Kaip stiprinti darbuotojų lojalumą kompanijai, kiekvienas jos vadovas sprendžia savaip. Šiandien pasirinkimų daug ir kievienas jų savaip patrauklus ir naudingas. Mano nuomone, geriausias būdas išlaikyti ir parodyti dėmesį darbuotojui - universalus gyvybės draudimas su sveikatos apsauga, su apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir investicinė „kišenė".

Gi ne veltui ir posakis, kad brangiausias turtas yra sveikata.

Investicinis gyvybės draudimas - tai apsauga darbuotojo mirties, invalidumo ir darbingumo praradimo atvejais 24 valandas per parą, bet kurioje pasaulio šalyje. Kartu tai yra kapitalo kaupimas darbuotojų ateičiai.

Sveikatos apsauga - tai apsauga nuo materialinių nuostolių, kai darbuotojas suserga viena iš 421 ligų ir yra gydomas stacionariai.

Nelaimingų atsitikimų draudimas darbuotojui garantuoja paramą nuo nelaimingų atsitikimų patyrus smulkių ir kitų traumų.

Investicinė „kišenė" - tai papildomas investavimas, kiekvienais metais vertinant darbuotojo indėlį. Čia investuoti pinigai „dirba", t.y. dirba investiciniuose fonduose ir padidėja vidutiniškai 10 procentų per metus.

Drausdami darbuotojus darbdaviai pasirenka du variantus: naudos gavėjas įmonė, arba darbuotojas. Jei naudos gavėjas darbuotojas, tai teisę į išmoką laikotarpio pabaigoje įgyja darbuotojas (kai išdirba įmonėje nustatytą laiką). Kai naudos gavėjas yra įmonė, išmoką gauna įmonė ir skiria darbuotojui, jo šeimai arba dalį pasilieka sau, nes reikia surasti ir apmokyti kitą darbuotoją.

Jei įmonė pasirenka tokią programą, patenka į palankią mokestinę aplinką, nes darbdavio įmoka priskiriama prie leidžiamų atsiskaitymų, kai draudimo sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui (LR PMĮ 17 str. komentaras). Darbuotojui ir įmonei nereikia mokėti nei Gyventojų pajamų mokesčio nei Sodros įmokų (Sodros biudžeto sudarymo taisyklės). Kai įmonė perleidžia sutartį darbuotojui, tai perleidimo metu yra atstatomas sutaupytas pelno mokestis ir sumokamos Sodros įmokos nuo visų iki sutarties perleidimo sumokėtų draudimo įmokų - čia yra atidedamas šių mokesčių mokėjimas.

Kai darbuotojas gauna išmokas:
- dėl apdraustojo mirties, 15 procentų mokesčių apmokestinama išmokos dalis, kuri neviršija sumokėtų įmokų (LR GPMĮ 6 str.)
- dėl kito draudiminio įvykio - neapmokestinama.

Kai įmonė nutraukia sutartį iki 10 metų, visa suma apmokestinama 33-24 proc. pajamų mokesčiu nuo visos išmokos, o po 10 metų - 15 procentų mokesčiu nuo išmokos dalies, neviršijančios sumokėtų įmokų.

Įmonėms apsimoka drausti darbuotojus, nes darbuotojų akyse tokia įmonė tampa socialiai atsakinga, ji papildomai rūpinasi ir darbuotojų sveikata, ir saugumu bei padeda sukaupti papilomą sumą pensijai. Papildomos garantijos yra svarbiau už papildomus pinigus ir būna tinkamai įvertintos, kai užklumpa didelė nelaimė, liga ar trauma. Tada visi darbuotojai pajaučia dėmesį, kurį kiekvienam apdraustajam skiria darbdavys ir yra dėkingi už jo įžvalgą. Darbdavys, galvodamas apie ateitį ir kompanijoje dirbančius žmones, draudžia darbuotojus, nes nori pasirūpinti jų saugumu, lojalumu bei pasinaudoja palankia mokestine sistema.

Būna skaudu, kai darbdavys investuoja į darbuotojo mokymus, praktiką, tobulinimą, o šis, tapęs profesionalu, konkuruojančių įmonių ar užsienio įmonių „talentingų darbuotojų" medžiotojų yra "nuperkamas" už didesnį atlyginimą. To neįvyks ar galimi tik pavieniai atvejai, jei darbuotojas, išeidamas į kitą darbą, praras ne tik investicinį gyvybės draudimą bet ir investicinę sumą, kuri buvo mokama į investicinę „kišenę" kiekvienais metais bei dėl investavimo didėjo.

Draudžiant darbuotojus iš įmonės lėšų, darbdavys užtikrina darbuotojų ir savo interesus. Toks darbdavys myli savo "komadą" rūpinasi jos nariais.

Parengė Romuald Petrulevič,
Finansų patarėjas