.png)
Veidrodis vonios kambaryje padeda atlikti kasdienes higienos procedūras, papildo interjerą, atspindi šviesą ir vizualiai praplečia patalpą. Renkantis vonios veidrodį verta iš karto numatyti jo dydį, kabinimo aukštį ir apšvietimą. Nuo šių dalykų priklauso, ar bus patogu skustis, dažytis ir naudotis praustuvu.
Vonios veidrodis su spintele arba lentynėle
Nedideliame vonios kambaryje veidrodis su spintele leidžia išnaudoti vietą virš praustuvo. Už veidrodinių durelių galima laikyti dantų priežiūros priemones, kosmetiką ir kitus smulkius reikmenis, paliekant laisvą praustuvo kraštą.
Renkantis veidrodinę spintelę svarbus jos gylis: pasilenkus prie praustuvo galva neturi remtis į spintelės apačią. Prieš tvirtinant verta patikrinti ir durelių atsidarymą – joms neturi trukdyti šoninis šviestuvas, siena ar rankšluosčių džiovintuvas. Į sienos nišą įleidžiama veidrodinė spintelė mažiau išsikiša į patalpą, tačiau nišą reikia numatyti įrengiant sieną.
Veidrodis su lentynėle tinka keliems dažniausiai naudojamiems daiktams. Lentynėlę patogu įrengti ten, kur jos netaško maišytuvo vanduo ir ji netrukdo nusiprausti.
Veidrodinė spintelė išnaudoja vietą virš praustuvo. Virš jos įrengtas pailgas šviestuvas, o už veidrodinių durelių galima laikyti kasdien naudojamas higienos priemones.
Vonios veidrodžio dydis ir forma
Veidrodžio plotį patogu derinti prie praustuvo arba praustuvo spintelės pločio. Virš vieno praustuvo dažniausiai pasirenkamas tokio pat pločio arba šiek tiek siauresnis veidrodis. Jei abipus veidrodžio bus šviestuvai, jiems reikia palikti vietos dar prieš užsakant veidrodį.
Virš dviejų praustuvų galima kabinti vieną platų veidrodį arba du atskirus. Platus veidrodis atspindi daugiau patalpos, o du atskiri veidrodžiai leidžia kiekvienam praustuvui įrengti atskirą apšvietimą.
Apvalus veidrodis sušvelnina tiesias plytelių, baldų ir praustuvo linijas. Stačiakampis veidrodis patogus, kai norima didesnio atspindinčio paviršiaus. Aukštas veidrodis leidžia juo patogiau naudotis skirtingo ūgio žmonėms, o horizontalus veidrodis išryškina patalpos plotį. Mažame vonios kambaryje plonas rėmas arba berėmis veidrodis užima mažiau sienos ploto.
Vienas platus veidrodis virš dviejų praustuvų sujungia visą praustuvų zoną. Šviestuvai šonuose ir tarp praustuvų apšviečia abi naudojimosi vietas.
Vonios veidrodžio kabinimo aukštis
Vonios veidrodžio aukštį reikia parinkti pagal juo besinaudojančių žmonių ūgį ir maišytuvo padėtį. Žmogus turi matyti visą savo veidą ir viršugalvį nesilenkdamas ir nesistiebdamas.
Pradiniam išdėstymui galima numatyti apatinį veidrodžio kraštą maždaug 110–120 cm nuo baigtų grindų, o viršutinį – 190–200 cm aukštyje. Tai orientaciniai dydžiai: aukštesniam žmogui gali reikėti aukščiau siekiančio veidrodžio, o žemesniam – žemiau prasidedančio atspindinčio paviršiaus.
Pavyzdžiui, jei praustuvo viršus yra 85 cm aukštyje, o veidrodžio apačia – 115 cm aukštyje, tarp jų lieka 30 cm. Šioje vietoje turi tilpti maišytuvas ir likti vietos jį valyti. Aukštas maišytuvas ar ant stalviršio pastatomas praustuvas šį išdėstymą pakeičia.
Prieš gręžiant skyles verta ant sienos dažymo juosta pažymėti būsimo veidrodžio kontūrą ir patikrinti, kaip jame save mato šeimos nariai.
Geriausia vieta vonios veidrodžiui
Kasdienėms procedūroms patogiausia veidrodžio vieta – tiesiai virš praustuvo, jo centrą sutapdinant su praustuvo centru. Taip nereikia suktis į šoną ar lenktis per stalviršį.
Jeigu vonios kambaryje yra langas, naudinga, kai dienos šviesa veidą pasiekia iš priekio arba iš šono. Ryškus langas už žmogaus nugaros atsispindi veidrodyje ir gali akinti, o pats veidas lieka šešėlyje.
Papildomą didelį veidrodį galima įrengti ant laisvos sienos, kur jis atspindėtų šviesesnę patalpos dalį. Tiesioginių dušo purslų pasiekiamoje vietoje veidrodį teks dažniau valyti nuo vandens ir kalkių žymių.
Vonios veidrodžio apšvietimas
Skutantis ar dažantis svarbu tolygiai apšviesti veidą. Tam tinka du išsklaidytos šviesos šviestuvai abipus veidrodžio. Šoninė šviesa sumažina šešėlius po akimis, nosimi ir smakru. Šviestuvų šviečiančios dalies centrą galima pradėti derinti maždaug 150–170 cm aukštyje nuo grindų, atsižvelgiant į naudotojų ūgį ir šviestuvo ilgį.
Jeigu vietos šonuose nėra, virš veidrodžio montuojamas pailgas šviestuvas su matiniu sklaidytuvu. Jis turi šviesti į priešais veidrodį stovintį žmogų. Vien lubinis šviestuvas virš galvos palieka ryškesnius šešėlius veide.
Renkantis veidrodį su integruotu apšvietimu svarbu pažiūrėti, kur nukreipta šviesa. Į priekį šviečiančios juostos padeda apšviesti veidą, o už veidrodžio paslėptas apšvietimas daugiausia apšviečia sieną.
Kasdienėms procedūroms praktiška 3000–4000 K spalvinė temperatūra. Makiažui verta rinktis Ra arba CRI 90 ir didesnį spalvų atkūrimo rodiklį – tuomet lengviau įvertinti odos ir kosmetikos atspalvius. Reguliuojamas šviesos ryškumas leidžia tą patį apšvietimą naudoti ir vakare.
Abipus apvalaus veidrodžio įrengti šviestuvai apšviečia veidą iš dviejų pusių. Šoninis langas dieną papildo dirbtinį apšvietimą.
Vonios veidrodžio atsparumas drėgmei ir priežiūra
Vonios kambariui reikia rinktis drėgnoms patalpoms skirtą veidrodį su apsaugota galine danga ir kraštais. Pažeisti kraštai ir apsauginė danga dažnai tampa vietomis, nuo kurių prasideda veidrodžio tamsėjimas.
Medinis veidrodžio rėmas turi būti padengtas drėgmei atsparia apdaila. Veidrodžiui klijuoti naudojami būtent veidrodžiams skirti klijai, nepažeidžiantys jo galinės dangos.
Jeigu veidrodis po dušo dažnai aprasoja, galima rinktis modelį su šildymo plėvele. Ji šildo dalį veidrodžio paviršiaus ir sumažina rasojimą šildomame plote. Apšviečiamo ar šildomo veidrodžio elektros įvadą reikia numatyti prieš sienų apdailą.
Veidrodį geriausia valyti minkšta šluoste, valiklį purškiant ant jos. Taip skystis mažiau kaupiasi ties apatiniu kraštu ir nepatenka už veidrodžio.
