Gelžbetonis yra palyginti jauna statybinė medžiaga, pradėta naudoti 19 amžiaus septintajame dešimtmetyje. Gelžbetonio elementai dažniausiai naudojami statant laikančiąsias pastato konstrukcijas. Betonas ir metalas papildo vienas kitą ir daro statybą patikimesnę, nei tai būtų daroma tik iš betono, ir pigesnę, nei tai būtų daroma vien iš metalo. Šiais laikais gelžbetonį geriau vadinti armuotu betonu, taip pat, kaip plienas keičiamas kitomis medžiagomis. Viena tokių sparčiai populiarėjančių medžiagų yra stiklo pluošto arba bazalto pluošto kompozicinė armatūra.

Kompozicinė armatūra

Pastaraisiais metais statyboje vis dažniau naudojama stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūra. Palyginti su plieno armatūra ji turi savų pranašumų ir trūkumų. Didžiausi pranašumai:

• atsparumas korozijai leidžia armatūrą naudoti, kai drėgna. Ji taip pat atspari cheminiam poveikiui, dėl to galima naudoti agresyvioje aplinkoje, nebijo įvairių į betoną dedamų priedų;
• atsparumas tempimui yra kelis kartus didesnis nei metalo armatūros; tai leidžia tam tikromis sąlygomis naudoti mažesnio skersmens armatūrą;
• stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūra - puikus šilumos izoliatorius. Naudojant tokią armatūrą bus išvengta šilumos tiltelių jungiant namo laikančiąją konstrukciją su apdailos mūru;
• brangstant metalams, stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūros gamybos medžiagos pinga; taip mažėja statybos savikaina neprarandant konstrukcijų patikimumo;
• mažesnis armatūros svoris sumažina vežimo išlaidas, taip pat lengviau montuoti armatūros tinklą ir tūrines konstrukcijas.
• Tokia armatūra tinka sąlygose kai pastatas veikiamas radiobangų,  statinių laukų, nes nėra laidi elektrai, neturi magnetizmo.

 

Stiklo pluošto arba bazalto pluošto kompozicinė armatūra turi ir trūkumų: ji ne tokia atspari lenkimui kaip metalas. Dėl to gaminiams, kurių lenkimo jėga didesnė, tenka naudoti didesnio skersmens armatūrą. Dažniausiai tai atsieina brangiau nei naudojant metalo armatūrą. Todėl stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūra beveik nenaudojama ilgesnėse perdangose.
Taip pat stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūra ne tokia atspari ilgam karščio poveikiui. Pastatų, kuriuose reikia ilgai atlaikyti karščio poveikį, konstrukcijoms šios armatūros nenaudojamos.

 

Stiklo pluošto armatūra

Nesudėtingais armavimo atvejais, kai nesitikima didelių apkrovų, galima naudoti tipines betono armavimo schemas. Nesudėtingu galima laikyti juostinių pamatų vieno aukšto pastatui su mansarda armavimą, paviršiaus ant tvirto pagrindo armavimą.  Kai objektai sudėtingesni, reikia vadovautis konstrukcijų projektuotojo parengtais skaičiavimais. Išsamesnes  betono armavimo skaičiavimo rekomendacijas ir taisykles  galima surasti paspaudus šias nuorodas:

http://www.weebly.com/uploads/6/9/6/8/6968670/kompozicins_armatros_projektavimo_metodika-rus.pdf bei http://www.weebly.com/uploads/6/9/6/8/6968670/gb_sij_su_nemetaline_armatra_skaiiavimas.pdf

Juostiniams pamatams, kurie bus klojami nesudėtingiems statiniams, taikomi gana paprasti sprendimai. Pagrindinė horizontali armatūra išdėstoma išilgai pamato apie 30 mm atstumu nuo krašto. Ties sudūrimais armatūra dažniausiai dvigubinama.

Tarpusavyje armatūra dažniau tvirtinama rišant. Armatūrai surišti naudojama minkšta viela arba plastikiniai dirželiai.  Procesus pagreitina įvairi armatūros surišimo įranga.  Betoną pilant ant plokščio paviršiaus, betono armatūra nuo paviršiaus pakeliama ant specialių stovelių ( armatūros fiksatorių). Projektuotojas nustato kokio aukščio turėtų būti apsauginis sluoksnis. Įprastai armatūra dedama ne į sluoksnio vidurį, bet į apie 1/3 nuo apačios arba viršaus. Armatūros fiksatoriai leidžia labai tiksliai nustatyti armatūros poziciją.

