Pamatai iš gelžbetonio plokščių Lietuvoje naudojami jau seniai, o prieš septynetą  metų pagal užsienio pavyzdį imtos lieti ištisinių pamatų plokštės su termoizoliacijos sluoksniu apačioje. Be to, norintiems iš karto plokštėje įrengti šildymo sistemą - ir su grindiniu šildymu pagrinde. Ar ši technologija pasiteisino, ar ji brangi ir kuo naudinga?

 

 

 

 

 

 

Plokštuminių pamatų kaina

Tradicinių pamatų meistrai aiškina, kad iš apačios apšiltinti plokštiniai pamatai, ypač su šildymo sistema, modernūs, bet nepraktiški, kad apsimoka tik tuo atveju, jei sklype silpnas supiltinis gruntas, o namo konstrukcijos sunkios. Paklausus, kodėl nepraktiški, atsakė, jog dėl didesnės kainos.

Plokštinių pamatų specialistai sako, kad tai mitas ar tradicinis pasipriešinimas naujovėms. Anot jų, reikia skaičiuoti kompleksiškai: jei apšiltiname tradicinius pamatus ir siekiame, pavyzdžiui, 5-8 m² K/W jų šiluminės varžos, tai reikia skaičiuoti absoliučiai viską - žemės darbus, medžiagas, rostverko apšiltinimo darbus, cokolio apdailą  ir kt.

Plokštuminio pamato pagrindo paruošimo darbai

Sąnaudos tokiam pat plokščių pamatų šiluminės varžos rodikliui (5-8 m² K/W) pasiekti yra 20-30 proc. mažesnės. Dėl mažesnių darbo ir medžiagų sąnaudų -  paprastesni mazgai ir darbai, nereikalingas cokolio šiltinimas ir apdaila. Žodžiu, tokie patys šiluminiai parametrai pasiekiami nesudėtingai, paprasčiau, daug mažesnė galimybė žmonėms padaryti klaidų.

Norint pasiekti aukštą tradicinių pamatų šiluminę varžą, būtina, kad jų apšiltinimas būtų atliktas labai kruopščiai, atsakingai, nes jie turi daug jungčių, kurias būtina gerai užsandarinti, darbai sudėtingi, susideda iš daugybės etapų.

O jeigu lyginami gilūs gręžtiniai ar spraustiniai pamatai silpname grunte, jų darbai ir kaina, lyginant su plokštiniais, yra kone dviguba.

Plokštuminių pamatų pagrindo sutankinimas

Tad skaičiuokite ir spręskite.

Plokštuminių pamatų privalumai

Iš apačios apšiltintų ištisinės plokštės pamatų tipas buvo pradėtas naudoti prieš 30-40 metų Kanadoje ir paplito po visą pasaulį, Skandinavijos šalyse tokie pamatai imti naudoti maždaug prieš 15 metų.

Formuojamas pamatų karkasas

Technologijos esmė ta, kad  visas namo pagrindas - pamatas yra apšiltinamas iš trijų pusių ir nelieka vietų šilumos tilteliams. Ši technologija vadinama įvairiai - plokštiniai, plokštuminiai, švediški pamatai, švediška plokštė, taip pat šildymo sistemos „Legalett" vardu.

Lietuvoje iš apačios apšiltintos plokštės pamatų tipas atsirado prieš dešimtmetį, kai  buvo pradėti montuoti tokie pamatai pagal švedų technologiją. O norintiems su pamatais drauge įsirengti ir grindinį šildymą, pasiūlė švedišką Legalett pamatų ir orinio šildymo sistemą. Per tą laiką Lietuvoje įrengta šimtai pamatų, daugiausia individualiems namams. Skandinavijos šalyse šis pamatų tipas yra vyraujantis, jie montuojami ir pastatams su rūsiais, ir daugiaaukščiams, ir baseinams.

Kraštiniai pamato blokeliai su cokolio apdaila

Plokštuminių pamatų konstrukcija

Specialistai sako, kad žmonės vis klausia, ar šaltis neiškilnos tokių pamatų.  „Bet juk gerai įrengtų kelių neiškilnoja", -  argumentuoja ir priduria, kad plokštiniai pamatai - vientisas monolitas.

SVARBU Plokštiniai pamatai - vientisa laikančioji pamato konstrukcija, įlieta į specialiai sumontuotą putplasčio formą, kuri visiškai izoliuoja betoną nuo tiesioginio kontakto su gruntu. Namo apkrovos paskirstomos didesniam plotui, atrama yra visa pamato plokštė, todėl pamatai visiškai stabilūs ir saugūs.

