Pastarųjų kelerių metų spartus Lietuvos ūkio vystymasis ir palankios būsto kreditavimo sąlygos sukėlė ypač didelį statybinės pramonės augimą, netgi tam tikrą bumą, besitęsiantį penkerius - šešerius metus. Tokia palanki Lietuvos ekonomikos situacija, skatinanti masinę pramoninę ir civilinę statybą, sukėlė ir žymų inžinerinių geologinių tyrimų darbų apimties padidėjimą. Masiškai statomi daugiaaukščiai su kelių lygių požeminiais garažais pastatai, individualių gyvenamųjų namų kvartalai, vykdomi rekonstrukciniai pastatų darbai reikalauja vis daugiau ir inžinierių geologų paslaugų.

Inžinerinė geologija - tai geologijos mokslo šaka, tirianti geologinės aplinkos sandarą, savybes, dinamiką, sąveiką su inžineriniais statiniais bei racionalaus jos panaudojimo galimybes inžinerinėje žmogaus veikloje.

• Šioje geologijos mokslo šakoje skiriamos tokios sudedamosios dalys: gruntotyra, inžinerinė geodinamika bei regioninė inžinerinė geologija.
• Skiriamos tokios tyrimų kryptys: geologinės aplinkos sąlygų kartografavimas; statybų aikštelių inžineriniai geologiniai tyrinėjimai bei inžinerinis geologinis monitoringas, kurio metu atliekami stacionarūs geologinės aplinkos ir inžinerinių statinių deformacijų stebėjimai bei rezultatų apibendrinimas.
• Svarbiausios inžinerinių geologinių tyrimų ir jų rezultatų panaudojimų sritys: civilinė ir pramoninė statyba; keliai, geležinkeliai, tiltai; hidrotechninė statyba; kalnakasybos objektai; regioninės geologijos objektai: karstiniai masyvai, nuošliaužos, krantų erozija ir kt.

Straipsnyje aptariamos problemos daugiausia yra susijusios su civilinės ir pramoninės statybos sritimi, išskyrus kelių, tiltų ir hidrotechninę statybą. Šioje srityje inžinerinės geologijos veikla - tai visų pirma veikla, tarnaujanti pamatų statybos poreikiams, teikianti pamatų konstruktoriams ir projektuotojams informaciją apie gruntus, slūgsančius po būsimais pastatais, veikla įvertinanti hidrogeologines sąlygas bei neigiamus geologinius procesus ir reiškinius, kurie gali pasireikšti eksploatuojant statinį.

Keletas aspektų, kurie nulėmė šiandieninę inžinerinių geologinių tyrimų būklę Lietuvoje

Atkūrus nepriklausomybę, prasidėjus ekonominiam nuosmūkiui, didžiausia inžinerinių geologinių tyrinėjimų organizacija sunyko, prarado daug specialistų, tačiau tuo pat metu, įsivyraujant rinkos sąlygoms, atsirado naujų privačių įmonių, kurios perėmė ir inžinerinių geologinių tyrimų darbus.

Prieš 16 - 17 metų prasidėjęs projektavimo organizacijų skilimas, privatizacija bei naujų kūrimasis sukūrė šiandieninę Lietuvos inžinerinių geologinių, geotechninių bei pamatų statybos organizacijų tinklą, kuris yra glaudžiai tarpusavyje susijęs ne tik bendradarbiaudamas, bet ir gan stipriai konkuruodamas.

Per pastaruosius 12 - 14 metų labai pasikeitė pamatų įrengimo būdai. Lietuvoje susiformavo tradicija daugumai statinių įrenginėti polinius pamatus. Tai nulėmė specializuotų statybos bendrovių įsigyta nauja vakarietiška technika, kuri leido žymiai pigiau, greičiau ir efektyviau įrengti pamatus. To reikalavo ir vis sudėtingesni pastatų projektai, kai buvo gilinamasi vis daugiau į žemę bei vis daugiau kylant į viršų. Šios naujos technologijos užkariavo visą Lietuvos pamatų statybos rinką, galbūt daugelyje atveju nepelnytai nustumdama į užmarštį juostinių pamatų statybos technologiją. Šios pamatų statybos tradicijos labai stipriai veikia ir inžinerinių geologinių tyrinėjimų specifiką.

