi koeficientas |
7. | Higroskopinės drėgmės kiekis esant įvairiam santykiniam drėgnumui |
8. | Vandens absorbcija |
9. | Laidumas orui |
10. | Mechaninės charakteristikos (atsparumas slėgiui, stiprumas tempiant, elastingumo modulis, Puasono koeficientas) |
11. | Ilgųjų bangų spinduliavimo koeficientas |
12. | Ilgųjų bangų spinduliavimo laidumo koeficienta |
13. | Saulės radiacijos laidumo ir absorbcijos koeficientas |
Pastabos:
1. Statybos produktų reikšmės turi būti nustatytos įvairiomis veikimo sąlygomis.
2. Tuo atveju, kai statybos produktams taikomos geresnės nei normatyviniuose dokumentuose nurodytų charakteristikų reikšmės ar kai naudotojas prašo patvirtinti nurodytą reikšmę, turi būti taikomi nustatyti šių reikšmių patikrinimo būdai.
21. Atitvarų elementų charakteristikos nurodytos 2 lentelėje.
2 lentelė
Eil. Nr. Charakteristikos
1. Šilumos perdavimas ar šiluminė varža (vienamatis šilumos srautas, dviejų ar trijų matmenų šilumos srautas)
2. Visų tipų mūro ekvivalentiškas laidumas ar šiluminė varža
3. Drėgmės perdavimas
4. Atsparumas įstrižiniam lietui
5. Laidumas orui
6. Šiluminės inercijos charakteristikos
7. Saulės energijos perdavimas
8. Vėdinimo angų naudingojo ploto ir debito charakteristikos
***
22. Atitvarų elementams įvertinti reikia nustatyti:
22.1. projektines reikšmes, nurodytas normatyviniuose dokumentuose;
22.2. bendrus, paprasčiausius skaičiavimo metodus;
22.3. suderintus tikslius skaičiavimo metodus;
22.4. suderintus, matavimais pagrįstus charakteristikų nustatymo būdus.
Pastaba. Viena iš trijų paskutinių procedūrų turi būti taikoma, kai yra gaunamos geresnės nei pagal pirmąją procedūrą nustatytos reikšmės.
23. Statinio inžinerinių sistemų įrenginių charakteristikos nurodytos 3 lentelėje.
3 lentelė
Eil. Nr. Įrenginys Charakteristikos
1. Šilumos ir šalčio šaltiniai, įskaitant katilus, oro Nominalus našumas
šildytuvus, šaldymo agregatus, šilumos siurblius, Energijos suvartojimas be apkrovos
vandens šildytuvus ir kt., vartojančius kurą ar Naudingumo koeficientas, esant visai apkrovai
elektrą, atsižvelgus į visų komplekso papildo‑ Naudingumo koeficientas, esant dalinei apkrovai
mų įrenginių suvartojamą energiją (pvz., 20, 40, 60, 80 %)
Šiluminė inercija
Vidaus oro ir vandens slėgio kritimo charakteristikos
Integralinės siurblių ir ventiliatorių debito ir slėgio
kitimo charakteristikos
Siurblių ir ventiliatorių variklių naudingumo
koeficientas ir galingumas
2. Atmosferiniai ir saulės kolektoriai, saulės Tas pats kaip šilumos ir šalčio šaltiniams
vandens šildytuvai Optinės ir šiluminės charakteristikos
3. Energijos saugojimo sistemos Akumuliacinio indo talpa
Šilumos nuostolių charakteristikos visomis veikimo
sąlygomis
4. Šilumokaičiai Nominalus našumas
Naudingumo koeficientas
Šilumos nuostoliai
Debito‑slėgio charakteristikos
Papildomų įrenginių galia ir naudingumo koeficientas
5. Šildymo ir aušinimo prietaisai Nominalus našumas įvairiomis veikimo sąlygomis
Spinduliavimo ir konvekciniai komponentai įvairiomis
veikimo sąlygomis
Šiluminė inercija
6. Šildymo prietaisai, įmontuoti į konstrukcijas Nominalus šilumos atidavimas
(kabeliai, vamzdžiai, lakštai ir kt.) Paviršiaus temperatūros ir šilumos atidavimas esant
visai ir dalinei apkrovai
Šiluminė inercija
7. Sklendės ir droseliniai vožtuvai Debito‑slėgio kitimo charakteristikos
8. Vamzdžių ir ortakių elementai, įskaitant debito Debito‑slėgio kitimo charakteristikos
skaitiklius ir kt.
9. Filtrai Valymo koeficientas
Debito‑slėgio kitimo charakteristikos
Dulkių surinkimas
10. Oro paėmimo ir išmetimo angos Debito‑slėgio kitimo charakteristikos
Oro judėjimo charakteristikos
11. Vamzdžių ir kanalų izoliacija Šiluminė varža
Difuzinio garų sklidimo varža
12. Vamzdynų šildytuvai Galios lygiai
13. Reguliavimo įranga patalpoms šildyti, karštam Jutiklių tikslumas
vandeniui ruošti, drėgmei reguliuoti, vėdinti, Proporcingumo diapazonas
orui kondicionuoti (pvz., katilų valymo Diferencialas
įrenginiai, kambario temperatūros regulia‑ Nejautrumo juosta
vimo įrenginiai, termostatiniai vožtuvai, Laiko konstantos
skaitmeniniai automatikos įrenginiai, pastato Dalinio apkrovimo charakteristikos
centriniai pultai ir duomenų perdavimo
sistemos)
14. Ventiliatoriai ir siurbliai Debito‑slėgio kreivės
Našumo ir naudingumo koeficiento kreivės
24. Lentelėse pateiktų charakteristikų sąrašas nėra išsamus. Į šias bei kitas charakteristikas reikia atsižvelgti rengiant standartus, statybos taisykles bei kitus normatyvinius dokumentus.
VIII. ENERGIJOS TAUPYMO IR ŠILUMOS IŠSAUGOJIMO NORMINIAI PARAMETRAI
25. Esminio reikalavimo normuojami rodiklių parametrai nustatomi A ir B kategorijos techninėse specifikacijose.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Geriausi temos straipsniai
Ką reiškia pastatų tvarumo sertifikatai?
Kam reikalingi pastatų tvarumo sertifikatai, pastatų tvarumo sertifikatų reikšmė, kas yra BREEAM
Mažai energijos naudojantis namas
Kaip turi būti statomi pasyvieji arba energetiniai efektyvūs namai, ene Projektavimas, skaičiavimai ir specialistų komentarai.
Namo sandarumo patikrinimas
Net ir naudojant šiuolaikines technologijas ir statybines medžiagas bei naudojantis patyrusių statybininkų paslaugomis, name gali likti probleminių vietų, pro kurias skverbsis šaltis
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas
Pastato energinis naudingumas, pastato energinio naudingumo sertifikavimo privalumai
Pastatų renovacija
Pastatų renovacijos ypatumai
Sandarumo testas
Pagrindinės nesandarumo vietos konstrukcijoje, sandarumo tyrimas, sandarumo tyrimo būdai,
Termovizinis tyrimas
Termovizorius, kaip naudotis termovizoriumi, apšiltinimo sluoksnio patikrinimas termovizoriumi
Straipsniai
Instrukciniai straipsniai abėcėlės tvarka