Armatūros fiksatorius kuris pakelia stiklo pluošto armatūrą. Armatūros  sujungimas vielute.

Armatūros surišimas naudojant įrankį vielai su kilputėmis susukti

 

Armatūra betonui

Užpiltas betono sluoksnis glaudžiai sujungia abu komponentus ir užtikrina jų vientisą veikimą. Armatūra daroma nelygaus paviršiaus, kad geriau įsitvirtintų betone. Betonas taip pat saugo armatūrą nuo išorės poveikio, padidina konstrukcijos atsparumą ugniai. Naudojant stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūrą betono sluoksnis gali būti plonesnis nei naudojant metalinę armatūrą. Tai yra dėl to, kad keičiantis temperatūrai stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūros kitimas yra artimesnis betono kitimui nei metalinės armatūros kitimas. Minimalus betono sluoksnis turėtų būti ne mažesnis nei armatūros skersmuo: vidinėms patalpoms -  ne mažesnis kaip 25 mm, lauko sąlygomis - ne mažesnis kaip 35 mm. Kai iš anksto įtempiama armatūra išdėstoma kanaluose, atstumas nuo elemento viršaus iki kanalo viršaus turi būti ne mažesnis kaip 40 mm.

Armatūros naudojimas išlyginamose grindyse

Išlyginamose grindyse, kurios įrengiamos naudojant smėlbetonį, dažniausiai armatūra nededama. Tačiau naudojant armatūrą smėlbetonio betono sluoksnis gali būti plonesnis. Tai sumažins apkrovas ir teigiamai veiks namo konstrukcijas. Taip pat armuotas smėlbetonis neskilinės.

Užpiltas visas smėlbetonio sluoksnis išlyginamas.

 

Stiklo pluošto armatūros naudojimas pilant skystą betoną

 

Pilant skystą betoną, armatūra iš karto paruošiama taip, kaip turės būti betone.

Stiklo pluošto armatūra nesilanksto. Daug paprasčiau tokiu atveju ją naudoti kartu su metalo armatūra.

Vertikalių sienų armavimas

 

Stiklo pluošto armatūra mūrijimui

 

Apdailos plytų mūro ir pagrindinės konstrukcijos jungimas naudojant stiklo pluošto arba bazalto pluošto armatūrą gerokai sumažina šilumos nuostolius per šilumos tiltus. Armatūra naudojama ir tvirtinant pagrindinį konstrukcinį mūrą tarp betono blokelių.

Armavimo strypų naudojimas armuojant pagrindinę namo sienos konstrukciją iš keraminių blokelių.

Konstruktyvo ir šiltinimo medžiagos tarpusavio surišimas stiklo pluošto arba bazalto pluošto strypais leidžia išvengti šilumos tiltelių.

 

Papildoma įranga ir medžiagos betonavimo darbams

 

Betonuojant perdangas ar sienas dažniausiai naudojami klojiniai. Kad betonas neliptų prie klojinių, jie papildomai alyvuojami. Tam naudojamos speciali alyva klojiniams. Alyva bus taupoma, jei klojinių paviršius bus dengiamas naudojant tepalo purkštuvą.

Armatūros fiksatoriai gali būti skirti tvirtam arba nestabiliam pagrindui. Nestabiliam pagrindui, pavyzdžiui, gruntui ar polistireniniam putplasčiui, naudojami fiksatoriai su platesniu pagrindu ( paveikslėlyje dešinė viršus). Kietiems paviršiams naudojami keli tipai fiksatorių, kurie gali būti rišami vielute arba fiksuojami ( paveikslėlyje apatinė eilė). Apatinėje eilėje dešinėje betoniniai armatūriniai laikikliai dažniausiai naudojami priešgaisrinėse konstrukcijose.  Vertikaliai sienai taip pat naudojami armatūros fiksatoriai (kairė). Jei dedami du tinklai tarp armatūros  dedamas tarptinklinis metalinis armatūros fiksatorius.

