Kompostavimas

Kompostavimas yra svarbus dviem aspektais. Kompostuodami organines atliekas ir mažindami  šiukšlių kiekį, darome mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, mažiau darbo komunalinėms tarnyboms. O patys gauname produktą, kuris yra naudingas sėkmingai žemdirbystei. Komposto gamyba - tai procesas, kurio metu mikroorganizmų veikiamos organinės atliekos (žolė, maisto likučiai, mediena) paverčiamos humusinga žemės mase.

Kompostavimo tipai

Ruošti kompostą galima trimis pagrindiniais kompostavimo būdais. Tai šaltasis, karštasis ir naudojant kompostinius sliekus. Mėgėjiškame ūkyje naudojami aerobiniai (naudojant deguonį) kompostavimo būdai. Dideliuose ūkiuose gali būti naudojamas anaerobinis (be deguonies) kompostavimo būdas, kai kompostuojant dar gali būti išgaunamos ir biodujos.

Plačiausiai naudojamas šaltasis kompostavimo būdas, kai organinės atliekos kraunamos į krūvą palaipsniui, krūvos viduje susidaro apie 40 laipsnių C temperatūra ir virtimas į perdirbtą masę vyksta nuo vienerių iki keletos metų. Piktžolių sėklos tokio kompostavimo metu dažniausiai išlieka gyvybingos, išlieka ir daugelis ligų sukėlėjų.
Per kelis mėnesius ar net savaites kompostas intensyviai paruošiamas naudojant karštąjį kompostavimo būdą. Komposto krūvose temperatūra pakyla iki 70 laipsnių C. Tokioje temperatūroje per trumpą laiką sunyksta piktžolių daigumas, žūsta ligų sukėlėjai.

Gana greitai komposto masė formuojasi naudojant sliekus. Tam tikslui dažniausiai naudojami Kalifornijos sliekai. Sliekų suvirškintos organinės atliekos virsta itin vertinga trąša - biohumusu.

Dviejų skyrių kompostavimo duobė. Vienoje - jau baigiantis bręsti kompostas, kitoje - brandinamas. Aktyviame augalininkystės ūkyje dažniausiai naudojamos trys ar net keturios komposto krūvos.

Kompostavimo vietos paruošimas

Šaltajam kompostavimui ruošiama 2 - 3 skyrių krūva. Palaipsniui pildomas vienas skyrius, jį užpildžius, pildomas kitas. Kol viename kompostas  „bręsta", kitame skyriuje vyksta aktyvūs procesai. Kompostavimo krūvai parenkama vieta pavėsyje. Krūvos apačioje neturėtų kauptis ir laikytis vanduo, nes organinės atliekos užrūgs. Komposto krūvai turėtų būti pasirenkama vieta, kur gruntiniai vandenys nėra arti paviršiaus.

Komposto dėžės įrengimas

Krūvos pagrindą reikėtų padaryti tvirtą ir lygų, kad būtų patogu dirbti su kastuvu. Pats geriausias pagrindas yra iš betoninių trinkelių arba silikatinių plytų. Per tokį pagrindą vanduo prasiskverbia į gruntą. Jei komposto krūva įrengiama vandeniui laidžiame grunte,  galima pagrindą daryti žemiau žemės paviršiaus. Jei gruntas mažai laidus, pagrindas daromas ties žemės paviršiumi.

Pramoniniam kompostavimui įrengiamos asfaltbetonio aikštelės su nedideliu nuolydžiu. Aikštelės pakraštyje turi būti įrengiami nubėgimo grioveliai ir lietaus vandens surinkimo talpos.

Mėgėjiškos komposto aikštelės šonus geriausia daryti aukštesnius, kad dedant formuotųsi storesnis komposto sluoksnis. Tai turi įtakos aukštesnei temperatūrai krūvos viduje. Paprastai sienelės sukalomos iš medinių lentų, tačiau tokia komposto aikštelė bus trumpalaikė. Ilgiau laikysis, jei vidinis šonų paviršius bus iš drėgmei atsparių plokščių - cemento drožlių, plastiko. Medienos plokštes galima padengti polietileno plėvele, tačiau tai nedaug geresnis sprendimas nei naudoti vien medžio lentas ar plokštes. Išorė estetiškiau atrodys apkalta medinėmis lentomis.