Pagrindą plokštiniams pamatams ruošia (tankina gruntą, pila skaldą ar smėlį) patys pamatų įrengėjai. Pagrindas namui formuojamas panašiai kaip keliui tiesti. Standartinis sutankinto grunto sluoksnis - apie 30 cm, ant silpno grunto - iki 80 cm. Plokštinius pamatus galima įrengti ant bet kokio grunto, net durpių, tuomet pilamas storesnis smėlio sluoksnis.

Smėlis nereaguoja į šaltį ir neperšąla o pagrindo betoną nuo grunto skiria putplasčio sluoksnis, betonas neturi kontakto su gruntu, todėl apie pamatų deformacijas nėra ką kalbėti.

Monolitinės plokštės vientisumas nesudaro galimybes pamatui judėti ar deformuotis, kaip kartais atsitinka  su tradiciniais pamatais.

Putplasčio blokelių jungtis plokštuminiuose pamatuose

Ištisinės plokštės pamatus apsimoka montuoti net ir be šildymo sistemos betone. "Nė su jokiais kitais pamatais tokio sandarumo ir  varžos nepasieksite", - teigia specialistai.

Standartinis polistireninio putplasčio storis ant smėlio - 25-30 cm, o tai leidžia pasiekti 5-8 m² K/W šiluminę varžą. Kuo didesnis putplasčio storis, tuo didesnė šiluminė varža pasiekiama.  Specialistai teigia, kad įrengti itin šiltą pagrindą pasyviesiems ar A energinės  klasės pastatams naudojant pamatų plokštę - optimaliausias kelias tiek ekonominiu, tiek technologiniu požiūriu. Juolab, kad betono plokštė veikia kaip šilumos akumuliatorius - kaupia šilumą ir pamažu ją atiduoda.

Plokštuminių pamatų šiltinimas

"Situacija pasikeitė. Dabar žmonės jau suvokia, kad norint turėti aukštą energinę pastato klasę  ir ateityje nedaug mokėti už šildymą, būtini sandarūs ir šilti pamatai. Pasyviesiems namams ant grunto tenka įrengti ir 35, ir 40 cm storio putplasčio sluoksnį. Per paskutinius metus padaugėjo nedidelių kompaktiškų namų projektų, kuriems įrengiame šiltus plokštinius pamatus be šildymo sistemos, o namuose numatytas tik šildymas elektriniais radiatoriais. Reiškia, kad tokie namai šildomi tik per pačius didžiausius šalčius. Patys pagalvokite: jei namo parametrai netoli pasyviojo namo, reiškia, apšildymui reikia apie 20-25 kWh/ m² šilumos energijos per metus. Nedideliam kompaktiškam namui pinigine elektros energijos išraiška tai būtų 50-60 Eur per mėnesį. Argi tuomet verta įrengti katilinę? Aišku, kad neapsimoka, tokiu atveju geriau įsirengti saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti.

Klojamas putplasčio sluoksnis

Aš pats gyvenu 140 kv. m ploto karkasiniame name, kuriame yra plokštiniai pamatai su elektrine grindų šildymo sistema - t.y. plokštėje esančiuose vamzdžiuose cirkuliuoja elektrinių tenų šildomas oras. Namo sienos gerai apšiltintos, stogas - taip pat (šiluminė varža atitinkamai 6 ir 8 m² K/W), langai trijų stiklų, į pietus. Gruodžio mėnesį, esant minusinei temperatūrai, buvau palikęs namą keturioms paroms visiškai nešildomą. Temperatūra viduje nuo 19 laipsnių nukrito iki 13 laipsnių šilumos. Šilumos nuostoliai nedideli ir dėl apšiltinimo, ir dėl sandarumo, ir dėl to, kad grindų betonas akumuliuoja per langą krintančių saulės spindulių šilumą. Bet turi būti atitinkamai viskas įrengta, tinkama lango padėtis, kad tai vyktų. Mansardoje yra elektriniai radiatoriai, bet praktiškai jų neteko įjungti. Žiemos mėnesiais mokėjau už elektrą iki 100 Eurų, o kovo mėnesį užteko židinio šilumos", - pasakoja specialistas.

Jis sako pastebėjęs, kad dėl nedidelių elektros energijos sąnaudų ir paprasto šildymo sistemos įrengimo populiarėja grindinis šildymas su elektriniais elementais. Sandariems, su nedideliais šilumos nuostoliais  namams toks puikiai tinka. Nebereikia katilų, siurblių ir panašiai - sutaupoma investicijų.

Plokštuminių pamatų projektavimas

Pamatų projektavimas prasideda nuo grunto tyrimų ir architektūrinio namo projekto. Plokštė pamatui projektuojama kiekvienam pastatui individualiai, atsižvelgiant į sklypo grunto ypatybes ir pastato apkrovas.

