Sunku apsakyti jausmą, apimantį sužinojus, kad jus apvogė. Galite to jausmo išvengti, pasistengę kaip įmanoma labiau apsaugoti savo namus.  Atokiose vietovėse gyvenantys žmonės turėtų ypač rūpintis savo turtu. Nuosavas namas - aiškus ženklas, kad žmogus turi pinigų, taigi ir vagystės tikimybė gerokai padidėja. Todėl dabar statomose gyvenvietėse gerokai ramiau negu atokiai stovinčiame name, nes gyvenvietėje visada yra kaimynų, teritorija aptverta, gal net saugoma.

Kaip kaimynai padeda apsaugoti namą

Kita vertus, namus paprastai statosi panašios socialinės padėties žmonės, turintys užtenkamai lėšų ir noro pasirūpinti savo namais, todėl sujungę pastangas, saugumą konkrečioje gyvenvietėje gali paversti bendru reikalu. Geri kaimynai - tarsi gyvenimo dovana, apie kurią dažnai tiesiog pamirštame. Artimiau su jais susipažinę, pabendravę galime įgyti ne tik gerų draugų, bet ir pagalbininkų. Juk tarp kaimynų yra tokių, kurie namuose lieka būtent tuo metu, kai jūs dirbate, kaimynų vaikai mokosi skirtingose pamainose ir tai vieni, tai kiti nuolat būna namuose ar kieme ir, kaip sakoma, viską mato, viską girdi. Tereikia tarpusavio bendravimo, supratimo, noro ir pastangų padėti vieni kitiems, tuomet vagims nebus jokių šansų apsilankyti mūsų namuose niekieno nepastebėtiems.

Paprastos namų saugumo priemonės

Vagys nelaikys jūsų namo lengvu grobiu, jeigu bus priversti „darbuotis" šviesoje, jei reikės daugiau laiko, kad įsilaužtų vidun, ar jei jie negalės įsilaužti be triukšmo.  Daugeliui įsilaužimų galima užkirsti kelią. Didžioji dalis vagysčių iš namų yra padaroma pasitaikius palankiai progai. Beveik dviejose vagystėse iš dešimties nėra naudojama jėga, nes arba būna paliktas atviras langas, arba neužrakintos durys. Įsilaužėliai mėgsta palankias progas, jiems nepatinka uždaryti langai - stiklo daužymas gali patraukti aplinkinių dėmesį. Jie taipogi nemėgsta spynų su signalizacija, kurių negali atidaryti netgi iš vidaus, ir tuomet jiems vis tiek tenka nešdintis lauk pro langą. Taigi tokios paprastos saugumo priemonės yra veiksmingos ir apsunkina įsilaužėlių užduotį.

Kad jaustumėtės ramūs dėl savo užmiesčio namo, turite ne tik nuolat rūpintis jo prižiūra ir tvarkymu, bet ir apsauga. Tai nėra sudėtinga, nes sukurta visa apsaugos pramonė.

Nereikėtų pamiršti, kad sąvoka „saugumas" apima ne tik apsaugą nuo vagystės, bet ir nuo gaisro bei asmeninę savininko apsaugą.

Pirmasis namų apsaugos ratas

Kai kuriose naujai statomose gyvenvietėse teritorija aptveriama, apsauga budi visą parą, o prie įvažiavimo yra užtvaras, saugantis nuo pašalinių patekimo į teritoriją. Teritorija gali būti stebima vaizdo kameromis, o tvoros konktrukcijose gali būti įmontuoti judesio davikliai, tad nesankcionuotai patekti į tokią gyvenvietę tikrai sudėtinga.
Be to, greičiausiai ir kiekvienas savininkas - asmeniškai - pasirūpins savo namo saugumu, juolab, kad rinktis šiandien tikrai yra iš ko.

Antrasis namų apsaugos ratas

Tvora - paprastas statinys, bet dėl šiuolaikinių technologijų vystymosi tapo pakankamai efektyvia apsaugos priemone.
Tvoros tveriamos iš medienos, plytų, betono ar metalinio tinklo.

