Grindų betonavimas - patirties, žinių, betonavimo technikos ir darbo tempo reikalaujantis darbas. Technologinės betonavimo detalės lemia, ar betone neatsiras įtrūkių, ar grindys bus lygios, tvirtu paviršiumi. Skiriamas betonavimas pilamu betonu kuris dažniausiai naudojamas pramoniniuose ir visuomeniniuose pastatuose. Taip pat betoną maišant objekte  iš smėlio, su nedideliu kiekiu vandens kuris naudojamas privačioje statyboje.

Ant tarpaukštinės perdangos įrengtas betoninių grindų sluoksnis.

Betoninių grindų įrengimas privačiame name

Betonavimas labai supaprastina grindų išlyginimą. Dažniausiai privačiame name naudojamas smėlbetoninis betonavimas. Toks betonavimas yra gana pigus ir greitas. Nors po darbų reikės palaukti kol betoninės grindys išdžius ir tai užima apie mėnesį.

Betonuojant smėlbetoniu galima naudoti kelias sistemas. Dabar dažniausiai įrengiant grindis ant grunto apačioje dedamas šiltinimo sluoksnis ir ant jo betonuojamos grindys. Dažnai į betono sluoksnį įdedamas vamzdinis vandens ar orinis šildymas. Ir jau ant betono klojama grindų danga. Metodas paprastas, tačiau turi trūkumą, kad reikia gana ilgai laukti kol betonas išdžius ir jis netinkamas epizodiškai lankomose sodybose dėl šilumos/šalčio akumuliavimo. Epizodiškai šildomose sodybose ir aukšto energetinio efektyvumo namuose tinkamesnis būdas kai betonavimas naudojamas idealiam ir patikimam pagrindo išlyginimui. Ant jo jau dedamas polistireninio putplasčio šiltinimas, sausos gipskartonio grindys, infraraudonųjų spindulių šildymas ir grindų danga.

Pagrindo betonavimui paruošimas

Pagrindas turėtų būti lygus ir betonuotojai pyksta jei pereaukštėjimas patalpoje būna didesnis nei 3- 5 centimetrai. Pagrindą geriausia dar sutankinti naudojant papildomą žvyro sluoksnį. Dedama apie 10 - 15 centimetrų sluoksnis, tankinama drėkinant ir su vibrovolais. 
Ant sutankinto žvyro dedama agrotekstilė. Ją dažniausiai rekomenduoja naudoti jei nėra pavojaus, kad iš apačios prasiverš gruntiniai ar lietaus vandenys. Tai yra jei padarytas normalus drenažas aplink pamatus verta naudoti agrotekstilę. Jei gali būti vandens prasiveržimas iš apačios, kas aktualu senose sodybose be drenažo, geriau naudoti hidroizoliacinę polietileno plėvelę. Dažniausiai naudoja 200 mikronų juodą plėvelę. Kitais atvejais ji nėra gerai, nes patekus vandeniui iš viršaus jis neturės kaip pasišalinti. Plėvelės naudojamos jei bus dedamas šiltinimo sluoksnis. Jei ant pagrindo betonuojama plėvelės dėti nebūtina. Pagrindinė plėvelės paskirtis neleisti grunto dalelėms patekti į aukščiau esančius šiltinimo sluoksnius. 

Senos sodybos be drenažo grindų pagrindas padengtas polietileno hidroizoliacine plėvele. Papildomai pamatai pašiltinti polistireniniu putplasčiu. Kitais atvejais betoną nuo sienos ar pamatų atskiria juosta.

Tarpaukštinės perdangos paruošimas betonavimui. Išvedžiotos elektros, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos instaliacijos. Jos bus paslėptos šiltinimo sluoksnyje.

Prieš betonavimo darbus sutvarkoma armatūra. Armatūra sustiprina betoninį sluoksnį, betonas mažiau skilinėja. Galima armatūrą iš karto pakelti, galima ją kilstelėti kiek užpylus betono. Prie armatūros rišama vamzdinio šildymo sistema.

