.png)
Planuojant vonios kambarį daugiausia dėmesio paprastai skiriama plytelių spalvai, santechnikos formai ir baldų dizainui. Apie valymą dažniausiai pagalvojama tik pradėjus patalpa naudotis. Tada paaiškėja, kad dulkės kaupiasi po spintele, kalkės lieka ant dušo profilių, o prie vamzdžių ir santechnikos jungčių sunku prieiti.
Lengvai prižiūrimas vonios kambarys sukuriamas dar projektavimo metu. Reikia numatyti daiktų laikymo vietas, sumažinti sunkiai pasiekiamų tarpų skaičių, pasirinkti drėgmei tinkamas medžiagas ir užtikrinti, kad paviršiai po maudymosi greitai išdžiūtų. Vien speciali danga ar brangesnė santechnika nekompensuoja netinkamo išplanavimo, silpnos ventiliacijos ir prastai atliktų sandarinimo darbų.
Laisva erdvė vonioje
Kuo daugiau grindų lieka laisva, tuo paprasčiau jas išplauti. Dėl to vonios kambaryje patogios pakabinamos spintelės ir sieninis unitazas. Po jais galima pasiekti šluoste ar grindų valymo įrenginiu, nelieka siaurų tarpų tarp baldo ir grindų.
Pakabinamas baldas turi būti pritvirtintas prie jo svoriui tinkamos sienos arba specialiai paruoštos konstrukcijos. Jei pasirenkama pastatoma spintelė, praktiškesnės pakankamai aukštos kojelės arba ištisinis cokolis. Labai žemos kojelės palieka tarpą, į kurį patenka vanduo ir dulkės, tačiau jo neįmanoma patogiai išvalyti.
Skalbyklę ir džiovyklę galima statyti vieną ant kitos, įrengti po bendru stalviršiu arba perkelti į atskirą skalbyklos zoną. Sprendimas priklauso nuo patalpos dydžio ir inžinerinių tinklų. Mažame vonios kambaryje svarbu ne paslėpti kuo daugiau įrangos, o palikti pakankamai vietos durelėms atidaryti, skalbiniams sudėti ir įrenginiams prižiūrėti.
Praėjimų ir laisvos vietos prieš santechniką negalima nustatyti viena visiems vonios kambariams taikoma 70–80 cm taisykle. Reikalingas plotas priklauso nuo durų atidarymo krypties, santechnikos matmenų, naudotojų poreikių ir pritaikymo žmonėms su ribotu judumu. Išplanavimą geriausia patikrinti brėžinyje pagal tikruosius pasirinktų gaminių matmenis.
Daiktų laikymas vonios kambaryje
Net minimalistiniame vonios kambaryje reikia vietos rankšluosčiams, kosmetikai, higienos priemonėms, skalbiniams ir valikliams. Jei spintelės per mažos, daiktai sustatomi ant praustuvo, vonios krašto ir grindų, todėl valymas tampa sudėtingesnis.
Kasdien naudojamoms priemonėms patogu numatyti negilius stalčius, veidrodinę spintelę arba nišą. Atsargos ir rečiau naudojami daiktai gali būti laikomi aukštesnėse lentynose. Valymo chemiją reikia laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje ir atskirai nuo kosmetikos.
Atviros lentynos atrodo lengvai, tačiau ant jų greitai nusėda dulkės ir drėgmės lašeliai. Uždari fasadai paprasčiau prižiūrimi, ypač jei rankenėlės neišsikiša arba yra lengvai nuvalomos. Visiškai lygi spintelė taip pat nėra savaime praktiška: ant labai blizgaus paviršiaus labiau matomi pirštų atspaudai ir vandens dėmės.
Dušo zona
Berėmė arba mažai profilių turinti stiklo sienelė paprastai valoma lengviau negu kabina su daugybe bėgelių, sandūrų ir slankiojančių dalių. Kuo daugiau profilių, ratukų ir persidengiančių paviršių, tuo daugiau vietų, kuriose kaupiasi kalkės, muilo likučiai ir plaukai.
Tai nereiškia, kad berėmė sienelė visada yra geriausias pasirinkimas. Ji turi būti tinkamai sutvirtinta, o dušo zona – suprojektuota taip, kad vanduo nepatektų į likusią patalpos dalį. Mažame vonios kambaryje praktiškos į vidų ir išorę atveriamos arba prie sienos sulankstomos dušo durys, jei jų lankstai ir sandarikliai lieka lengvai pasiekiami.
Grūdintas stiklas gali būti padengtas hidrofobine danga, sumažinančia vandens ir kalkių sukibimą. Tokia danga palengvina priežiūrą, tačiau nepadaro stiklo savaime išsivalančio. Po maudymosi sienelę naudinga nubraukti guminiu valytuvu. Dangos ilgaamžiškumas priklauso nuo vandens kietumo, valymo priemonių ir gamintojo nurodytos priežiūros.