Ištisinė medinė tvora apsaugos namus ir teritoriją nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Beje, tokią funkciją sėkmingai gali atlikti ir gyvatvorė ar visžalių augalų sienelė. Nebrangios medinės tvoros turi rimtų trūkumų: gali sudegti ir palyginus greitai suirti. Apkaltos medinės tvoros atrodo estetiškai, bet jas veikia korozija, todėl reikės papildomai pasirūpinti, kad tvora atliktų savo funkcijas numatytą laikotarpį.

Galima apsitverti metaliniu tinklu su galvanine cinkuota danga. Jis yra praktiškas, bet neužstos nuo pašalinių žvilgsnių.

Jei esate rimtai susirūpinę dėl asmeninio saugumo, galite aplink valdą susimūryti plytų sieną, kuri atlaikys net lengvosios mašinos smūgį.

Tvora iš gelžbetonio plokščių nebrangi ir patikima, bet neestetiška. Vertėtų rinktis dekoratyvinio betono plokštes: jos tokios pat tvirtos, bet išoriškai primena medį ar akmenis.

Dar vienas galimas tvoros variantas: vibracijos būdu  suspausti sienų blokai iš portlandcemento, stambaus smėlio ir skaldos. Dydžiu toks blokas prilygsta septynioms plytoms, bet kainuoja pigiau.
Aukšta tvora gali sulaikyti įsilaužėlį. Gerai apžiūrėkite, ar nėra plyšių, pro kuriuos galima būtų įlįsti į Jūsų valdas. Spygliuota viela išilgai tvoros taipogi gali būti naudinga. Įsitikinkite, kad namo fasadas yra gerai matomas praeiviams. Tokiu būdu įsilaužėlis nepaspruks nepastebėtas.

Antano Bunikio piešinys

Namų apsaugos naujienos

Sklypo apsaugai montuojamos perimetrinės saugos sistemos. Jų pagalba galima stebėti judėjimą 0,5 ha plote, tačiau reikia apsaugos televizijos ir žmogaus, nuolat stebinčio vaizdą monitoriuose. Naujausios vaizdo stebėjimo sistemos reaguoja ir į nestaigius judesius. Galima sumontuoti slaptas ir belaides stebėjimo kameras.

Davikliai namų apsaugai

Davikliai klasifikuojami labai įvairiai, dažniausiai pagal veikimo principą, kuris remiasi cheminiais ar fizikiniais reiškiniais ir jų savybėmis.

Daugiausia naudojamos apsauginės įsilaužimo signalizacijos priemonės yra magnetokontaktiniai ir elektroniniai jutikliai. Jie tvirtinami tiesiai ant labiausiai pažeidžiamų vietų (įvairių varstomųjų konstrukcijų: durų, langų ir t. t.) ir jungiami į elektros grandinę. Pavyzdžiui, atidarius duris ar langą ir atsiradus didesniam nei leidžiama atstumui tarp magneto ir herkono, yra pažeidžiama elektros grandinė ir apsaugos sistema fiksuoja bandymą įsilaužti. Elektroniniai jutikliai yra ypač šiuolaikiškos technologijos mikroprocesoriniai prietaisai, galintys reaguoti į įvairius pažeidimus, jų panaudojimo galimybės pakankamai didelės. Galbūt plačiausiai naudojami judesio jutikliai, reaguojantys į pažeidėjo judėjimą saugomoje zonoje. Jie gali užfiksuoti pažeidėją, patekusį į saugomą patalpą per vietas, neapsaugotas signalizacijos priemonėmis, pvz.: sienas, lubas arba grindis.

Judesio jutikliams priskiriami pasyvūs infraraudonųjų spindulių, ultragarsiniai ir mikrobanginiai jutikliai. Tačiau naudojant judesio jutiklius butų ir gyvenamųjų namų apsaugai, galimas vienas keblumas - jie kartais sunkiai atskiria naminių gyvūnų ir tikrų pažeidėjų judėjimą saugomoje zonoje. Bet dabar jau yra jutiklių su mikroprocesoriniu priimamos informacijos apdorojimu, - jie nereaguoja į gyvūnus, kurių svoris iki 36 kg. Labiausiai paplitę pasyvūs infraraudonųjų spindulių (PIR) jutikliai, veikiantys infraraudonųjų spindulių diapazone.

