Pomidorai (Solanum lycopersicum) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Turi tokius garsius giminaičius kaip tabakas, bulvės, aitrieji pipirai, baklažanai, be to, kaip ir jie auginamas beveik visur. Šaltesnėse klimato zonose auginama šiltnamiuose ir išsodinama į lauką praėjus šalnų pavojams.

Lietuvoje pomidorai geriausiai jaučiasi šiltnamiuose, tačiau karštą vasarą gerą derlių galima gauti ir lauke. Sodininkai sako, kad pomidoras yra viena daugiausiai dėmesio reikalaujanti kultūra. Atrodytų, kad pomidorų paprasčiau nusipirkti parduotuvėje, tačiau pačių išauginti pomidorai skoniu ir kvapu skiriasi nuo parduotuvėje pirktų.

Dirvožemis pomidorams

Lauke pomidorus sodinti reikėtų saulėtoje vietoje, nes kiekvienas šešėlis sumažins pomidorų derlių ir jų skonį. Mėgsta pomidorai derlingus priemolius, kurių PH 6,5. Geriausi augalai prieš pomidorus - pupiniai, žaliosios daržovės (agurkai ir kopūstai), šakniavaisiai, cukinijos. Negalima sodinti po bulvių, pomidorų, pipirų. Dirvą paruošiama rudenį, reikia giliai sukasti dirvą ir įterpti komposto pomidorams (1 kibiras komposto 1 kvadratiniam metrui). Pavasarį į 1 kvadratinį metrą dirvos įterpiama mineralinių trąšų pomidorams: 40-50 gr superfosfato, kalio sulfato 20-25 gr, natrio salietros 15-20 gr. Pomidorai mėgsta būti tręšiami pelenais.

Ekologiško preparato Blackjak naudingosios rūgštys gali pagerinti pomidorams nepalankios sunkios molingos dirvos struktūrą ir aeraciją, išskaidydamos jos grumstus, bei sumažinti pernelyg aukštą dirvos pH lygį. Subalansuoti dirvos pH iki reikiamos normos gali ir biologinis koncentratas Yokosan, kurio sudedamųjų elementų sąraše yra sliekų gaminamo biohumuso ekstraktas.

Pomidorai į dirvą išskiria organinių junginių, kurie neigiamai veikia augalų augimą. Pomidorai, turėtų būti sodinami į tą pačią vietą po 3-4 metų. Šiltnamiuose, ypač specializuotuose, derlius kasmet mažėja. Nepaisant tręšimo ir mulčiavimo, tenka imtis drastiškos priemonės - keisti gruntą. Pagerinti situaciją galimą naudojant pagreitintą sėjomainą. Naudojami greitai augantys augalai - sideratai. Jie iš gilesnių dirvos sluoksnių perkelia maisto medžiagas į viršutinius, pakeičia pomidorų sunkiai įsisavinamas medžiagas į lengvai įsisavinamas. Tam naudojami trijų augalų šeimų augalai: miglinių (Poaceae), pupinių (Fabaceae) ir kryžmažiedžių ( Brassicaceae, Cruciferae). Iš miglinių naudojami rugiai ir avižos. Rugiai sėjami iš karto nuėmus derlių rugsėjį, pridengiami sniegu ir, jei nenušąla per žiemą, leidžiama augti iki balandžio. Vėliau nupjaunami arba negiliai suariama dirva. Puikus sideratas gali būti ir garstyčios. Jos sėjamos kovo pradžioje ir nupjaunama arba apkasama negiliai į gruntą. Pupiniai ne taip gerai praturtina, tačiau yra tarp geriausių, nes praturtina dirvą medžiagomis, mat geba naudoti iš oro azotą. Sėjami vienmečiai lubinai, žirniai, pupelės, pupos, dobilai.

Inovatyvi priemonė REcharge pagerina dirvožemį naudingais gamtiniais mikroorganizmais - grybeliais, kurių dėka palengvinamas maistinių medžiagų įsisavinimas. Tik labai nerekomenduojama maišyti REcharge su fungicidais.

Prieš sodinant į paruoštą duobutę pomidorui pilama 50-60 laipsnių temperatūros 1-1,5 litro paruošto tirpalo (1 g kalio permanganato/10 litrų vandens). Pomidorus geriausia sodinti į kastuvo dydžio duobutę su sijotu kompostu.

