.png)
Klausimas: Koks galimas tvoros aukštis? Ar įskaičiuojamas pamato/cokolio aukštis? O jeigu jis dėl nelygaus reljefo nevienodas?
Atsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyr. specialistė
Tvorų - su cokoliais ar be jų - aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda mažesnis nei 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, tai aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščio skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės ir taikomos statybos techninių reglamentų nuostatos dėl užtvarų ant atraminių sienučių.
Tvoros, kurių aukštis kartu su cokoliu yra nuo 1 m iki 2 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o tvoros, kurių aukštis nuo 2 m iki 5 m (aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc.), priskiriamos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Atraminių sienelių aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Atraminė sienelė, kurios aukštis yra nuo 0,2 m iki 1 m, priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o atraminė sienelė nuo 1 m iki 2 m aukščio priskiriama II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Kai tvora statoma ant atraminės sienelės, atraminės sienelės aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus, o užtvaros aukštis - nuo atraminės sienelės viršaus. Tvoros ant atraminės sienelės statinys priskiriamas:
- I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai tvoros ir atraminės sienelės atskiri parametrai atitinka I grupės nesudėtingojo statinio kategoriją;
- II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai tvoros ir atraminės sienelės atskiri parametrai atitinka II grupės nesudėtingojo statinio kategoriją;
- II grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei nors vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas- II grupę;
Norint statyti I grupės nesudėtingąją tvorą, atraminę sienelę ar tvorą ant atraminės sienelės, privaloma gauti statybos leidimą, jei tai būtų statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Norint statyti II grupės nesudėtingąją tvorą, atraminę sienelę ar tvorą ant atraminės sienelės, privaloma gauti statybos leidimą, jei ji būtų statoma mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jei nesudėtingosios tvoros nepatenka į nurodytas teritorijas, statybos leidimo nereikia. Primename, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybių administracijos.