Dažnai apsaugai naudojami dvigubos technologijos jutikliai (pavyzdžiui, PIR ir mikrobanginis). Jie analizuoja dviem būdais gaunamą informaciją ir priima patikimus sprendimus. Šiuolaikiniuose PIR jutikliuose įdiegtos pažangiausios priimamos informacijos fokusavimo technologijos, jie gali fiksuoti judesį net iki 100 metrų atstumu, galima reguliuoti ir jų jautrumą. Ypatingos svarbos objektuose naudojami modernūs PIR jutikliai, papildyti specialia apsaugos nuo užsidegimo (Anti-Masking) funkcija. Siekiant nuolat gauti informaciją apie jutiklių būklę, naudojami įvairūs jutiklių testai, t. y. jutiklis pats save tikrina nustatytais laiko intervalais ir informaciją apie sutrikimus perduoda į objekto apsaugos pultą.

Daviklių skaičius tiesiogiai priklauso nuo sklypo ploto. Du nematomų infraraudonųjų spindulių davikliai galės stebėti didesnį negu šimto metrų ploto sklypą. Teritoriją iki 250 m geriau apsaugos vibracinio ir triboelektrinio tipo davikliai. Tokioms sistemoms naudojamas mechaniniam arba vibraciniam poveikiui jautrus kabelis. Jis klojamas aplinkui visą sklypą.

! Būtina kelių metrų pločio draudžiama zona aplink užtvarą. Priešingu atveju gerokai išauga melagingo pavojaus tikimybė.

Namo patalpų apsauga

Čia išskiriamas „pastato perimetras" (t.y. angos, pro kurias galima patekti į objektą: durys, langai, liukai, vartai ir t.t.) ir „tūris". Patalpų perimetro angų apsaugai naudojami įvairūs magnetiniai kontaktai; prie langų, stiklinių durų, vitrinų, stoglangių montuojami stiklo dūžio detektoriai. Patalpų tūris apsaugomas įvairiais judesio detektoriais: infraraudonųjų spindulių, radiobangiais, kombinuotais (pvz. infraraudonųjų spindulių ir radiobangų), ultrgarso. Judesio detektoriai montuojami ant sienos (apžvalgos kampas paprastai apie 110°, veikimo nuotolis - 10 -18 m.) virš durų (verikalios apžvalgos judesio davikliai ir ant lubų (360° apžvalgos kampas, veikimo nuotolis - apie 10 m, montavimo aukštis - iki 7 m). Jei namas didelis, verta pagalvoti apie stiklo dūžio ir smūginius daviklius.

Tikrai kokybiška signalizacija turi užkirsti kelią pašaliniam asmeniui patekti į namą. Namo sienose galima įmontuoti kelis judėjimo daviklius su infraraudonaisiais spinduliais. Jie reaguoja į menkiausią judesį veikimo zonoje ir arba įjungia signalizacijos sireną, arba perduoda informaciją apsaugos bendrovei.

Namo viduje priešgaisrinį saugumą užtikrins dūmų ir šilumos davikliai. Šilumos davikliai reaguos, jei pasikeis nustatyta leistina temperatūra. Gaminamos autonominės gaisro gesinimo sistemos, kurios automatiškai įjungia vandens ar putų purkštukus, kai temperatūra patalpoje pasiekia tam tikrą ribą.

Namo langų apsauga

Tinkamai pasirinkti langai taip pat apsaugos namus nuo įsilaužėlių. Net šarvuoti stiklai negelbės, jei langų blokai bus be apsauginės furnitūros. Vienokia furnitūra apsaugos langą nuo fizinio poveikio - lango nebus galima pergręžti. Kitokia gali atlaikyti mėginimą atidaryti langą laužtuvu ar panašiu įrankiu.

Langų fiksatoriai. Nuo įsibrovimo per langą gerai apsaugo ir langų fiksatoriai. Jie užtvirtina lango varčią praviroje padėtyje ir neleidžia jos uždaryti ar atidaryti. Fiksatoriai gaminami iš baltos, rudos arba juodos plastmasės, įvairių konfigūracijų, todėl galima nesunkiai priderinti prie lango ir jo rėmo spalvos bei formos.