Pomidorų sėklų paruošimas

Prieš sėjant reikėtų surūšiuoti pomidorų sėklas, išrinkti mažas. Geros sėklos vandenyje turėtų skęsti, o plūduriuojančias reikėtų pašalinti. Sėklos dezinfekuojamos kalio permanganato tirpale (švelnios vyšninės spalvos). Sėklos laikomos apie 15 minučių, po to perplaunamos vandeniu. Jas galima daiginti drėgname (ne šlapiame) skudurėlyje, o kai išleis apie 5 mm augliuką, galima sėti 2 cm gylyje. Sėklas reikėtų grūdinti: išbrinkintas 2-3 paras palaikyti 1-3 laipsnių temperatūroje. Norint paskatinti greitesnį sėjinukų vystymąsi, reikėtų palaikyti specialių mineralinių trąšų pomidorams tirpale.

Likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo pomidorų sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale, paruošiant jį santykiu 5 ml : 1 l vandens. Blackjak sudėtyje esančių huminių ir kitų naudingų rūgščių derinys stimuliuoja dygimo procesus, stiprina daigų ir šaknelių vystymąsi.

Sodinukus auginti geriausia šviežiame grunte, perpus sodo dirvos (tik ne po bulvių ar pomidorų) ir gerai perpuvusio komposto. Pagerinant vėdinimo ir vandens sulaikymo savybes 1 kibirui žemės mišinio pridedama 1 litras smulkių perpuvusių medžio drožlių ir 0,5 litro smėlio. Dirva praturtinama 1 šaukštu superfosfato ir 3 šaukštais medžio pelenų.

Daiginimo dėžėse pomidorams žemės mišinys pilamas apie 10 centimetrų sluoksniu. Žemė gerai išlyginama, palaistoma ir padalinama eilutėmis kas 4-5 centimetrai. Sėjama eilutėje kas 1-2 centimetrai, įgilinant iki 1,5 centimetro. Sėjama kovo 5-15 dienomis, dėžės statomos šiltoje vietoje, kad grunto temperatūra siektų 20-26 laipsnius. Sėjinukai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų. Vėliau dėžės statomos į pačią šviesiausią vietą, ant palangės. Geriausia 14-16 laipsnių dieną ir 12-14 laipsnių naktį. Esant mažesnei temperatūrai, sėjinukai nesistiebia, geriau išsivysto šakninė sistema. Po 6-7 dienų, sėjinukams sustiprėjus, temperatūra pakeliama iki 18-22, naktį 15-16 laipsnių. Dėžėse sėjinukai auga 25-30 dienų, pikiuojami išaugus pirmajai tikrųjų lapų porai.

Vidutinio augumo pomidorus (60-90 cm) rekomenduojama pikiuoti į 10x10 cm daiginimo indelius pomidorams, žemaūgėms veislėms (30-40 cm) gali būti 8x8 cm indeliai, aukštaūgiams - 12x12 cm indelius. Prieš pradedant (1,5-2 valandos) pikiuoti, gausiai palaistoma 25 laipsnių vandeniu, prie sėjinukų giliai įduriama aštria lazdele, sėjinukai neištraukiami.

Pikavimo metu pomidorų daigų šaknis vertėtų 5 minutes palaikyti Kelpak tirpale. Šis biostimuliatorius yra ypatingų jūros dumblių medžiagų ekstraktas, stiprinantis šaknų vystymąsi jo sudėtyje esančių auksino hormonų dėka. Šaknų mirkymui šį tirpalą ruošia griežtai pagal nurodytas proporcijas - 10 ml : 1 l vandens, vengiant perdozavimo. Geresnei adaptacijai naujame inde pikuotus pomidorų daigus verta laistyti tuo pačiu Kelpak tirpalu 2 savaites po pikavimo, tik svarbu paruošti jį kitomis proporcijomis - 100 ml : 10 l vandens. Laistymą galima atlikti purškimo būdu. Kas 2 savaites purškimas pakartojamas.

Indeliai pomidorams užpildomi tokios pat sudėties žemės mišiniu, jis sutankinamas palaistant ir padarant viduryje duobutę. Sodinama taip, kad šaknis neužsilenktų, įdedama truputį giliau - per vidurį nuo šaknies galiuko iki pirmųjų lapelių. Po dviejų savaičių pripilama žemės ir smėlio (1:1) 1,5-2 cm sluoksniu, reikėtų, kad žemė būtų pašildyta.

