Žmogus gyvena keturiuose išmatavimuose, vienas iš jų - laikas. Kažkada žmonės gyvendavo neturėdami supratimo apie greitą laiko tėkmės bėgimą ir negrįžtamumą. Tačiau nerūpestingumo laikai baigėsi, kada kažkas išrado laikrodžio mechanizmą. Kam mes turime būti dėkingi už amžiną skubėjimą ir lenktynes su praeinančiu laiku, tiksliai nežinoma. Pagal vieną legendą tai buvo kiniečiai, pagal kitą - juos aplenkė arabai, kurie pirmieji ir atvežė laikrodžius į Europą. XIII a. Magdeburgo monarchai pastatė bokštą su laikrodžiu, ir laiko ignoravimas tapo nebeįmanomas: ši madinga naujovė pradėjo atsirasti visose Europos miestų rotušėse. Dar iki mechaninių laikrodžių išradimo buvo kuriami mechanizmai, sekantys saulės judėjimą arba „lygų" vandens tekėjimą. Tik XVII a. pabaigoje sumanytas pakankamai tikslus laikrodžio mechanizmas, o spyruoklę jam sugalvojo pats Galilėjus.

Pirmieji laikrodžius namams ėmė gaminti Niurnbergo (Vokietija) meistrai, vėliau atėjo "ūkanotojo Albiono" laikai, anglai išlaikė laikrodžių gamybos pirmenybę pastaruosius du amžius. Dideli vokiški laikrodžiai nuo prancūziškų ir angliškų skyrėsi aukščiu, tiesiomis korpuso linijomis, permatomomis „spintelės" durelėmis, neslepiančiomis švytuoklės. Vokiškieji neturi angiškiems laikrodžiams būdingo ryškiai išreikšto „bokšto" ir „karūnos". Nuo XIX a. vidurio ir iki šiol pripažintais laikrodžių meistrais laikomi šveicarai.

Senoviniai laikrodžiai

Žmogus ne iškart išmoko sutalpinti gudrų laiko matavimo mechanizmą į nedidelę dėžutę. Prancūzų meistras Luji Brege (Breguet, Abraham-Louis) išrado mechanizmą, sumažinantį paklaidas transportuojant: dabar laikrodį buvo galima nešiotis su savimi. Kvarciniai laikrodžiai išrasti 1927 m.

Įžymioji gegutė, iššokanti iš savo "inkilėlio" kaskart, mušant laikrodžiui, vokiečių laikrodininkų buvo išrasta XVIII a. pradžioje. Pagal legendą, meistras Francas Ketereris (Franz Anton Ketterer) iš Švarcvaldo ruošėsi laikrodyje įkurdinti "gaidį", tačiau jo "balsas" pasirodė per sudėtingas atkūrimui. Teko apsistoti ties primityviu dviejų tonų kukavimu. Vėliau paukštelio mada išplito ir į Šveicariją. Gegutę "apgyvendindavo" namelyje, rankomis išdrožtame iš medžio. Kartais gegutę pakeisdavo sudėtingesni siluetai - keletas veikiančių asmenų, dalyvaujančių žanrinėse scenose. Netgi šiandien, aukštųjų technologijų epochoje, dideli kambariniai laikrodžiai neprarado savo populiarumo. Priešingai, susidomėjimas antikvarinėmis vertybėmis ar jų kopijomis neslūgsta.

Realią naudą žmonijai atnešė reguliuojami laikrodžiai - žadintuvai, kurie dar senovėje nustatytu laiku skambindavo į signalinį varpą. Žinomas Leonardo Da Vinči (Leonardo da Vinci) žadintuvas, kuris pavarų ir svirčių sistemos pagalba perversdavo miegančiojo gultą.

Dabar, kai skaitmeniniai laikrodžiai įdiegti visur aplink šiuolaikinį žmogų - mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, automobiliuose, buitinėje technikoje - stacionarūs, tradiciniai laikrodžiai tarsi tapo nereikalingi. Bet trečiajame tūkstantmetyje žmonės staiga prisiminė tradicijų svarbą ir į interjerus grįžo brangūs laikrodžiai, tapę, kaip ir anksčiau, nepakeičiamais darbo kabineto ar svetainės atributais.

Vis dėlto tokio daikto įsigyjimas turi būti gerai apgalvotas, juk laikrodis tradiciškai laikomas skonio ir gerovės rodikliu. Kokybiškam gaminiui naudojamos brangios medienos rūšys: ąžuolas, vyšnia, riešutmedis, raudonmedis. Geras laikrodis išsiskiria apgalvota akustika - neįtikėtinai maloni eiga ir keletas valandų skelbimo (mušimo) variantų (paprastai tai varpų skambėjimo melodijos).