Klojama armatūra plokštuminiams pamatams

Pagal gruntinio vandens lygį įvertinama, ar būsimų pamatų vietoje reikalingas drenažas paviršiniam vandeniui nuvesti. Jei gruntinis vanduo aukštai, naudojama skalda, jei žemiau - užtenka smėlio sluoksnio. Pamatų plokštė įrengiama ant  nudrenuoto ir sutankinto grunto.

Jei pagrindo plokštėje numatytas grindinis šildymas, šildymo sistema projektuojama atsižvelgiant į namo izoliacines savybes, šilumos poreikį bei geografinę padėtį.

Pamatų kaina priklauso nuo grunto ir apkrovų. Mažiausiai kainuoja įrengti plokštinius pamatus smėlingame grunte, brangiau - ant durpinio grunto. Dažniausiai Lietuvoje pasitaikantis gruntas - priemolis.

Plokštinių pamatų be šildymo sistemos kaina 70-95 Eur/kv.m, su šildymo sistema - nuo 100 iki 130 Eur už kv. metrą (be PVM mokesčio).

Grindinio šildymo įrengimas plokštuminiuose pamatuose

Pamatų plokštė su šildymo sistema yra ir pamatai, ir grindinis šildymas kartu. Kai rengiami šie pamatai, namo projektais su reikalingais duomenimis pateikiamas švedų konstruktoriams. Pagal turimus duomenis parengiamas šildymo sistemos projektas. Jame, priklausomai nuo grindų ploto, namo šilumos nuostolių, būna suprojektuotas tikslus šilumos paskirstymo vamzdynas, valdymas ir kt.

Įrengiama grindinio šildymo sistema

Šilumos šaltinis šiai sistemai gali būti bet koks - dujinis, kieto kuro, granulinis katilas, elektra, šilumos siurblys ar kitas.

Grindinis šildymas gali būti su skysčiu ir orinis.  Orinio grindinio šildymo sistema veikia oro cirkuliacijos principu: oras cirkuliuoja pamatuose įrengtais uždarais plastikinių vamzdžių kanalais. Oras šyla nuo šildomųjų elementų. Yra dviejų tipų šildymo elementai - elektriniai elementai su įmontuota kaitinimo spirale ir vandens elementai, montuojami su vandens radiatoriumi, į kurį tiekiamas karštas vanduo.

Orinis grindinis šildymas plokštuminiuose pamatuose

Kiekviena kanalo kilpa eina per įrenginį, sujungtą su elektriniu arba vandeniniu šildytuvu ir ventiliatoriaus pagalba užtikrinamas oro judėjimas kanalais. Vienas įrenginys sujungtas su keletu kilpų. Gali būti du arba keturi kaitinimo elementai ir kiekvienas gali turėti atskirą termostatą. Tam galima įrengti keturias nepriklausomas oro cirkuliacines sistemas su atskiru temperatūros reguliavimu. Todėl galima palaikyti skirtingą temperatūrą atskirose patalpose. Oras, einantis kanalais, šildo betoną, kuriame yra įrengta sistema. Tuo būdu įkaitintas betono pagrindas šildo pastatą iš apačios, taip pat kaip ir  vandens ar elektrinė grindų šildymo sistema.

Nuo grindinio šildymo sistemos Legalett skiriasi šilumnešiu - tai ne vanduo, o oras.

Laikoma, kad šis šildymo būdas labai palankus žmogaus organizmui ir sveikatai dėl gana žemos šildomo paviršiaus temperatūros (ne aukštesnės kaip 28 laipsniai) ir specifinės sklaidos (šilčiau grindų zonoje, vėsiau - lubų lygyje)

Plokštinių pamatų ir grindų su šildymu schema

Grindų šildymas patogesnis ir eksploatacijos požiūriu. Patalpos, kuriose nėra šildymo prietaisų, yra erdvesnės, estetiškesnės.

Paruošta pamatų plokštė su šildymu

Apšiltintos pamatų plokštės įrengimo darbai Montavimo darbai pradedami nustumdžius augalinį žemės paviršių, sutankinus ir išlyginus gruntą. Atvedamos komunikacijos (kanalizacija, vandentiekis, elektra). Paruošus pagrindą, montuojamas pamatų karkasas iš polistireninio putplasčio elementų su cokolio apdaila. Pagal projektą visas pamato plotas išklojamas reikiamo storio polistireninio putplasčio plokštėmis, kurios yra šilumos izoliacija tarp žemės ir pamato. Paskui ant jų klojama armatūra. Jeigu pagal užsakovo pageidavimą numatytas grindinis šildymas, įrengiamas suprojektuotas orinio grindų šildymo vamzdynas; Surišus armatūros karkasą, sumontuojami komunikacijų įvadai; Atlikus visus reikalingus paruošiamuosius darbus, plokštė betonuojama. Tankinant betoną išlyginamas pamatų plokštės paviršius.

ASA.LT informacija