Sėjinukų priežiūra indeliuose - labai atsakingas momentas. Per 40-50 augimo dienų pomidorams reikalingos optimalios vystymosi sąlygos: tręšimo, laistymo, temperatūrų režimo, grūdinimo.

Laistyti šiltu vandeniu geriausia iš ryto, du kartus per savaitę apie vieną stiklinę augalui. Kai išauga 5 tikrasis lapas, laistyti dažniau.

Praėjus 12 dienų augalai tręšiami. Paruošiamas mineralinių trąšų tirpalas pomidorams (10 l : 20 g trąšų). Stiklinė tirpalo 3-4 augalams. Silpnesniems augalams į tirpalą reikėtų dėti paukščių išmatų tirpalo (0,5 l 10 litrų tirpalo).

Tręšiama kas dvi savaitės, paskutinis tręšimas (5 dienos prieš išsodinant) - stiklinė tirpalo 1 augalui.

Svarbu ir grūdinti augalus: kai oro temperatūra pakils iki 8-10 laipsnių, sodinukai išnešami ryte ir vakare į lauką. Po 2-3 dienų išnešti visai dienai į lauką, jei nėra šalnų, pridengus plėvele, galima palikti ir nakčiai. Pomidorai statomi pavėsyje, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali sudeginti augalus.

Sodinami į atvirą gruntą pomidorų sodinukai turi būti tvirti, neišstypę, turėti 7-8 lapus ir gerą šaknų sistemą. Tokius sodinukus turėtų rinktis ir sodininkai, kurie patys neaugina sodinukų.

Pomidorų sodinimas

Lysvės ruošiamos 8-10 dienų iki sodinimo. Prieš perkasant apdorojama vario sulfato tirpalu (10 l : 20 g šaukštas), 1 kvadratiniam metrui panaudojama 1,5 litro tirpalo. Įterpiama mineralinių ir organinių trąšų. Lysvė sukasama 25-30 cm gyliu, išlyginama, palaistoma vandeniu ir silpnu kalio permanganato tirpalu.

Sodinti geriausia antroje dienos pusėje, kad sodinukai sustiprėtų ir ištvertų ateinančios dienos karštį. Debesuotą dieną sodinti galima visą dieną. Sodinukai turi būti švieži, nes apvytę lėčiau vystosi, nukrenta pirmieji žiedeliai, taigi prarandamas pirmasis derlius. Sodinti verta į paruoštas duobutes tame pačiame lygyje kaip ir indelyje. Jei kotelis bus įgilintas, ims augti papildomos šaknys, todėl augalas gali nustoti augti. Pirmas laistymas - po 8-10 dienų.

Sodinami 20-25 centimetrų aukščio sodinukai dviem eilėmis. Tarpueiliai pomidorams turėtų būti 60-90 cm, tarp augalų 40 centimetrų.

Į nuolatinę vietą sodinama praėjus šalnoms. Užgrūdintus augalus galima išsodinti ir gegužės viduryje. Norint ankstyvo derliaus, pomidorai išsodinami apsaugotoje nuo vėjo skaidria plėvele lysvėje. Birželio pradžioje apsauga nuimama.

Molinga dirva nėra geriausias dirvožemio tipas pomidorų auginimui, bet, neturint galimybės parūpinti augalui tinkamo tipo dirvos, galima pagerinti esamą sunkų molingą variantą, naudojant mikorizinius grybus Hifas. Šio mišinio mikroorganizmai pagerina ir nederlingas dirvas, leisdami taupyti trąšas ir drėgmę, o pagrindinė jų paskirtis - užtikrinti persodinamų daržovių sklandesnį prigijimą. Mikorizinės grybienos hifai po žeme naudingai sąveikauja su persodinamų pomidorų šaknimis, ko dėka gimsta stipri papildoma šaknų sistema, tiekianti pomidorui žymiai daugiau maistinių elementų ir vandens. Hifas pilamas į lauko grunto duobeles prieš pat pomidorų daigų persodinimą. Turėkite omenyje, kad vienu metu su Hifas nerekomenduojama naudoti fungicidų.

Lėtai įšylančioje, šaltoje arba labai drėgnoje dirvoje pomidorai gali susirgti. To galima išvengti, laistant ir purškiant juos preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis pomidorus nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys naudingą Hifas grybienos poveikį.

Panaudojus preparatą ALTOSAN B/Zn pomidorai tampa žymiai atsparesni neigiamiems aplinkos faktoriams. ALTOSAN B/Zn sisteminio veikimo dėka pomidoriai greičiau įsisavina jo naudingas medžiagas.