Jei pirmieji kambariniai laikrodžiai galėjo per parą atsilikti po 15-30 minučių, kas buvo laikoma visai normaliu reiškiniu, tai šiandien pats tiksliausias laikrodis kvantinio generatoriaus varomu mechanizmu, esantis Paryžiuje, Laiko institute, pagal kurį tikslinamas laikas visame pasaulyje, gali klysti tik 1 sekundę per tūkstantį metų. Žinoma, buityje toks tikslumas nereikalingas: laikoma, kad kokybiški interjeriniai laikrodžiai gali daryti 1-2 minučių paklaidą per mėnesį.

Senas laikrodis su švytuokle

Šiandien kambarinius laikrodžius gamina daugybė gamintojų. Vokiška produkcija giriama už puikią techninę kokybę, detalių sprendimus, itališka - už stilingą, įdomų dizainą, angliška - už ilgaamžes tradicijas. Tokių laikrodžių kaina gali svyruoti nuo 30-50 litų už masinės serijinės gamybos produktą iki keleto ar keliolikos tūkstančių litų už išskirtinius pagal dizainą ir kokybę gaminius.

Sieniniai laikrodžiai

Labiausiai paplitę ir populiariausi iš kambarinių laikrodžių - sieniniai. Jie užima minimaliai vietos ir lengvai įsilieja į bet kokį interjerą. Renkantis sieninį laikrodį, kaip, beje, ir bet kokį kitokį, svarbu atsižvelgti į informaciją ne tik apie kainą ir dizaino ypatybes, bet ir mechanizmo kokybę. Čia yra paprasta taisyklė: kuo žinomesnis gamintojas, tuo patikimesnis mechanizmas.

Laikrodžių formos labai įvairios: nuo paprastų, apvalių, kvadratinių, iki egzotiškiausių formų. Natūralaus medžio, marmuro, plastiko ir pan. diskai su ciferblatu gali būti paauksuoti ar pasidabruoti, permatomi, dirbtinai sendinti ir t.t. Labiausiai paplitusios spalvos - juoda, balta ir auksinė. Sieninių laikrodžių dydžiai svyruoja nuo 25 cm iki 1 m. Dabar toks interjerinių laikrodžių pasirinkimas, kad juos galima pritaikyti bet kokiam interjerui, ar tai būtų ištaiginga salė aukštomis lubomis ir su marmuriniu židiniu, ar kuklus standartinių gabaritų miesto butas. Į kai kuriuos laikrodžius įmontuojamas ne tik laikrodinis mechanizmas, bet ir drėgmės matuoklis(gigrometras), termometras, langelis datai.

Sieniniai laikrodžiai gali skirtingai atrodyti, priklausomai nuo to, kur kaba. Jei tai vaikų kambario laikrodis, jis paprastai ryškus, įvairiaspalvis, plastiko korpusu, žvėrelių ar animacinių herojų formos.

Laikrodis vonios kambariui ar saunai pirmiausia turi būti atsparus drėgmei, aukštų temperatūrų ir garų poveikiui.

Laikrodis vonioje

Laikrodis virtuvei, prieškambariui, miegamajam, valgomajam ar svetainei renkamas pagal kambario interjerą.

Toks laikrodis smagiai papildys virtuvės interjerą

Jis gali būti paprastas, funkcionalus, be papildomos apdailos, jei kabinamas minimalistinėje aplinkoje. O klasikinio stiliaus svetainėje ar valgomajame labiau tiks įmantraus dekoro, drožinėtu brangios medienos korpusu, puoštas ornamentais ir perlamutro inkrustacijomis laikrodis. Harmoningai derėdamas su aplinka, laikrodis taps tikra žvilgsnį traukiančia sienos puošmena.

Paauglio kambaryje geriausiai tiks elektrinis laikrodis, galbūt variantas „keli viename", pvz., su CD grotuvu. Elektriniai laikrodžiai, gan nesenas žmonijos išradimas, greit išpopuliarėjo, ypač tarp vaikų: jiems nereikia galvoti apie strėlyčių padėtį ir pervedinėti tokį laiką į skaitmeninį...

Įdomiam sieniniam laikrodžiui vietą galima rasti šiuolaikiniame eklektiškame interjere, kur jis tarnaus dėmesį traukiančia detale.

Statomi ant grindų

Visų dabar egzistuojančių interjerinių laikrodžių protėviais laikomi ant grindų statomi laikrodžiai: šie stilingi daiktai buvo perduodami iš kartos į kartą. Jie galėjo daug pasakyti apie namų šeimininkus: jų amžius liudijo apie giminės senumą, apdaila - apie gerovę, o tai, kaip harminingai jie derėjo su kambario apstatymu,- apie savininko skonį. Laikrodžius su pasididžiavimu demonstravo kaimynams ir svečiams, o ir be lankytojų laikrodžiams dėmesio netrūko - ritmingas jų tiksėjimas kūrė jaukumo ir ramybės atmosferą, o užvedimo procesas virsdavo šeimos ritualu.