Sodybose, kur dažnai pjaunama veja ir žolė surenkama,  kompostuoti geriau įgilintoje aikštelėje.  Apie 30-50 centimetrų gylio duobę galima suformuoti iš siaurų betoninių blokelių. Trijuose šonuose paviršiuje  galima įrengti panašaus aukščio bortelius. Kraštas be bortelio pasitarnaus įvažiavimui su vejos traktoriuku ar karučiu, patogiau išpilsite žolę. Tokioje komposto duobėje sluoksnio aukštis gali siekti apie 1 - 1,5 m, kas užtikrins aukštą temperatūrą. Optimalų aikštelės dydį nusistatykite pagal  atliekų kiekį. 
0,5 ha intensyviai tvarkomam vejos plotui pakaktų 2x3 metrų aikštelės, dviejų arba trijų kompostavimo tūrių.

Išvalyta kompostavimo duobė. Tokio pločio kompostavimo duobėje galima pasiekti apie 1-1,2 metrų krūvos aukštį. Per metus susidaro apie 3-5 tonos žolės ir kitokių bioatliekų.

Kompostuojamos medžiagos

Kompostuoti galima beveik visas organines atliekas. Jas galima skirti į du pagrindinius tipus - tai žalioji masė ir rudoji masė. Sodybiniame sklype daugiausia susidaro pievos ir vejos žolių masės. Kuo smulkesnė žolė dedama į kompostą, tuo greičiau vyks kompostavimo procesas. Kraunant vien tik žolę, kompostas greičiausiai užrūgs, nes susidaro plėvelė, kuri sunkiai praleidžia deguonį į vidinius sluoksnius. Žolės sluoksnio storis turėtų būti apie 20 centimetrų, jei storesnis, žolę reikėtų sluoksniuoti su rudąja mase, t.y., maišyti su durpėmis, smulkintomis šakelėmis, daržo dirvožemiu. Tai leis į krūvos vidų patekti daugiau deguonies.

Termiškai neapdorotos mėsos į krūvą geriau nemesti ne dėl graužikų, tačiau dėl to, kad ten gali būti patogenų, tokių kaip salmonelės. Kačių ir šunų išmatų taip pat nereikėtų dėti į krūvą dėl pavojaus dirvą užkrėsti helmitais ir kitomis ligomis. Ligotų augalų dalių tap pat geriau nekompostuoti dėl mažatemperatūrinėse krūvose išliekančių fitopatogenų. Nededamos ir piktžolės, turinčios subrandintas sėklas.
Tačiau, jei pavyktų pasiekti didesnę nei 55 laipsnių C temperatūrą, kuri laikytųsi ne mažiau kaip keletą savaičių, minėti patogenai žūva. Krūvą reikėtų perkasti ne mažiau trijų kartų, kad karštis tolygiai paveiktų visą kompostuojamą masę.
Greičiau kompostuosis, jei į naują komposto masę įterpsite seno komposto sluoksnkų. Sename komposte esantys mikroorganizmai pereis į naują krūvą. Taip pat įmeskite dešimtį kitą sliekų.

Kompostą geriausia maišyti su durpėmis. Baigiant bręsti kompostui, jį dar galima pamaišyti su vejos žole. Plonai sluoksniuojant ji suyra per keletą mėnesių.

Kompostavimo laikas

Mėgėjiškame ūkyje vargu ar turėsite įvairių prietaisų, kurie parodytų komposto tinkamumą naudoti, todėl teks gerą subrendusį kompostą atpažinti vizualiai. Kompostas turi būti brandinamas tol, kol masė pasidaro rupi, biri ir skleidžia pavasarinių lapų kvapą. Nesubrendusiame komposte lieka daug augalams kenksmingų rūgščių, tokių kaip amoniakas, acto ar pieno rūgštis.

Tinkamai paruoštas ir persijotas kompostas.

Komposto panaudojimas

Parduotuvėje dažniausiai mes perkame substratus, kuriuose kompostas sumaišytas su durpėmis. Tokie mišiniai tinkamesni augalams. Norint praturtinti daržo žemę, ant jos paskleidžiama apie 10-15 litrų komposto kv. metre. Vėliau kompostas negiliai įterpiamas į dirvą.
Medeliams naudojami mišiniai, kuriuose yra lygios dalys komposto, durpių ir daržo žemės. Komposte dažniausiai gausu azotinių trąšų, tačiau gali trūkti kalio ir fosforo. Šiomis trąšomis verta praturtinti sodinimo mišinį.

Per daugelį praktikos metų patikrinta komposto sijojimo "konstrukcija": sena sovietinė metalinė lova, apačioje padaroma vietos, kad palįstų karutis. Taip pat patiesiama plėvelė, o dar geriau - skardos lakštas.