.png)
Turinys
Metalinius vandentiekio vamzdžius vis dažniau keičia plastikiniai, dažniausiai polipropileniniai vamzdžiai. Tokį pasirinkimą lemia mažesnis svoris, atsparumas korozijai ir paprastesnis montavimas. Polipropileno vamzdžiai nerūdija, yra ilgaamžiai, o tinkamai sujungti sudaro vientisą, sandarią sistemą. Įgijus bazinių įgūdžių, šiuos vamzdžius galima sujungti ir savarankiškai.
Polipropileniniai vamzdžiai jungiami ne sriegiais ar presavimu, o lituojant (suvirinant). Tam naudojamas specialus plastikinių vamzdžių lituoklis, dar vadinamas polipropileno suvirinimo aparatu. Lituojant vamzdis ir jungtis trumpam įkaitinami, o po to sujungiami, sudarant tvirtą, monolitinę jungtį. Toks sujungimo būdas pasižymi dideliu atsparumu slėgiui ir temperatūros svyravimams, todėl tinka tiek šalto, tiek karšto vandens sistemoms, taip pat šildymui.
Lyginant su daugiasluoksniais ar susukamais vamzdžiais, lituotos polipropileno jungtys neturi mechaninių srieginių mazgų, kurie laikui bėgant gali atsileisti. Dėl to tokios sistemos ypač tinkamos individualiems namams, sodyboms ir magistraliniams vamzdynams daugiabučiuose pastatuose.
Pasiruošimas plastikinių vamzdžių litavimui
Plastikinių vamzdžių litavimas prasideda nuo sistemos išplanavimo. Ypač svarbu numatyti karšto vandens ir šildymo vamzdynus, nes polipropilenas plečiasi nuo temperatūros. Projektuojant turi būti įvertinti vamzdžių ilgio pokyčiai, kompensacinės atkarpos ir tvirtinimo taškai.
Be lituoklio būtinos specialios vamzdžių kirpimo žirklės. Jos užtikrina lygų, statmeną pjūvį be atplaišų. Netaisyklingas pjūvis gali pabloginti litavimo kokybę. Vamzdžių pjovimas kampiniu šlifuokliu nerekomenduojamas, nes palieka užvartas ir reikalauja papildomo apdorojimo. Kirpimo žirklės parenkamos pagal vamzdžių diametrą.
Plastikinių vamzdžių lituoklis paprastai komplektuojamas su keičiamomis litavimo galvomis, pritaikytomis skirtingiems vamzdžių ir jungčių skersmenims. Lituoklio darbinė temperatūra dažniausiai siekia apie 260 °C – ši temperatūra optimali polipropilenui minkštinti, bet ne perdeginti.
Plastikinių vamzdžių litavimo procesas
Lituojant polipropileninius vamzdžius svarbus tikslus kaitinimo laikas ir įstumimo gylis. Dažna pradedančiųjų klaida – per ilgas kaitinimas arba per gilus vamzdžio įstūmimas į jungtį. Tokiu atveju išlydytas plastikas išsispaudžia į vidų ir sumažina vamzdžio pralaidumą.
Kad to išvengtumėte, prieš kaitinimą rekomenduojama pažymėti įstumimo gylį ant vamzdžio. Kaitinimo laikas priklauso nuo vamzdžio diametro, tačiau dažniausiai jis trunka apie 8–10 sekundžių. Po kaitinimo vamzdis ir jungtis sujungiami tiesiai, be sukiojimo, ir trumpam palaikomi nejudinant, kol plastikas pradeda stingti.
Per trumpas kaitinimas taip pat sukelia problemų – vamzdis sunkiai įsistumia į jungtį, o sujungimas tampa nepatikimas. Todėl prieš pagrindinius darbus rekomenduojama atlikti keletą bandomųjų jungčių ir įvertinti, ar suvirinimas yra tolygus ir sandarus.
Tinkamai atliktas litavimas sudaro vientisą plastiko struktūrą, kuri eksploatacijos metu tampa tokia pat patvari kaip pats vamzdis. Laikantis technologijos, polipropileno vamzdžių sistema yra ilgaamžė, patikima ir nereikalaujanti papildinės priežiūros.