Grindų betonavimas

Pastaruoju metu, ypač ne didmiesčiuose betonuotojai dažniausiai atlieka betonavimo paslaugą. Smėliu, cementu pasirūpina objekto savininkas. Smėliui geriausiai tinka plautas, sijotas smėlis. Tokį prie Vilniaus, Kauno galima surasti. Provincijoje reikėtų rinktis smėlį su kaip galima mažiau molio frakcijos. Reikėtų paklausinėti specialistų kuriame karjere yra geriausias smėlis. Pavyzdžiui labai geru smėliu betonavimui  garsėja senasis Ignalinos karjeras.

Cemento taip pat susidaro gana dideli kiekiai. 100 kvadratinių metrų, apie 7 centimetrų vidutinio storio sluoksniui prireikė apie 40 maišų cemento.

Praktiškai visi betonuotojai dirba su Putzmeister betonavimo mašinomis.  Kiek skiriasi jų galingumai, tačiau esminis pasirinkimo kriterijus tai lygintojo profesionalumas. Nors kiek teko susidurti visi išlygina kokybiškai. Gal tik vieni daugiau paniurzga kai pagrindas nėra lygus. Todėl pagrinde pasirenkama pagal kainą ir kada gali atvažiuoti į objektą. Putzmeisteryje maišomas smėlis, cementas, vanduo ir su slėgiu vamzdžiais paduodamas į objektą.

 

 

Vamzdžiu betonas gali būti paduotas į objektą už 70 - 80 metrų ir į kelių dešimčių metrų aukštį. Jei esate aukščiau reikėtų paklausti ar betonuotojų įranga galės užkelti betoną į objektą.

Prieš paduodant betoną išmatuojami i rpažymimi aukščiai palei patalpos perimetrą. Tada betonas pilamas palei perimetrą ir betonuotojas liniuote išlygina sluoksnį palei kraštus.

Išlyginus betona pagal perimetrą lyginamas patalpos centras.

Betono paviršius glaistomas. Vaikštoma po betoną su specialiais betonavimo batais. Paviršius išsilygina ir tampa kietesnis. Ant tokio betoninių grindų  paviršiaus galima dėti šiltinimo sluoksnį, galima dėti plaukiojančias grindų dangas.

Betono paviršius po pirminio tankinimo gaunasi labai lygus. Laikoma, kad 1 centimetrui grindų storio reikia savaitės džiuvimo. Dažniausiai prieš grindų klojimą atliekami sienų ir lubų apdailos darbai. Betoninį paviršių reikėtų apsaugoti dažymo popieriumi, kad vėliau nereikėtų gramdyti tinko, glaisto ir dažų.

Betoninių grindų šiltinimas

Betoninės grindys gali būti apšiltintos iš apačios. Taip šiltinant nėra svarbus idealus pagrindo išlyginimas nes paviršius bus išlygintas betonavimo metu. Šiltinama polistireniniu putplasčiu. Komunikacijos pravedamos šiltinimo sluoksnyje.

Šiltinant virš betoninio pagrindo betonavimas leidžia gauti ideliai lygų paviršių kitiems darbams.

 

Betoninių grindų šiltinimas iš viršaus. Variantas panaudotas, kad pagrindas būtų itin lygus, nevaikščiotų su laiku. Tada visiems kitiems sluoksniams nereikia kvalifikacijos įrengiant. Ant betono buvo padėtas polistireninis putplastis, reikėtų ne mažiau 15 centimetrų. Ant jo pakloti du sluoksniai knauf Brown gipskartonio plokštės grindims. Sluoksniai tarpusavyje suklijuoti. Gautas pagrindas kloti visų tipų grindims.