Langų apkaustai. Lietuvoje populiarios vagystės atidarant įprastinį plastikinį langą vien yla ar atsuktuvu. Kadangi vagys gana lengvai įveikia paprastus langų apkaustus, reikia įsirengti specialius tvirtesnius, juos įveikti vagims nebus taip paprasta. Norint išlupti langą su tokiais apkaustais, prireiks daugiau laiko ir bus sukeliamas didesnis triukšmas, nes daug kas priklauso nuo fiksuojamosios apkaustų detalės formos bei kokybės. Visiškai taip pat reikėtų apsaugoti ir plastikines duris.
Apsisaugant nuo įsilaužimo languose taipogi naudinga įtaisyti raktais rakinamas spynas. Tuomet vagys ne taip lengvai paklius vidun, bus priversti išdaužti stiklą ir atkreips aplinkinių dėmesį. Pirmiausia taip reikėtų apsaugoti pirmo aukšto langus, taip pat tuos, kurie gerai matomi iš gatvės ir kuriuos galima lengvai pasiekti užlipus ant lietvamzdžio ar stogo. Jeigu perkate naujus stiklus langams, pasirinkite laminuotus - juos sunkiau išdaužti. Pagalvokite, galbūt Jums naudinga ant kai kurių langų uždėti grotas.

Apsauginė plėvelė. Dažnai ant langų arba vitrinų stiklo yra klijuojama apsauginė plėvelė, apsauganti stiklą nuo mechaninio poveikio, arba vietoj įprasto stiklo naudojamas apsauginis (sluoksniuotas) stiklas. Storos (200 mikronų ir daugiau) klijuojamos apsauginės plėvelės padidina stiklo atsparumą. Nuo smūgio stiklas tik suskyla, bet nesubyra. Norint pramušti tokį stiklą, reikia daug smūgių į vieną tašką. Tokia plėvelė labai padidina patalpų saugumą.

Dar viena stiklų ar vitrinų apsaugos priemonė - apsauginės žaliuzės. Tai apsauginė lango ar durų danga iš horizontalių metalinių profilių. Apsauginės žaliuzės padidina patalpų saugumą, saugo langų stiklus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo bei pašalinių žvilgsnių. Mėginant jas pralaužti, sukeliama nemažai triukšmo, o tai dar vienas vagis atbaidantis veiksnys. Jei aliumininės žaliuzės su įprastiniu putokšliniu užpildu jums neatrodo pakankamai tvirtos, galite rinktis plienines su įprastiniu putokšliniu užpildu. Šie gaminiai yra sunkiai „įkandami" ne tik grąžtui, bet ir šūviui. Daugiausia žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis. Galima žaliuzes montuoti ir iš vidaus. Įrengtas papildomas blokavimo mechanizmas neleidžia žaliuzių pakelti iš išorės. Dar didesnio saugumo dėlei prie apsauginių žaliuzių montuojami magnetokontaktiniai jutikliai, informuojantys apie nesankcionuotą žaliuzių pakėlimą.

Pirmiesiems namo aukštams rekomenduojamos plieninių konstrukcijų žaliuzės, kitiems aukštams gali tikti ir aliumininės. Panašus paprastas, bet veiksmingas apsaugos būdas - iš vidaus užveriamos langinės. Tai gali būti ištisinės metalinės ar kaltinės langinės.
Maži langeliai: Netgi maži langeliai, tokie kaip rūsio, stoglangiai ar vonios langai turi būti su spynom. Vagis gali įsigauti pro bet kokią ertmę didesnę nei žmogaus galva.

Namo durų apsauga

Stebėjimo kameros prie durų: jos leidžia pamatyti, kas skambina, neįsileidžiant vidun.