Agresyvūs abrazyvai, šiurkščios kempinės ir stiprios rūgštys gali pažeisti stiklą, metalinius profilius, sandariklius bei apsauginę dangą. Valymo priemonė pasirenkama pagal konkretaus paviršiaus instrukciją. Gamintojo ženklu pažymėtas valiklis nėra vienintelis galimas sprendimas, jei kitos priemonės sudėtis ir paskirtis tam paviršiui tinka.
Grindinis dušas vonios kambaryje
Viename lygyje su grindimis įrengtas dušas neturi aukšto padėklo kraštų, todėl patogus naudoti ir valyti. Tačiau jo priežiūros paprastumą lemia nuolydžiai, trapas, hidroizoliacija ir prieiga prie sifono. Netinkamas nuolydis palieka vandens balas, o sunkiai išimama sifono dalis apsunkina plaukų bei nešvarumų šalinimą.
Renkantis trapą ar lataką verta patikrinti, ar lengvai nuimamos grotelės, ar iš viršaus pasiekiamas sifonas ir ar yra išimama plaukų gaudyklė. Šiuos elementus reikia reguliariai valyti. Plaukų gaudyklė sumažina užsikimšimo pavojų, bet pati reikalauja priežiūros.
Dušo grindims pasirenkama drėgnoms ir basomis naudojamoms vietoms tinkama, pakankamai neslidi danga. Labai gilus reljefas pagerina sukibimą, tačiau jame gali kauptis nešvarumai. Todėl reikia suderinti saugumą ir valymo patogumą, o ne rinktis vien glotniausią paviršių.
Unitazas vonios kambaryje
Unitazo išorėje kuo mažiau atvirų vamzdžių, tvirtinimo detalių, įdubimų ir dekoratyvinių briaunų, tuo paprasčiau nuvalyti paviršių. Sieninis unitazas palieka laisvas grindis, tačiau potinkinis rėmas ir nuotekų jungtys turi būti įrengti taip, kad prie techninių dalių būtų galima prieiti per nuleidimo mygtuko angą ar kitą numatytą aptarnavimo vietą.
Unitazai be įprasto vidinio apvado sumažina sunkiai šepetėliu pasiekiamų vietų skaičių. Vis dėlto skirtingų modelių vandens nuleidimas ir taškymosi kontrolė skiriasi, todėl vien apvado nebuvimas negarantuoja geresnio rezultato. Reikia vertinti visą dubens geometriją ir nuleidimo sistemą.
Lėtai nusileidžiantis, lengvai nuimamas dangtis palengvina valymą aplink tvirtinimo vietas. Prieš perkant verta patikrinti, ar dangtį galima nuimti be įrankių ir ar atsarginiai vyriai bei kitos dalys bus prieinami vėliau.
Praustuvas ir maišytuvai vonios kambariui
Ant stalviršio statomas praustuvas sukuria papildomą sandūrą, aplink kurią gali kauptis vanduo ir kosmetikos likučiai. Į stalviršį integruotas arba iš vientisos medžiagos suformuotas praustuvas turi mažiau jungčių. Tačiau praktinį skirtumą lemia ir kraštų forma, nuolydis bei silikoninių siūlių kokybė.
Pastatomo maišytuvo pagrindą reikia valyti aplink visą perimetrą. Potinkinis sieninis maišytuvas atlaisvina praustuvo kraštą, bet jo korpusas slepiamas sienoje, todėl svarbus teisingas montavimas ir prieinama techninė priežiūra. Potinkinio sprendimo nereikėtų rinktis vien dėl išvaizdos, neįvertinus sienos konstrukcijos ir galimybės ateityje gauti atsarginių dalių.
Maišytuvo snapas turi būti suderintas su praustuvo gyliu ir nuotekų angos vieta. Per trumpas arba per aukštas snapas gali taškyti vandenį ant stalviršio ir sienos, todėl valymo darbų tik padaugėja.
Plytelės vonios kambariui
Didelio formato plytelės turi mažiau siūlių, todėl didelius paviršius prižiūrėti paprasčiau. Tačiau jos ne visada tinka visoms vietoms. Dušo grindyse, kur reikia suformuoti nuolydį trapo link, dažnai patogesnės mažesnio formato plytelės arba mozaika. Didelėms plytelėms taip pat reikia labai lygaus pagrindo ir tikslaus montavimo.
Siūlių plotis pasirenkamas pagal plytelių matmenų tikslumą, kraštų tipą, pagrindą ir gamintojo nurodymus. Kuo siauresnė siūlė, tuo mažiau joje kaupiasi nešvarumų, tačiau per siaura ir technologijos neatitinkanti siūlė gali sutrūkinėti arba išryškinti plytelių matmenų skirtumus.