Pačius prestižiškiausius ant grindų statomus laikrodžius gamina rankiniu būdu, jiems naudojami geriausi mechanizmai ir brangios medienos rūšys: ąžuolas, riešutmedis, bukas, raudonmedis, vyšnia. Būtent nuo medienos priklauso laikrodžio korpuso spalva, kuri gali varijuoti nuo šviesiai gelsvos iki sodrios tamsiai rudos. Medienos kokybė svarbi ir gerai akustikai melodijos grojimo metu, todėl pirmenybė teikiama gerai rezonuojančioms, "muzikalioms" rūšims. Beveik visi ant grindų statomi laikrodžiai atlieka tas pačias funkcijas: jie ne tik matuoja laiką ir praneša apie jo tėkmę mušimu ar melodingu skambėjimu, bet ir tarnauja kaip neatskiriama interjero dalis. Tokie laikrodžiai brangesni už sieninius. Tai aiškinama ne tik mechanizmo sudėtingumu, bet ir korpuso gabaritais, gaminio dizainu, panaudotomis medžiagomis. Paprastai ant grindų statomų laikrodžių stilius artimas klasikai. Būdinga puošyba - bronza, paauksavimas, inkrustacijos. Tokie laikrodžiai interjerui suteikia kilnumo, išskirtinumo, solidumo, рrestižo. Jie reikalauja ir dėmesio, tapdami būsto kompoziciniu centru, jo svarbiausiu akcentu. Ant grindų statomų laikrodžių nerekomenduojama perstatinėti: galima sugadinti nustatymus. Kai kurie modeliai gali reikalauti ypatingos priežiūros: nustatytos temperatūros, drėgmės lygio. Vertinami vokiečių gamintojai - už tikslumą, italų - už puošnų stilių.

Židinio laikrodžiai

Beveik tokie pat seni, kaip ir židiniai, yra ant jų statomi laikrodžiai. Jie grakštesni, mažesni už statomus ant grindų; ir dabar statomi ant ant židinio atbrailos, parenkami derinant su bendru kambario stiliumi ir židinio dekoru.

Retro stilius, kuriuo neretai puošiami židiniai, atsispindi ir laikrodžių dizaine. Aptakios grakščios linijos, įdomus dekoras, taurios medžiagos (bronza, marmuras, medis), sudėtingos apdailos technologijos (inkrustacijos, sidabravimas, auksavimas, dramblio kaulas) - visa tai leido sukurti unikalų fenomeną, vadinamą "židinio laikrodžiais". Nors jų gabaritai gana nedideli, jie dažnai yra tikri meno kūriniai. Neretai laikrodžiai taip meistriškai dirbtinai pasendinami, kad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tikru antikvariatu. Istorinę atmosferą kuriantys laikrodžiai papildomi tokiais aksesuarais, kaip žvakidės, tokio pat stiliaus vazos.

Šie laikrodžiai ne tokie "kaprizingi", kaip statomi ant grindų. Jie gaminami turint galvoje būsimą artimą kaimynystę su ugnimi, todėl korpusų gamybai dažniausiai naudojamos aukštai temperatūrai atsparios medžiagos. Židinio laikrodžius gamina beveik visi garsūs laikrodžių gamintojai. Vis dėlto modelius židiniams, skirtingai nei sieninius, gamina daugiausia pagal europietiškas tradicijas, todėl čia lyderiauja Europos kompanijos. Šveicarija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija tarsi lenktyniauja tarpusavyje, kurdamos tobuliausius židinio laikrodžius.

Kabinetiniai (staliniai) laikrodžiai

Jeigu židinio laikrodžiai - vis dėlto yra daugiau interjero dekoratyvinis elementas (ar net juvelyrinio meno kūrinys), tai kitai laikrodžių rūšiai - kabinetiniams - keliami kiti reikalavimai: mechanizmo tikslumas yra svarbesnis už korpuso apdailą. Jie gali būti ir statomi ant grindų, griežto stiliaus, taurių medžio rūšių korpusais su minimaliu dekoru, bet tradiciškai turi švytuoklę ir gražų solidų „balsą" - skambėjimą.

Kabinetiniai staliniai laikrodžiai taip pat puošti minimaliai, paprastai gaminti iš poliruoto medžio, nesudėtingos raižybos, nežymiai paauksuoti. Tokie laikrodžiai, sukurti 1860 m., stovėjo biuruose, namų kabinetuose ant rašomojo stalo. Šiuolaikiniai stalo laikrodžiai atrodo kitaip: jie patogūs ir organiškai dera su biuro technika. Pagal juos galima nustatyti ne tik datą ir vietos laiką, bet ir skirtingų pasaulio vietovių laiką...