Fasadinės ir galinės durys. Geriausia, jei durys šarvuotos ir gamintos patikimų, žinomų durų gamintojų. Jeigu Jūsų fasadinės ir galinės namo durys nėra stiprios ir saugios, nėra saugūs ir Jūsų namai. Lietuvoje vagys į būstą dažniausiai patenka per duris, išlaužę ar atrakinę spyną, arba išlaužę duris. Įsitikinkite, kad Jūsų namų durys yra stiprios -  patikrinkite visas sąvaras ir specialius sutvirtinančius durų įrenginius. Jeigu tokių nėra - pasirūpinkite, kad būtų. Pirmiausia, pačios durys turi būti tvirtos, stiprios ir mažiausiai 44 mm storio. Jeigu kurios nors durys atrodo itin silpnos, pakeiskite jas stipresnėmis.Tos vietos, kur yra stiklas, - ypatingai nesaugios.

Fasadinės durys: vagis gali patekti į antrą aukštą užlipęs ant stogelio virš durų. Tad visada gerai uždarykite langus.

Garažai ir pašiūrės: Niekuomet nepalikite garažų ar pašiūrių neužrakintų. Ypač jeigu ten yra durys, jungiančios su namu. Užrakinkite įrankius ir kopėčias kur nors, kad vagis jomis nepasinaudotų kaip įsilaužimo priemonėmis.

Pasidomėkite, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), kad maksimaliai apsaugotumėte savo namus. Geriausi yra tokie durų užraktai, kur, neturint rakto, pro duris neįmanoma nei patekti į vidų, nei išeiti į lauką. Tuomet vagys bus priversti naudotis langais, o tai apsunkina apiplėšimo galimybes.

Durų spynos namo apsaugai

Jei pasistatėte namą, nepagailėkite pinigų ir įsidėkite patikimą spyną. Paprasta spyna vagišiui nėra labai didelė kliūtis. Jei tikite spynos galia, pasistenkite, kad jos konstrukcija būtų kuo sudėtingesnė. Patartina įsikėlus į naują butą iš karto pakeisti visus durų užraktus, spynas. Patikimiau statyti duryse dvi spynas, kurių bent viena būtų padidinto saugumo, patikimumo ir veiktų net pralaužus spyruoklę ar užšalus mechanizmui. Dvi spynos - tai du skląsčiai, prie jų ilgapirštis ilgiau „prakaituos", kol pateks į vidų, ypač jei spynos skirtingų konstrukcijų.

Spynų yra daugybė: nuo paprastų, nesudėtingos konstrukcijos, iki sustiprintų, siauro profilio, įvairių pakabinamų, spynų su varikliu, solenoidinių ir kodinių. Prisiminkite, kad sustiprintos spynos yra pagamintos su pagerintu korpusu ir su 22 mm storio grūdinto plieno skląsčiu, sustiprinto nikelio sluoksniu padengtu spynos spragtuku. Jei duris rakinate dažnai, rekomenduojame solenoidines spynas. O spynos su elektromagnetinėmis plokštelėmis montuojamos labai dažnai varstomose, taip pat priešgaisrinėse duryse. Tokių spynų elektromagnetinės plokštelės būna trijų saugumo lygių ir jas lengvai galima valdyti kortelių arba kodiniais įrenginiais. Patartina įsigyti spynų su apsauginiais cilindrais. Cilindrai yra labai tikslūs ir sudėtingi, jie visiškai „nepraleis" padirbtų ar parinktų raktų. Jie apsaugo nuo gręžimo, nesankcionuoto rakinimo bei iš dalies apsaugo nuo cheminių medžiagų poveikio. Tokios spynos turi ir apsauginius apsodus, neleidžiančius jų išlaužti.

Spynų raktai turi turėti gana didelį kombinacijų skaičių, žinoma, raktų saugumu taip pat reikėtų pasirūpinti, kad jie net trumpam nepapultų į nepatikimas rankas. Atsarginiai raktai: niekuomet nepalikite atsarginio rakto slaptoje vietoje, pavyzdžiui, po kilimėliu, gėlių vazone ar pašto dėžutėje - ten vagys tikrina pirmiausia.

Geriausia apsauga nuo įtartinų svečių - tai durų akutė ar kita stebėjimo įranga, o taipogi tvirta grandinė. Atminkite: jei kyla bent mažiausias įtarimas, nieko neįsileiskite vidun.