Plytelių tarpai užpildomi cementiniu arba epoksidiniu siūlių glaistu, o judančios jungtys kampuose ir prie santechnikos sandarinamos elastingu sanitariniu sandarikliu. Silikonas nėra įprastų plytelių siūlių glaisto pakaitalas. Jei kampai užpildomi kieta medžiaga, dėl pagrindo judėjimo jie gali sutrūkinėti.
Epoksidinis glaistas mažiau įgeria vandenį ir nešvarumus, tačiau yra brangesnis bei sudėtingiau įrengiamas. Kokybiškas cementinis glaistas taip pat gali būti tinkamas vonios kambariui, jei parinktas pagal naudojimo vietą ir taisyklingai užteptas.
Siūlių spalva yra dizaino ir priežiūros klausimas. Pilka spalva nėra universaliai geriausia, o balta nėra savaime nepraktiška. Ant labai tamsių siūlių gali ryškiau matytis kalkių nuosėdos, ant šviesių – pelėsis ir nešvarumai. Spalvą verta derinti su plytelėmis ir patalpos vandens savybėmis.
Lengvai valoma vonia
Vonios priežiūra priklauso nuo jos medžiagos, formos, paviršiaus ir montavimo. Akrilo, plieno, ketaus ir mineralinių kompozitų vonios turi skirtingas savybes, todėl nėra vienos visais atvejais geriausios medžiagos.
Akrilo vonios paviršius šiltas liesti ir gali būti lengviau atnaujinamas poliruojant, jei tai leidžia gamintojas. Tačiau gaminio tvirtumą lemia ne vien užrašas „lietas akrilas“ ar „ekstruzinis akrilas“. Svarbus bendras akrilo sluoksnis, armavimas, rėmas, atramų sistema ir montavimo kokybė. Pigus gaminys gali būti silpnas, tačiau vien technologijos pavadinimas savaime neįrodo kokybės.
Plieninės ir emaliuotos ketaus vonios turi kietą, chemikalams gana atsparų paviršių, bet stiprus smūgis gali pažeisti emalį. Mineralinių kompozitų paviršių priežiūra priklauso nuo konkrečios sudėties. Visais atvejais reikia vengti valiklių ir kempinių, kurių gamintojas nerekomenduoja.
Vonia su sudėtingais dekoratyviniais kraštais, giliomis lentynėlėmis ir daugybe sujungimų reikalauja daugiau valymo. Paprastesnė forma ir gerai užsandarinta jungtis su siena dažniausiai praktiškesnė. Jei įrengiamas nuimamas apdailos skydas, jis turi leisti pasiekti sifoną ir vamzdžių jungtis.
Ventiliacija vonios kambaryje
Pelėsio prevencijai svarbiausia pašalinti perteklinę drėgmę. Ventiliacija turi veikti pakankamai ilgai po maudymosi, kad veidrodis, sienos ir siūlės išdžiūtų. Ventiliatoriaus našumas parenkamas pagal patalpos dydį, ortakio pasipriešinimą ir oro pritekėjimo galimybę. Uždarius sandarias duris be tarpo ar oro perdavimo angos net ir galingas ventiliatorius gali veikti prastai.
Drėgmės jutikliu valdomas ventiliatorius patogus, jei tinkamai nustatytas. Taip pat gali būti naudojamas išjungimo delsos laikmatis. Natūralios traukos kanale ventiliatoriaus įrengimą reikia suderinti taip, kad išjungtas įrenginys neužblokuotų oro šalinimo.
Grindinis šildymas pagreitina grindų džiūvimą ir suteikia komforto, tačiau neatstoja ventiliacijos bei hidroizoliacijos. Per silpna hidroizoliacija, neteisingai sutvarkyti kampai ar nesandarus trapas neištaisomi didesne šiluma.
Kasdienė vonios kambario priežiūra
Lengviausia palaikyti švarą nelaukiant, kol susidarys storas kalkių ir muilo sluoksnis. Po maudymosi nuo stiklo nubrauktas vanduo, išskalautas praustuvas ir išdžiovinta dušo zona sumažina vėlesnio valymo poreikį. Reguliariai reikia išimti plaukus iš trapo, nuvalyti maišytuvų pagrindus ir patikrinti elastines siūles.
Susidėvėjęs silikoninis sandariklis, kuriame atsirado pelėsio ar atšokusių vietų, turi būti pašalintas ir pakeistas. Naujo silikono negalima tiesiog užtepti ant seno. Prieš sandarinant paviršius išvalomas, nuriebalinamas ir visiškai išdžiovinamas.
Lengvai valomas vonios kambarys nėra vienas konkretus santechnikos komplektas. Gerą rezultatą sukuria paprastos formos, prieinamos jungtys, pakankamos daiktų laikymo vietos, kokybiškai įrengta hidroizoliacija ir veiksminga ventiliacija. Šiuos sprendimus įvertinus prieš remontą, kasdienei priežiūrai reikia mažiau laiko ir mažiau agresyvių valymo priemonių.
ASA.LT informacija, gamintojų nuotraukos
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