Pomidorų auginimas lauke

Lauke pasodintiems pomidorams gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus (šaltį, karštį, mechaninius pažeidimus) pomidorams padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivina augalą po patirto streso ir greičiau sugrąžina jį į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką augalams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina daržovių regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

Pirmą kartą tręšti galima 2 savaitės po pasodinimo, antrą - pradėjus vaisiams bręsti, o trečią - dar po 2-3 savaičių. Tarp pirmojo ir antrojo karto praeina ilgesnis laikotarpis, nes žiedų formavimosi laikotarpiu pomidorų verčiau netręšti, mat azoto trąšų perteklius stabdo žiedynų formavimąsi. Pirmąjam kartui daromas mišinys iš 10 l vandens, 15-20 g amoniako salietros, 60-80 g superfosfato, 40-50 g kalio druskų, 40-50 g amonio fostato. Antrajam ir trečiajam tręšimui nenaudojamos azoto trąšos. Pirmą kartą rekomenduojama tręšti karvės mėšlo tirpalu (1:5), pilant 1 litrą augalui. Gerų rezultatų duoda tręšimas per lapus.

Kadangi pomidorai savo trąšų valgiaraštyje pirmenybę teikia kalciui ir fosforui - šių medžiagų tiekimą parūpins skysta tręšimo priemonė Microdoctor Ca/Mg, kurio dėka pomidorai sparčiau atkuria sveikatą po karščio, šalčio, pesticidų ir kenkėjų padarytos žalos. Organinė skystą trąša Yokosan taip pat yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis pomidorų vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas iš karto persodinimo į dirvą metu, o vėliau - praėjus 1 mėnesiui.

Pomidoruose pastebėjus jiems svarbaus fosforo trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Trąšų funkcijas augimo metu atlieka aukščiau minėtieji Blackjak ir Kelpak.

Laistomi pomidorai retai (apie 2 kartus per savaitę), tačiau gausiai, sudrėkinant dirvą. Laistoma aplink augalą, neaplaistant stiebo. Laistoma pirmoje dienos pusėje šiltu (20-25 laipsnių) vandeniu. Kai tik dirva pradžiūna, ją reikia išpurenti, galima papilti mulčo.

Pomidorai, kurie vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu ALTOSAN B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje. Laistymo metu naudojama Gintaro rūgštis padeda pomidorams ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. 1 gramą Gintaro rūgšties reikia ištirpdyti 10 litrų šilto vandens. Pomidorų purškimui ir laistymui rekomenduojami ekologiški preparatai Mimox Zn, Blackjak, Kelpak.

Laistymui naudojamo vandens normomis nustatytas palankiausias rūgštingumas neturi viršyti 6,5 pH (ideale - 5,6-6,3). Preparato Blackjak medžiagos kaip tik skirtos vandens pH koregavimui iki reikiamo rodiklio.

Pomidorų purškimui per lapus ir profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų galima naudoti priemonę Cephyro, kurioje yra tirpus varis. Ruošiama santykiu 50-100 g : 100 l vandens, naudojant kas 10-15 dienų laikotarpiu po žydėjimo iki derliaus nuėmimo.

Pomidorai savidulkiai, tačiau siekiant geresnio derliaus reikėtų panaudoti dirbtinį apdulkinimą. Žydėjimo laikotarpiu priešpiet kas 3-4 dienos sukrutinamas stiebas, kad žiedadulkės iš viršutinių žiedų nukristų ant apatinių. Po apdulkinimo reikėtų pomidorus palaistyti arba apipurkšti vandeniu žiedelius. Pradėjus žydėti antrai ir trečiai šakelei, apipurškiama boro rūgšties tirpalu (1 g:1 l). Žiedų šakeles verta apipurkšti augimo stimuliatoriais.

Aukštaūgiams pomidorams paremti naudojami 2-4 metrų kuoliukai. Kuoliukai kalami 0,5 metro, pririšami pomidorai.