 

Grindų dangos montavimas ant betoninių grindų

Ant betoninių grindų tinkamos montuoti visos grindų dangos. Jautresnėms nelygumams kaip vinilo, epoksidinės dangos reikėtų betono paviršių pašlifuoti ir papildomai paglaistyti. Kai kuriais atvejais naudojamas savaime išsilyginantis mišinys.

 

Ant betoninių grindų padėtas paklotas, ant jo infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė. Ant šildymo plėvelės paklota apsauginė plėvelė ir sudėtos laminuotos grindys.

Vinilines grindis galima klijuoti tiesiai ant betoninių grindų. Nors prieš tai reikėtų grindis išglaistyti, šlifuoti ir kruopščiai išsiurbliuoti dulkes.

Pramoninių grindų betonavimas

Pramoninių grindų betonavimas gerokai skiriasi nuo grindų betonavimo privačiame name. Nors technologiškai ir eiga tai panašu. Pramoninėms grindims bus sudėtingesnės ekploatacijos sąlygos, didesnės apkrovos. 

Dideliems pramoninių grindų plotams reikia nesustojamo operatyvaus procesų valdymo, gerai suderintų komandų. Dažniausiai naudojama naši technika galinti užtikrinti 1000 - 1500 m2 plotų betonavimą

Pramoninių grindų pagrindo įrengimas

Jei pramoninės grindys įrengiamos ant grunto, pirmiausia vertinamas jo tvirtumas. Silpnas gruntas pašalinamas ir užpilamas skalda ar žvyru. Skaldos sluoksnio storis paprastai būna 150 mm, jis sutankinamas sluoksniais naudojant vibracinę plokštę ar tankinimo agregatą. Ant jo formuojamas 2–5 cm storio smėlio išlyginamasis sluoksnis, kuris taip pat sutankinamas. Pagrindo lygumas ir tankis tikrinamas pagal projekto reikalavimus.

Betoninių grindų pagrindas taip pat dažniausiai įrengiamas naudojant techniką, krautuvus, savaeigius volus. Darbininkai dažniausia atlieka tik itin didelio tikslumo reikalaujančius darbus ir vietose kur sunku privažiuoti technikai.

Pramoninių grindų šiltinimas

Pramoninės grindys dažniausiai šiltinamos polistireniniu putplasčiu arba ekstruzinio polistiroliu. Dažniausiai nuo išorės dedamas storesnis sluoksnis, kad nepatektų šaltis iš išorės. Norint pasiekti tinkamą šilumos izoliaciją klojamas apie 30 centimetrų putplasčio sluoksnis. Po visomis grindimis dažniausiai klojamas plonesnis polistireninio putplasčio sluoksnis.  

Polietileno plėvelės klojimas

Ant sutankinto pramoninių grindų pagrindo klojama polietileno plėvelė, kurios paskirtis – apsaugoti betoną nuo drėgmės patekimo iš pagrindo ir sumažinti trūkių riziką. Tai tarsi slydimo juosta per prie kurios betonas neprilimpa ir gali judėti. Plėvelės kraštai privalo būti užleisti vienas ant kito ne mažiau kaip 150 mm ir iškelti prie sienų. Hidroizoliacijos būtinumą nurodo projektuotojas.

Pramoninių grindų armavimas

Armatūra dažniausiai naudojama prie kolonos ar kitų įtempių vietų. Bendram grindų plote vietoje armatūros naudojamas polipropileninis pluoštas (fibra), kuris įmaišomas į betoną – standartinis kiekis: 2 kg/m³, didesniam tvirtumui – iki 4 kg/m³. Armavimo tinklas (4–5 mm viela) naudojamas, kai betono sluoksnis viršija 10 cm. Tačiau  Armatūros paviršius prieš betonavimą turi būti švarus, be rūdžių.

Armavimas fibra yra paprastesnis ir greitesnis pramoninių grindų armavimo būdas. Armavimo tipą ir kiekius nustato projektuotojas atsižvelgdamas į numatomas apkrovas.