Betono armatūros fiksatorių pasirinkimas labai platus

 

Ilgasis armatūros fiksatorius pasižymi itin dideliu stabilumu. Ant tokio fiksatoriaus labai patogu kloti armatūrinį tinklą. Naudojant šiuos fiksatorius sutaupomas laikas įrengti pagrindą.

Atstumui tarp klojinių fiksuoti naudojami vamzdeliai su konusais.  Metalinei armatūrai gali būti naudojami įvairūs  plastikiniai antgaliai, kurie apsaugo klojinius nuo subraižymo.

Plastikinis kaištis klojiniams kuris naudojamas klojinio skylėms užkimšti.

Apsauginė danga naudojama pridengti betonui, jei betonuojama kai šalta ar karšta.

Stiklo pluošto armatūra išlyginamąjam smėlbetonio sluoksniui

Įrengiant grindis, išlyginant pagrindus, dažniausiai naudojamas betonas iš smėlbetonio. Ši technologija išpopuliarėjo dėl to, kad įrengiamos gerų eksploatacinių savybių grindys, darbas atliekamas greitai. Betonas ruošiamas vietoje ir įrengimo laiko neriboja betono stingimo laikas ar atstumas nuo betono ruošimo mazgo. Betono ruošimo įrangai nereikia didelio ploto, paruoštas betonas tiekiamas vamzdžiais, kurie gali būti pravesti ir sunkiai prieinamose vietose ir į reikiamą aukštį. Šia technologija išbetonuoti kainuoja pigiausiai.

Nuo išorinių sienų galima atskirti storesniu termoizoliacijos sluoksniu. Taip sumažinamas šilumos tiltelis.

Montuotojai paruošia betonuojamą pagrindą. Lazeriniais nivelyrais nustatomas ir pažymimas būsimų grindų lygmuo. Per perimetrą pritvirtinama kompensacinė juosta, kuri atskiria grindis nuo sienų, tuo pačiu išvengiama garso tilto. Taip pat sudaromos sąlygos betonui judėti neįsiremiant į sienas. Paklojama hidroizoliacinė,  jei numatomos šildomos grindys - termoizoliacinė plėvelės. Termoizoliacijai padidinti naudojamas polistireninis putplastis, kietos akmens vatos plokštės, birios šilumą izoliuojančios medžiagos. Jei betonuojama bute, grindys turėtų būti atskirtos nuo pagrindinės perdangos ar perdangos sijų, kad nepersiduotų garsas. Hidroizoliacijai dažniausiai naudojama apie 200 mikronų storio polietilieno plėvelė.

Parengiamas pagrindas betonavimui. Perimetru juosiama kompensacinė juosta, klojama hidroizoliacija, dedama ir surišama armatūra.

Pagrindui naudojamas plautas smėlis, kuris atvežamas ir išpilamas šalia objekto. Maišymo įranga pastatoma šalia, iškraunamas portlandcementas. Konkrečioms sąlygoms numatytomis proporcijomis maišomas smėlis, cementas ir vanduo.  Papildomai gali būti naudojamai plastifikatoriai, kurie keičia betono savybes padidindami jo tvirtumą, elastiškumą, atsparumą aplinkos sąlygoms. Dažniausiai jie naudojami, jei numatytas grindinis šildymas. Jei betonuojama šaltyje ar didesniame karštyje, gali būti naudojami betono modifikatoriai.

Betono ruošimo „mazgas" nesunkiai telpa ankštuose Vilniaus senamiesčio kiemeliuose. Vamzdžiai pravedami siaurais koridoriukais. Po darbų viskas liks taip, kaip buvo

Mišinys vamzdžiais pakeliamas į objektą ir paskirstomas tolygiai ant pagrindo. Betonuotojai išlygina betoną, jį tankina  ir užtrina idealiai išlygindami. Ant tokių grindų galima iš karto kloti daugelį grindų dangų be papildomo parengimo.

Išbetonuotos grindys.

Betonui stingti reikėtų mažiausiai savaitės, iki galo savo savybes betonas įgauna po 3 savaičių. Reikėtų įvertinti, kad betonavimo procese naudojamas didelis kiekis vandens, garuoja jis gana ilgai. Jei betonuojama rudenį,  padidėjusi drėgmė gali būti juntama beveik visą žiemą. Reikėtų numatyti papildomą šildymą arba drėgmės surinkimą.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.