Augalai formuojami skirtingai, kad duotų 5-6 žiedines šakeles. Formuojant vienstiebį krūmą, pašalinamos visos šoninės ataugos, paliekant 5-6 žiedines šakutes, virš viršutinės po 3 lapelių nukerpamas stiebas. Dvistiebiame krūme paliekama atšaka, esanti po pirmąja žiedine šakute. Pagrindiniame stiebe paliekamos 4 žiedinės šakos, nukerpant stiebą 3 lapeliai virš viršutinės žiedinės šakutės. Antrame stiebe paliekamos 2 žiedinės šakutės. Tristiebiame krūme pagrindiniame stiebe paliekamos 3 žiedinės šakutės, ataugose po 2 žiedines šakutes. Stiebas nukerpamas 2-3 lapeliai virš viršutinės žiedinės šakelės. Apkarpyti pomidorai būna didesni, vaisiai prisirpsta anksčiau ir būna skanesni.

Visu vegetacijos laikotarpiu reikia šalinti šonines šakeles, išaugančias lapų pažastyse. Kitaip krūmai sutankės, prasčiau praeis šviesa, lėčiau bręs vaisiai. Norint neapkrėsti virusinėmis ligomis, šakutės ne kerpamos, o aplaužomos. Laužiama vietoje, kur galima suimti pirštais, nepažeidžiant stiebo ir lapelio. Stiebelis paliekamas 2-3 centimetrų, geriausia procedūrą atlikti ryte. Žemaūgiai pomidorai nėra genimi.

 

Pomidorų auginimas šiltnamiuose

Neapšiltintuose šiltnamiuose pomidorai išsodinami gegužės pradžioje. Virš apatinės plėvelės 2-3 centimetrus esantis papildomas (antrasis) plėvelės sluoksnis tinka ir šilumai pakelti, ir pailgina apatinio sluoksnio tarnavimo laiką. Papildomas sluoksnis nuimamas birželio pradžioje.

Viename šiltnamyje kartu auginti agurkus ir pomidorus nerekomenduojama, nes jų skirtingi temperatūros ir drėgmės režimai. Jei jau taip daroma, reikėtų pomidorus ir agurkus perskirti plėvelės siena. Pomidorai itin nepakantūs kondensaciniams lašams, todėl šiltnamyje turėtų būti įrengtas tinkamas vėdinimas. Vėdinama per šiltnamio šonuose viršutinėje dalyje įrengiamus langelius.

Reikėtų taikyti sėjomainą, keisti su agurkais. Pastaruoju metu ir pomidorai, ir agurkai serga antraknoze, todėl daugiau poveikio turėtų dirvos paruošimo darbai. Dirvos ar jos viršutinio (10-15 cm) sluoksnio pašalinimas. Dirva dezinfekuojama verdančiu vario sulfato (10 l: 20 g) tirpalu, gerinama žaliąja trąša, tręšiama kaip ir dirva lauke.

Pomidorai sodinami išilgai šiltnamio, darant tarpus tarp eilių priklausomai nuo šiltnamio dydžio 60-90 centimetrų, praėjimas padaromas ne mažesnis nei 60-70 centimetrų.

Norint pagreitinti persodinamų į šiltnamio dirvą pomidorų šaknų aklimatizaciją laistymui naudoja Kelpak tirpalą, ruošiant jį santykiu 100 ml : 10 l vandens. Laistoma 2 savaites po pasodinimo. Pomidorams įsišaknyti šiltnamyje padės ir Blackjak huminės rūgštys, maišant skystį santykiu 20 ml : 10 l vandens.

Pomidorų ligos

Nuo veislės priklauso pomidorų atsparumas ligoms. Šiuolaikiniai pomidorų hibridai atsparesni daugeliui ligų.

Daug pomidorų veislių kenčia nuo įvairių grybelių sukeliamo puvinio. Pažeidžiamos įvairios pomidorų dalys. Sodininkai turėtų pirkti sėklas ir sodinukus patikimose vietose, nes užkrėsti sodinukai perduos ligą ir greta esantiems augalams, užkrės dirvą ilgam. Nuolat reikia purenti dirvą prie šaknų, kad patektų oro, kuris trukdo grybeliui vystytis. Augalai gali kentėti nuo per didelio vandens kiekio, pernelyg tankaus susodinimo, šviesos trūkumo. Jei ant vaisių atsirado tamsių taškelių ar sukietėjimų - tai greičiausiai puvinys, geriausia išeitis - juos pašalinti. Norint išvengti stiebų puvinio, patartina apipurkšti tirpalais vario pagrindu.

Vienas pavojingiausių ligų - mozaikinis puvinys, pasireiškiantis lapų geltonavimu, lapai pasidengia būdinga mozaika. Sukelia ligą virusas Nicotiana virus, kurį panaikinti galima naudojant kompleksines priemones: purškimą, vakcinavimą, darbo įrankių, sėklų, auginimo konteinerių dezinfekavimą. Šiltnamiuose keičiamas gruntas, lauke keičiama sodinimo vieta.