Pramoninių grindų betonavimas

Naudojamas gamyklinis prekinis betonas, kurio klasę (pvz., C25/30), slankumą (S3–S4), atsparumą šalčiui (F100–F200) ir kitus parametrus nustato projektuotojas. Paprastai naudojami stambiagrūdžiai betonai su papildomais priedais (plastifikatoriais), kurie pagerina betono plastiškumą, kietėjimą ar leidžia betonuoti esant žemai temperatūrai. Plastifikatorių dalis įmaišoma gamykloje, kita – objekto vietoje dėl riboto veikimo laiko (30–50 min).

Betonas liejamas siurbliais ar klotuvais, paskleidžiamas ir išlyginamas naudojant vibrosijas ar lazerines lyginimo mašinas. Pirminis tankinimas atliekamas giluminiais vibratoriais. Grindims iki 100 mm aukščio pakanka vibrosijos. Betonas turi būti liejamas nepertraukiamai, kad būtų išvengta silpnų vietų.

Betoninių grindų lyginimas taip pat atliekamas naudojant specialią techniką. Grinduva, UAB naudoja lazerinę lyginimo mašiną Somero S 940. Ji idealiai išlygina betono paviršių jį tuo pačiu suvibruodama.

Pramoninių grindų šlifavimas

Pramoninių grindų betonavimas neįsivaizduojamas be šlifavimo, taip vadinamo užtrynimo. Po 3–6 valandų, kai betonas pradeda rištis, paviršius trinamas rotacinėmis glaistymo mašinomis. Atliekamas pirminis (grubusis) ir smulkusis (užgeležinimas) glaistymas. Šlifavimas atliekamas, kai to reikalauja projektas, norint pagerinti paviršiaus lygumą ir mechaninį atsparumą. Jeigu planuojama plona danga, paviršius turi būti labai gerai išlygintas, kad danga nekartotų nelygumų.

Užtrynimui arba šlifavimui naudojama speciali įranga. Šlifavimas atliekamas po 4- 6 valandų nuo užliejimo, priklausomai nuo oro sąlygų. 

Pramoninių grindų apsauga

Norint sumažinti betono dulkėjimą ir padidinti atsparumą dilimui, į šviežią betoną įtrinami specialūs kietikliai (topingas). Jie pagerina viršutinio sluoksnio atsparumą gniuždymui, trinčiai, smūgiams. Kietikliai išbarstomi (kiekis nurodytas projekte, pvz., 4–5 kg/m²) ir įtrinami iki betono sukietėjimo. Taip pat galima naudoti skystus impregnantus, kurie įsigeria į betoną ir chemiškai sustiprina jo struktūrą.

Pramoninių grindų džiūvimas

Betoną būtina saugoti nuo per greito džiūvimo, lietaus ir temperatūrų svyravimų. Po 10–12 valandų grindys uždengiamos polietileno plėvele ar drėgna medžiaga. Karštu oru paviršius papildomai drėkinamas. Kietėjimo laikotarpis – nuo 2 iki 10 parų, priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir cemento savybių.

Deformacinės siūlės betono grindyse

Jos įrengiamos siekiant sumažinti įtempimus, susidarančius dėl betono sėdimo ir temperatūros pokyčių. Siūlės pjaunamos po 2–7 parų, priklausomai nuo oro sąlygų, kai betonas įgauna pakankamą tvirtumą. Gylis – nuo 30 mm iki pusės betono sluoksnio storio. Siūlės užpildomos elastinga sandarinimo medžiaga.

Tinkamas visų etapų vykdymas ir medžiagų parinkimas užtikrina grindų tvirtumą, atsparumą apkrovoms ir ilgaamžiškumą.

Apie pramoninių grindų betonavimą galima perskaityti išsamiame straipsnyje "pramoninių grindų betonavimas" 

 

 

ASA.LT informaciją ir nuotraukas draudžiama kopijuoti