Be inžinerinės geooginės tyrinėjimų informacijos neįmanoma projektuoti pamatų, be projekto neįmanoma įrenginėti pamatų, o statybos metu iškilusias problemas, kai atliekami papildomi tyrimai. tenka spręsti inžinieriams geologams. Toks trišalis bendradarbiavimas yra labai svarbus visoje statinio statybos eigoje.

Dabar Lietuvoje yra apie 40 Lietuvos Geologijos tarnyboje (LGT) įregistruotų įmonių, turinčių teisę atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus. Peržvelgus jų sąrašą bei apklausus minėtų įmonių specialistus paaiškėjo, kad Lietuvoje 80 proc. inžinerinių geologinių ataskaitų užsako stambiausios 4-5 įmonės. Likusieji 20 proc. tenka dar 6-7 mažesnėms įmonėms. Stambiomis galima būtų įvardinti tas, kurios turi 4-5 gręžimo ir zondavimo agregatus ir jose dirba virš dešimties inžinierių geologų. Taigi Lietuvoje yra apie 12 įmonių, kurių pagrindinė veikla - inžinerinių geologinių tyrimų paslaugos. Kitos įmonės tik turi leidimus, tačiau jokios realios veiklos nevykdo, dar kitos šalia pagrindinės vienos ar kitokios geologinės veiklos kartais atlieka ir inžinerinius geologinius tyrimus. Yra ir tokių, kuriose dirba tik vienas žmogus, sugebantis tą pačią dieną ir tyrimus atlikti, ir inžinerinę geologinę ataskaitą pateikti.

Tyrimų apimtys, metodai ir informacijos kokybė, specialistai

Apimtys

Darbų tvarka. Šiuolaikinių inžinerinių geologinių tyrimų darbų apimtis pamatų projektavimo ir statybos tikslams bando nulemti užsakovai - architektūros ir projektavimo firmos, statybinės organizacijos, valstybinės įmonės, pamatų statybos įmonės bei kiti privatūs užsakovai. Dažniausiai užsakovų suvokimo bei kompetencijos lygis apie geologinius tyrimus yra žemas.

Kadangi inžinerinių geologinių kompanijų pagrindinė paslauga yra gręžimo bei lauko tyrimo darbai bei informacijos apie gruntų savybes pateikimas užsakovui, visada norisi gręžti ir zonduoti kuo daugiau, nes nuo to priklauso kompanijos pajamos.

Kita vertus, geologinės informacijos kiekis niekada nebus per didelis; tačiau jis neturi būti ir minimaliausias, kai projektuotojui užtenka tik vieno ar dviejų gręžinių teritorijoje, kurioje bus statomas, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų kvartalas. Tyrinėjimų apimtys, t.y., gręžinių ir lauko bandymų kiekis, turi būti optimalios (ne maksimalios ir ne minimalios). Pagal nusistovėjusią tvarką užsakovas turėtų pateikti darbų techninę užduotį, kurioje turi būti nurodyti tyrinėjimų kiekiai ir gyliai.

Užsakovai nereati neįvertina tyrimų kiekio ir tyrimų gylio būtinumo. Praktika bei nuolatinis bendradarbiavimas su pamatų statytojų įmonių specialistais rodo, kad detalesni geologiniai tyrimai leidžia galutiniame pamatų statybos variante sutaupyti nemažą sumą pinigų, palyginus nedaug išleidus geologiniams tyrimams.

Kai kurie užsakovai įsigudrina projektuoti įvairius statinius, turėdami tik vieną gręžinį, o grunto savybių parametrus priima iš buvusios TSRS statybinių normų lentelių. Toks tyrinėjimų lygis yra nepakankamas ir pabrangina pamatų kainą (nes projektuotojai, remdamiesi tokiais duomenimis, pritaiko papildomus saugos koeficientus). O galiausiai visada brangiau sumoka statinio savininkas. Nors jau yra ne vienas toks atvejis, kai statomi namai (ypač individualūs) pradeda deformuotis ir skilinėti. Tada paaiškėja, kad inžineriniai geologiniai tyrimai visai nebuvo daryti. Toks pinigų taupymas tyrimų sąskaita yra neprotingas ir nuostolingas, tačiau, jei nieko ypatinga neatsitinka, sunkiai paneigiamas.