Fitoftorozė kyla dėl didelio drėgmės kiekio bręstant vaisiams. Ant lapų viršaus atsiranda juodai baltos dėmės, apačioje formuojasi balkšvos apnašos. Vaisiai ima pūti. Ankstyvos šalnos padeda fitoftorozei vystytis. Sumažinti fitoftorozės plitimą galima kalio trąšomis. Užkrėstos augalų dalys sudeginamos. Profilaktiškai reikia reguliuoti drėgmę, retinti pomidorų lapiją.

Fungicidas KYTOS, turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius pomidorų savisaugos procesus. KYTOS suveikia kaip induktorius dėl sudėtyje esančios 100 %-inės chitozano hidrochlorido medžiagos.

Nuo augalinių liekanų dirvoje pomidorai gali apsikrėsti pilkuoju puviniu. Įprastai pilkasis puvinys pažeidžia stiebus, lapus ir pomidoro vaisius. Liga atsiranda stiebo apačioje, o vaisius pažeidžiamas nuo kotelio, ant vaisiaus atsiranda greitai plintanti pilka dėmė. Paviršius pasidengia apnašomis ir tampa vandeningas. Kovojama su pilkuoju puviniu derinant sėjomainą, šalinant augalų likučius, parenkant ligai atsparias veisles, dezinfekuojant sėklas, naudojami fungicidai.

Norint išvengti pomidorų baltojo ir pilkojo puvinio, maro, dėmėtligės, lapų kritimo, chlorozės ir pomidorų audinių nekrozės augintojas gali imtis preparato ALTOSAN B/Zn purškimo, ruošiant jį santykiu 35-65 ml : 10 l vandens, pakartojant procedūrą kas 1-2 savaites.

Pomidorų apsaugos priemonių geresnį įsisavinimą ir prilipimą prie lapų ir stiebų paviršiaus organizuoja preparatas Lip Top Gold, kurio dėka apsaugos medžiagos nenusiplauna ir ilgam išlieka ant augalo. Lip Top Gold yra suderinamas su augalų apsaugos produktais bei mikroelementinėmis trąšomis. Jį galima maišyti kartu su kitais preparatais ir pilti į bendrą purkštuvą.

Ant sėklų pakelių žymimi ligų sukėlėjai, kurioms veislė atspari. Dažniausiai veislė atspari 4-7 ligoms. Kompanijos gali naudoti skirtingus ligų žymėjimus:

• Tm, ToMV - tabako mozaikos virusas, (Tomato mosaic tobamovirus);
• C2 - lapų rudoji dėmėtligė (Cladosporium fulvum A ir B rasės);
• C5, Cf 1-5,- kladasporiozė (lapų rudoji dėmėtligė), (Cladosporium fulvum A, B, C, D ir E rasės);
• V, VaVd - verticiliozė (Verticillium dahliae+Verticillium album-atrum);
• F2, Fol 1, Fol 2 - fuzariozinis vytulys;
• Fr, For - fuzarinis puvinys (Fusarium oxysporum f. sp. radicis-lycopersici);
• N, MaMiM, M - nematodai (Meloidogyne arenaria, Meloidogyne incognita, Meloidogyne javanica);
• St - pilkoji lapų dėmėtligė;
• Wi - sidabraligė;
• A - alternariozė;
• Oi, Ol - miltligė (Oidium lycopersicum);
• Sw - netikrosios dėmėtligės virusas;
• P, Pl - šaknų karštligė (Pyrenochaeta lycopersici);
• Ph, Pi - fitoftora (maras) (tolerantiškas Phytophthora infestans);
• Ss - dėmėtligė;
• TYLCV - pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusas (Tomato yellow leaf curl virus);
• TSWV - dėmėtasis lapų vytulys (Tomato spotted wilt virus);
• Pst - bakteriozė (Pseudomonas syringae pv. tomato);
• Sbl - stemfiliozė (Stemphyllium botryosum f. sp. lycopersici);
• Ss - stemfiliozė (Stemphyllium solani);
• Ff - lapų rudoji dėmėtligė (Fulvia fulvum A, B, C, D ir E rasės).

Rudosios dėmėtligės prevencijai praverčia preparatai Mimox Zn ir Copfort.

