Pastato apsauga nuo įšalo

Net iki 15% šilumos prarandama per pamatus. Tai reiškia, kad norint pagerinti pastato termoizoliacines savybes, būtina izoliuoti pamatus ir įrengti gerą hidroizoliaciją. Tinkamai apšiltinti pamatai ir cokolis ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir pagerina konstrukcijų būklę - jose nesikaupia drėgmė, jų neardo šaltis.

Grunte visada yra aukštas drėgmės lygis (RH=100%), todėl termoizoliacinis sluoksnis turi būti įrengtas iš itin drėgmei atsparių medžiagų. Izoliaciją gali pažeisti ir ant žemės paviršiaus susidarančios apkrovos, suprastėjęs drenažas, pakilęs gruntinio vandens lygis ar atsiradusios medžių šaknys, rieduliai ir pan. Tokiais atvejais geriausia alternatyva - naudoti ypač stiprią ir vandens neįgeriančią medžiagą Finnfoam XPS.

Izoliacinės plokštės uždarų porų struktūra yra vientisa visoje plokštėje ir užtikrina mažą vandens įgertį, didelį atsparumą apkrovoms (tvirtumą), gerą šilumos izoliaciją, ilgaamžiškumą ir patikimumą.

Pamatai saugos šilumą tik tada, kai termoizoliacinė medžiaga visą eksploatavimo laikotarpį išliks sausa. Net ir nedidelis drėgmės kiekis patekęs į izoliacinę medžiagą, sustingęs (o vanduo šaldamas plečiasi), ardo izoliacinės medžiagos struktūra, jeigu ji nėra uždara ir sandari visoje plokštėje, o sudaryta iš sulipintų burbuliukų ar pluoštinės medžiagos. Izoliacinėms medžiagoms, naudojamoms pamatams šiltinti, svarbiausias parametras yra jų atsparumas šalčiui. Jis nustatomas matuojant drėgmės įgertį po 300 šaldymo ir šildymo ciklų (EN12091). Tik įvertinus šio testo rezultatus galima pasirinkti pamatų izoliacines medžiagas.

Finnfoam plokščių drėgmės įgertis po 300 ciklų yra ne daugiau 1%, todėl savybės išliks praktiškai nepakitusios ne mažiau 50 metų. innfoam plokštės yra lengvos ir patogios montuoti, jas nesunku pjaustyti įprastais įrankiais.

Klijuojant Finnfoam plokštes prie pamato, rekomenduojama naudoti šaltus bituminius klijus be tirpiklių, poliuretaninius (PU) klijus arba cementinio pagrindo klijus, pagal gamintojų rekomendacijas. Norint padidinti Finnfoam plokščių sukibimą su klijais arba tinku, jų paviršių rekomenduojama mechaniškai pašiurkštinti naudojant stambiagrūdį švitrinį popierių ar kitus įrankius. Arba naudoti Finnfoam XX plokštes, kurių paviršius rifliuotas - toks išgaunamas gamybos metu.

Klojant vienu sluoksniu šiluminių tiltelių pavojus tampa mažesnis, jei Finnfoam plokščių briaunos yra frezuotos (FL ar FK).

Norint išgauti didesnį izoliacinio sluoksnio storį plokštes galima klijuoti tarpusavyje dviem ar daugiau sluoksniais. Klijavimo tarp plokščių technologija tokia pati, kaip klijuojant prie pamato.

Finnfoam plokštės prie pamato turi būti tvirtinamos taip, kad užpylus gruntu, jos nepasislinktų ir tarp plokščių neatsirastų plyšių.

Siekiant išvengti susidarančio įšalo po pastato konstrukcijomis, Finnfoam plokštes grunte reikia kloti horizontaliai pastato perimetru 20-30 cm nuo žemės paviršiaus, su 5% nuolydžiu. Pagal Lietuvos gamtines sąlygas, reikalinga 50 mm storio ir 1200 mm pločio izoliacija visu pastato perimetru.