Šildymo srityje, kaip ir daugelyje kitų sričių, technologijų evoliucija vyksta itin sparčiai. Prieš kelis dešimtmečius išpopuliarėjusios grindinio šildymo valdymo technologijos jau paseno - jas keičia modernios automatinio srauto balansavimo funkciją turinčios technologijos.

Grindinis šildymas šiais laikais nieko nebestebina. Ankčiau labai išpopuliarėjęs individualiuose namuose ir kotedžuose, ypač ten, kur naudojami šilumos siurbliai, grindinis šildymas dėl paprasto montavimo ir patogaus eksploatavimo šiandien plačiai naudojamas ir daugiabučiuose bei komerciniuose pastatuose, o dėl higienos reikalavimų - ir ligoninėse. Gamintojai siūlo platų kolektorių asortimentą. Galima rinktis nuo pigaus plastikinio iki nerūdyjančio plieno. Gausus ir valdiklių, termostatų bei pavarų pasirinkimas leidžia palaikyti užduotą temperatūrą individualiai kiekvienoje patalpoje.

Tačiau lazda turi du galus - kuo daugiau reguliavimo galimybių, tuo daugiau vartotojai skundžiasi nesuprantamais temperatūrų svyravimais, kambarių perkaitinimu. Kodėl taip atsitinka? To priežastis paprasta. Pašvietus pro langus saulei ar dėl žmonių vykdomos veiklos, temperatūra patalpose pakyla, o patalpų termostatai duoda signalą į kolektorių nutraukti šildymą dalyje tų patalpų. Įprastuose kolektoriuose uždarius dalį šildymo, vandens perteklius pasiskirto likusioje sistemoje, taip peršildydamas kitas patalpas. Kadangi šildomos grindys turi didelę tempertūrinę inerciją, kol sureaguos likusių patalpų termostatai ir nutrauks šilumos padavimą, grindys, o kartu ir patalpos, bus peršildytos, o jų reikiamai temperatūrai atstatyti prireiks kelių valandų. Visa tai sąlygoja energijos švaistymą ir, aišku, diskomfortą ten būnantiems žmonėms. Mažų individualių namų gyventojai dar kažkaip sugeba su tuo susitaikyti, tačiau ten, kur  šildomų grindų plotai yra dideli (dideli namai ar komercinės patalpos, ligoninės) procesus suvaldyti  tampa didelė problema.

Kolektoriai su automatiniu srautų valdymu

Viso šio pavyks išvengti, jei grindiniam šildymui bus naudojami kolektoriai  su automatiniu srautų reguliavimu. Tokie kolektoriai automatiškai palaiko nustatytąją srauto reikšmę, nesvarbu, ar veikia visi kontūrai, ar tik vienas. Srauto reguliatorius visada užtikrina pastovų reikiamą srautą. Tokie šildymo kontūrų kolektoriai ne tik užtikrina tinkamą DT (tai labai svarbu sistemose su kondensaciniais dujiniais katilais), bet ir sutaupo laiko ir lėšų, ypač parengiant sistemą eksploatuoti.

Oro ir purvo šalinimas iš grindinio šildymo sistemos

Kita galvos skausmą kelianti problema - tai šildymo sistemoje esantis oras ir purvas. Ne kartą teko girdėti besiskundžiančius montuotojus, kad paleisti naujai sumontuotą grindinio šildymo sistemą yra tikras vargas. Oro burbulai ir „kišenės" juos priverčia gerokai paplušėti, nepriklausomai, ar tai būtų didelė sistema, ar visai maža. Viso to galima išvengti ir ženkliai sutaupyti paleidimo kaštų, jei šildymo sistemose būtų sumontuojami mikro burbulų atskirtuvai.  Jei bendro mikroburbulų atskirtuvo nėra numatyta, tai galima padaryti prie kiekvieno kolektoriaus atskirai. Tam tikslui naudojami mikro burbulų atskirtuvai ir cikloniniai nuosėdų atskirtuvai.

Balansinis ventilis

Kitas labai svarbus komponentas, kuris vis dar dažnai yra pamirštamas, tai balansinis ventilis. Tai ne tik puiki priemonė srautams į kolektorius tinkamai subalansuoti, bet ir nepamainoma diagnostinė priemonė, kuri eksploatacijos eigoje padeda išsklaidyti visas abejones, susijusias su nepakankamais srautais ar temperatūromis. Ši papildoma priemonė svarbi ne tik montuotojui ir eksploatuotojui, bet taip pat ir projektuotojui. Juk dažnai dėl prastai veikiančių sistemų visi linkę kaltinti projektuotojus, o toks ventilis sitemoje projektuotojams ne tik leis apginti savo sprendimus, bet ir padės nustatyti montuotojų padarytas klaidas.

Reiktų prisiminti, kad balansinis ventilis - tai trys funkcijos viename: balansavimas, diagnostika ir pilnas uždarymas, o jo kaina šiai dienai neišgasdins net taupiausio.

Išsiplėtimo indas ir jo priežiūra

Geri  balansiniai vožtuvai, užtikrina kokybišką šilumos tiekimą į patalpas, tačiau net ir tai gali nepadėti, jei bus netinkamai palaikomas darbinis šilymo sistemos slėgis. Kitais žodžiais tariant, bus neteisingai parinktas išsiplėtimo indas arba jis bus neprižiūrimas. Dėl to į sistemą gali patekti oro, arba, suveikus apsaugos vožtuvui, sistema bus nuolat papildoma deguonies prisotintu vandeniu. Į sistemą patekęs oras dėl jame esančio deguonies sukelia metalinių sistemos komponentų koroziją, dėl ko susidaro apnašos, kemšasi šilumokaičiai, vamzdeliai. O likusios dujos pavirsta burbulais ar dujų „kišenėmis" ir taip pat blogina šilumos perdavimą. Visa tai atsiliepia bendrai visai šildymo sistemai, krenta jos efektyvumas.

Rekomenduojama naudoti  membraninius ar kamerinius išsiplėtimo indus, o jų slėgį rekomenduoja tikrinti kasmet.

„IMI Hydronic Engineering" informacija ir nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.