Azoto, kalio, fosforo trūkumas ar perteklius taip pat gali pakenkti pomidorams. Kalio trūkumas padeda vystytis pilkajam puviniui, vystosi lapų džiūvėsis, pomidorų vaisiai būna rūgštūs. Rūgštumas bus ir jei trūks azoto., nors jo trunkant galima ir nesulaukti vaisių, nes žiedeliai nukrenta tai ir neatsivėrę, lapai geltonuoja. Azoto trūkumą mažina amoniako junginiai, tačiau svarbu nepertręšti, nes  ima suktis lapai, sustoja augimas. Azoto perteklius reguliuojamas kalio junginiais.

Fosforo trūkumą rodo tamsėjantys lapai, jie parausta, nukrenta.

Balti taškai - fosforo perteklius.

Itin dažnai laistomi pomidorai gali susirgti pašaknio juoduliu: pajuoduoja ir ima pūti priešakinė augalo dalis. Mažinamas laistymas, pakeičiamas temperatūrų režimas, pašalinami silpni augalai.

Esant itin dideliems karščiams, pomidorai (vaisiai) neraudonuoja, nes karštis neigiamai veikia raudonojo pigmento atsiradimą.

Pomidorų kenkėjai

Duoti atkirti savo didžiausiems priešams - žaliesiems persikiniams amarams pomidorai gali preparato FIZIMITE dėka. Koncentrato aktyviosios medžiagos išvalo pomidorų lapų ir stiebų paviršių nuo įvairių nešvarumų (jų tarpe ir amarų išmatos, kuriuose veisiasi jų palikuonys). Tuo pačiu stiprinamas pomidorų atsparumas kenkėjams. FIZIMITE reikia purkšti iš abiejų lapų pusių.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui.

Baltasparnių naikinimui daržininkas turėtų atkreipti dėmesį į gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaunančiais baltasparnius. Tinka lauke ir šiltnamyje auginamiems pomidorams, pakabinant gaudyklę virš pomidorų, šalia šiltnamio durų ir langų.

Purškiamas insekticidas NeemAzal aktyviai naikina amarus, baltasparnius, tripsus, voratinklines erkutes  pomidoruose, kurie auga šiltnamiuose.

Kaip ir daugelis bulvinių augalų, pomidorai kenčia nuo kolorado vabalo (Leptinotarsa decemlineata), kuris daugiausia pažeidžia jaunus lapus ir stiebelius. Kovojama purškimu, renkami suaugę vabalų ir lervos.

Kovai su kolorado vabalu sukurtas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik, paralyžiuojantis kenkėjo nervinę sistemą. Naudoti 15-20 C ir aukštesnėje temperatūroje, pastebėjus pirmus kolorado vabalus. Šis insekticidas nekenkia bitėms.

Bulvinio pelėdgalvio (Hyeroecia micacea) vikšrai gadina stiebus. Dirva kalkinama, pašalinama pažeistos augalų dalys.

Kovai su pomidorų priešais sodininkai gali privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius kenkėjus. Tam rekomenduojama efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kaip pakabukai kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į daržą atskubės daug naudingų boružių, žiedblakių, auksaakių ir žiedmusių.

 

Kada skinti pomidorus

Geriausia, jei pomidorai subręsta ant krūmo. Kuo ilgiau vaisius liks ant krūmo, tuo bus geresnio skonio, aromato, bus daugiau vitaminų. Jei nuraškomas nesubrendęs vaisius, pailgėja jo saugojimo laikotarpis, tačiau nukenčia kokybė. Rausvai žali pomidorai turi 2-3 kartus mažiau vitaminų, cukrų, aminorūgščių.

 

Pomidorų sėklų paruošimas namuose

Sėkloms imami gerai prinokę vaisiai iš geriausiai derančių krūmų, nuo pagrindinio stiebo antrosios ar trečiosios šakelės. Vaisiai laikomi 2 dienas, vėliau nuplaunami virintu vandeniu ir nusausinami. Vaisius perpjaunamas ir šaukštuku iškabinamos sėklos į indelį. Indelis uždengiamas popieriumi ir sutvirtinamas gumyte. Sėklos laikomos 2 dienas 23-25 laipsnių temperatūroje. Per tą laiką indelis kelis kartus suplakamas, kad išsimaišytų sėklos ir nesusidarytų plėvelė. Svarbu gerai išplauti sėklas: įpilama virinto vandens, silpnos sėklos išplaukia viršun ir išmetamos.