Patys išoriškai netipiškiausi būna staliniai laikrodžiai, gaminami gaublio, taurės, įžymių žmonių biustų ir daugybės kitų pavidalų.

Gražus būdas pabusti

Šiuolaikinis skubantis žmogus prabangą pabusti be žadintuvo gali sau leisti nebent per atostogas. Neretas naudojasi mobiliojo telefono žadintuvo paslauga, nors žadintuvą rastume beveik kiekvienuose namuose. Žadintuvas gali būti tradicinis mechaninis, kvarcinis arba elektroninis. Šiuolaikiniai žadintuvai ne tik paprasčiausiai skamba nustatytu laiku, jie turi ir daug papildomų funkcijų: automatinį signalo kartojimą, jo atjungimą, skambučio garsumo ir skaičių ryškumo reguliavimo galimybę, melodijų pasirinkimą, radiją, termometrą ir pan. Vietoje skambučio rytą jus gali pažadinti radijas - pvz., man toks pabudimo būdas sukelia mažiau streso.

Norintiems žinoti, kas vyksta už lango ir nebijoti netikėtumų, susijusių su oro permainomis, gaminamos naminės meteoroginės stotelės, savo sudėtyje turinčios barometrą, termometrą ir gigrometrą.

Šiuolaikiniame stiliuje įvairiausi žadintuvų modeliai puikiai dera prie interjero, ar jis būtų minimalizmo, ar HI Tech, ar klasikinio stiliaus. Trumpai tariant, laikrodžio pasirinkimas interjerui gali padėti išreikšti žmogaus individualumą.

Kita vertus, vien dėl patikusios išvaizdos žadintuvo rinktis nereikėtų, reikėtų pasidomėti bent jau koks jo garsas. Tai ypač svarbu žadintuvą dovanojant - juk visi nori, kad dovana džiugintų ir būtų naudojama, o ne dėl kokių nors savybių paslėpta giliai spintoje.

Griežto stiliaus žadintuvas

Senas neveikiantis žadintuvas gali tarnauti interjero detale, ksip ir senas radijas

Elektroninis žadintuvas

Žadintuvas vaikui

Stilius

Atrodytų, praeis dar keletas dešimtmečių, ir interjero laikrodžiai taps praeities reliktu. Juk kiekvienuose namuose yra daugybė prietaisų, tiksliai rodančių laiką: kompiuteriai, mobilūs telefonai, buitinė technika. Bet senuosiuose kambariniuose laikrodžiuose yra šis tas daugiau, kas neleis žmonėms jų atsisakyti.

Laikrodžiai gali naudingai pabrėžti aplinkos stilių ir išskirtinumą. Šiandien jie atlieka daugiau estetinę, nei praktinę funkciją. Todėl svarbu atkreipti reikiamą dėmesį renkantis laikrodį, kuris ne tik rodys laiką, bet ir puoš namus.

Stilių kaita interjere ir dekore paveikė ir laikrodžių apipavidalinimą. Pavyzdžiui, rokoko stiliaus laikrodžių korpusas buvo iš paauksuotos bronzos, dekoruotas gėlių girliandomis, piemenėlių figūromis, cherubinais.

Šiandienos interjere pritaikyti galima įvairius laikrodžius: sieninius, stalinius, statomus ant grindų ir židinio. Žinoma, įspūdingiausi - masyvūs mediniai ant grindų statomi laikrodžiai, savotiškas respektabilumo, stabilumo, skomio simbolis. Vis dėlto jiems reikalinga atitinkama aplinka, jie geriausiai tiks klasikinio stiliaus interjere, svetainėje arba darbo kabinete. Įsigyti galima antikvarinį arba šiuolaikinį gaminį, pagamintą pagal klasikines tradicijas arba dekoruotą ultramoderniai, taip pat derinantį savyje klasiką ir šiuolaikines technologijas.

Įdomiu interjero sprendimu gali tapti laikrodžių modeliai, atliekantys ir vitrinos funkcijas. Tokio laikrodžio korpuse padarytose stiklinėse lentynėlėse galima sutalpinti porceliano figūrėlių ar kt. kolekciją.

Laikrodžio pirkimas - tarsi sandoris su laiku: jį galima padovanoti, palikti vaikams, anūkams ir proanūkiams. Iki šiol laikoma, kad gražus sieninis, židinio ar ant grindų statomas laikrodis yra tikra namų ar biuro puošmena.

Šiuolaikinių laikrodžių dizainas žymiai skiriasi nuo pirmtakų

Parengė Rūta Šantaraitė

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.