Labai naudingas prietaisas gyventiems daugiabutyje - telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio Jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų. Taip pat neįleiskite į laiptinę nepažįstamųjų tuo momentu, kai išeidinėjate iš namo.

Būkite pasiruošę

• Mobilūs telefonai dažnai pradingsta arba jų elementai reikiamu momentu išsikrauna, be to, ne visada galima pasinaudoti geros kokybės ryšiu, todėl patartina įsirengti stacionarią (fiksuoto ryšio) telefono liniją. Aparatati turėtų stovėti bent dviejose vietose: netoli lovos ir ten, kur dažniausiai būnate.
• Specialiųjų tarnybų telefono numerius turėkite lengvai prieinamose vietose prie telefono aparatų.
• Nepažįstamieji: Atkreipkite dėmesį į žmones, besišlaistančius Jūsų gatvėje. Jeigu tai įtartini nepažįstamieji, skambinkite policijai.
• Įsilaužėlių atbaidymas: Akivaizdžiai matoma namų apsauga priverčia įsilaužėlius gerai pagalvoti prieš laužiantis į namus.

Aišku, taupant pinigus namų saugumu galima mėginti rūpintis patiems. Galima, tačiau daug ramiau bus, jei visą būtiną įrangą montuos profesionalai: jums nesant namie turtas bus saugus. Saugumas - tai, dėl ko taupyti tikrai nereiktų.

Informacijos šaltinis: Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos inf.
Manchester metropolitan university http://www.mmu.ac.uk/academic/security/looking.htm

Ar Jūsų namas yra saugus?

Jūsų namo "saugumo auditas" gali nustatyti namo zonas, kuriose apsauga galėtų būti didesnė. Atlikite patys šį testą. Jei atsakėte skirtingai nei mūsų rekomenduojamame pavyzdyje, tas namo zonas siūlytume labiau apsaugoti.

• Ar namo numeris aiškiai matomas iš gatvės pusės? „taip"
• Ar nusikaltėliai būtų matomi kieme? „taip"
• Ar namo pagrindinės ir atsarginio įėjimo durys yra pakankamai tvirtos? „taip"
• Ar duryse įmontuotos saugios/įleistinės spynos? „taip"
• Ar apsaugos monitoriai yra įtaisyti prie durų? „taip"
• Ar duryse yra akutė? „taip"
• Ar ant langų yra apsauginės žaliuzės? „taip"
• Ar Jūsų duris ir apsaugines žaliuzes galima atrakinti vienu raktu?  „taip" *
• Ar Jūsų name ir prie jo yra įmontuoti automatiniai šviesos davikliai? „taip"
• Ar Jūs paliekate įjungtą šviesą palikdami namus? „taip"
• Ar prie pagrindinio įėjimo/išėjimo yra papildomas apšvietimas? „taip"
• Ar Jūsų miegamajame yra papildomas telefonas?  „taip"
• Ar pagalbos telefonai yra užprogramuoti telefono atmintyje? „taip"
• Ar Jūsų name yra apsaugos signalizacija? Ar visada ją naudojate ir reguliariai tikrinate?  „taip"
• Ar Jūsų garažas yra saugiai užrakintas? „taip"
• Ar elektros įvadinė dėžė yra užrakinta? „taip"
• Ar įrankiai/kopėčios yra patikimai saugomi?  „taip"
• Ar Jūsų turtas yra pažymėtas arba išgraviruotas, kad būtų galima atpažinti?  „taip"
• Ar vertingi daiktai yra nufotografuoti? „taip"
• Ar prie namo ar ant langų yra įspėjamieji lipdukai, kad nuosavybė yra saugoma? „taip"

* - reikia nusikaltėliui sudaryti kuo nepalankesnes, sudėtingesnes sąlygas patekti į Jūsų namą. Užraktai turėtų būti skirtingi, kad nusikaltėlis sugaištų kuo daugiau laiko juos atrakinant.

Testas paruoštas pagal:

Practical do-it-yourself safety audit for your home. A Commonwealth Government (Australia). http://www.joondalup.wa.gov.au/cms/fileDisplay.asp?file=491

Parengė Darius Dovidaitis,
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro programos "Pilietinė savisaugos iniciatyva" vadovas

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.