Pomidorų veislės

Pomidorai skirstomi į determinantiniai ir indeterminantines. Determinantiniai arba krūminės veislės, augti sustoja atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms. Tokie pomidorai patogūs auginti konteineriuose, greičiau subręsta.

indeterminantines veislės auga iki pat šalčių. Yra tarpinių veislių, kurios nustoja augti atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms, tačiau, nuėmus derlių, pauga ir duoda antrą derlių.

Veislės skirstomos pagal vaisiaus dydį ir formą. Dažniausia prekiaujama apvaliais lygaus paviršiaus pomidorais. Viena didesnių grupių - mėsingieji pomidorai, dažniausia netaisyklingos formos, paviršius briaunotas. Populiariausia rūšis - vadinamosios jaučių širdys. Slyviniai pomidorai auginami derlingose dirvose ir dažniausiai naudojami pastoms ir padažams. Maži vyšniniai pomidorai puikiai tinka salotoms. Vynuoginiai pomidorai taip pat puikiai tinka salotoms.

Ne retenybė geltoni, oranžiniai, rožiniai, rudi ar net juodi pomidorai.

Siekdami kokybės (skonio, kvapo), sodininkai dažniausiai renkasi pirmines veisles. Tai indeterminantines veislės, jų vaisiai mėsingi, briaunoti. Šios veislės mažiau atsparios ligoms ir ne tokios derlingos. Savo kokybe šioms veislėms mažai nusileidžia hibridinės veislės, jos atsparesnės ligoms ir duoda gausų derlių.

Rinktis reikėtų labiausiai konkrečioms sąlygoms tinkančią šiltnamio ar lauko veislę, pagal aukštį: žemaūgius ar aukštaūgius, pagal tai, norite ankstyvo ar vėlyvo derėjimo veislės ), pagal atsparumą ligoms, reiktų atsižvelgti į skynimo laikotarpį (determinantiniai ir indeterminantines) ir vaisiaus paskirtį (konservavimui, salotoms, sumuštiniams, ilgai laikysite, parduosite).

Vyšniniai pomidorai bene lengviausiai auginami

Pomidorų naudojimas

Kodėl parduotuvėse pomidorai tarsi guminiai, beveik be skonio ir kvapo? Dažniausiai pramonei pomidorai skinami nesubrendę (žali) ir subrandinami naudojant etileną. Etileno dujos daugeliui vaisių duoda signalą bręsti. Tokie pomidorai laikosi ilgiau, bet jų tekstūra labiau vandeninga, silpnas kvapas. Etilenu subrandinti pomidorai dažniausia yra rožinės arba oranžinės spalvos.

Pomidorai turi daug naudingų medžiagų: iki 3 procentų cukrų, organinių rūgščių ir vitaminų.

Pomidorai puikūs pagalbininkai gydant poliavitaminozę, skrandžio opaligę, tirpina kepenų, inkstų, tulžies, šlapimtakių akmenis. Pomidorai naudingi širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Receptai su pomidorais

Mėsingieji pomidorai su provanso žolelių rinkiniu

Pomidorų tyrė

Paprastas receptas greitai paruošti pomidorų tyrei iš kurios vėliau galima ruošti padažus ar naudoti ruošiant pagrindinius patiekalus.

Iš 5 kg pomidorų įšeis apie 2,5 l tyrės. Pomidorams išpjauname kotelius ir pomidorius supjaustome. Įdedame į padrėkintu dugnu puodą ir verdame kol pasidarys minkšti ( apie 60 minučių), sudedame 50 g druskos ir dar pakaitiname. Pomidorų masę pertriname ir karštą supilstome į iškaitintus indus.

Daugiau receptų:

Daugiau receptų:

Grilyje kepti pomidorai tešloje
Pomidorų sriuba su macarelos sūriu
Pomidorų tyrė žiemai
Kiauliena paprikų ir pomidorų padaže
Tunu farširuoti pomidorai
Žalių pomidorų salotos žiemai
Aštri pomidorų sriuba su tabasco padažu
Marinuoti pomidorai
Pomidorinė sriuba su šviežiomis dešrelėmis.
Pomidorai įdaryti žuvimi
Pomidorai, įdaryti grybais
Pomidorinė žuvienė su krevetėmis
Pomidorų salotos su mocarela
Vištiena su pomidorais
Vištienos krūtinėlė, troškinta su pomidorų padažu

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.