Pastaraisiais porą metų prieš išduodant statybos leidimą (bent jau Vilniuje) visiems ypatingiems objektams, savivaldybėje reikalaujama inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitos, o tiksliau - pažymos iš LGT apie tai, kad ataskaita yra užregistruota. Ataskaitų perdavimas į LGT priklauso nuo pačių geologinių įmonių: jeigu ataskaita tyrėjų manymu yra nepilna, jos paprasčiausiai neperduoda ir laiko, kad tyrimai iki galo neatlikti.

Kita problema yra ta, kad visiems pamatų statybos objektams turi būti atlikta techninė ekspertizė. Ten irgi turėtų būti reikalaujama kokybiškų geologinių tyrimų. Šioje srityje labai pagelbėtų norminiai aktai, papildantys Statybos Techninį reglamentą, kuriose būtų nurodytos tyrimų apimtys ir gyliai pagal numatomas apkrovas ar pamatų rūšis.

Visų geologinių įmonių, kurios atlieka inžinerinius geologinius tyrimus būsimų ypatingų pastatų pamatų statybai, ataskaitos, nesvarbu, kas bebūtų jų užsakovai, anksčiau ar vėliau patenka pas minėtų pamatų statybos kompanijų specialistus. Jie be inžinerinių geologinių tyrimų medžiagos neprojektuoja ir neįrengia jokių pastatų pamatų. Šios įmonės ir yra pagrindinės inžinerinių geologinių organizacijų atliktų darbų vartotojos.

Gaila, kad tokia tvarka netaikoma visiems statybos objektams, kas yra priimta Vakarų pasaulyje.

Dirbant miestų teritorijose, visko, ką reikia atlikti, kartais neįmanoma arba būtina papildyti jau statybos metu.

Taigi tokių įmonių, kurios neturėdamas jokios gręžimo ir zondavimo įrangos, atlieka "inžinierinius geologinius tyrimus" darbas yra niekinis. Geriausiu atveju, jos rankomis pragręžia 3-4 metrus bei iš suvestinių statybinių normų lentelių surašo gruntų fizinių mechaninių savybių vertes. Tokių tyrimų kaina beveik nesiskiria nuo sąžiningai dirbančių įmonių, tačiau inžinerinės geologinės informacijos praktiškai nėra. Užsakovui, kuris neišmano darbo specifikos, to įrodyti neįmanoma; jam yra svarbi tik darbų kaina. Tada apie jokią sąžiningą konkurenciją negali būti ir kalbos. Statybos įmonės, jau ne kartą pasimokiusios ir nenorėdomos rizikuoti savo pinigais, visada tokias ataskaitas išmeta ir tyrimus perdaro iš naujo.

Metodai ir informacijos kokybė

Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai grunto savybėms nustatyti yra naudojamas vienintelis lauko metodas - statinis zondavimas. Tai yra vienas iš pigiausių ir populiariausių lauko tyrimo metodų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Deja, dažnai nėra pakankamas. Praktiškai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo laikų sunyko ir nebėra naudojami kiti lauko tyrimo metodai, kurie duodavo visapusiškesnę informaciją apie gruntų savybes (štampiniai bandymai, presiometrija, geofiziniai tyrimų metodai). Tokią padėtį nulėmė daugelis priežasčių.

Visų pirma, labai dideli projektavimo ir statybos tempai. Geologinę informaciją yra reikalaujama pateikti pačiais minimaliausiais terminais. Antra, stengiamasi, kad šiems darbams būtų išleista kuo mažiau pinigų. Trečia, jau anksčiau minėta Lietuvos projektavimo tradicija, kai polinių pamatų laikymo geba skaičiuojama tik pagal statinio zondavimo bandymus.

Kita su visu tuo susijusi problema yra ta, kad vis didėja tyrinėjimų gylis. Statant vis didesnius pastatus ir vis giliau kasant, tampa problema, kaip statiniu zondavimu pasiekti norimą tyrinėjimų gylį. Tokiu atveju tenka naudoti kitus metodus, kurie yra žymiai brangesni.

Kaip suderinti inžinierių geologų norus su užsakovo galimybėmis, yra vienas iš pagrindinių derybų dėl darbų kainos klausimų. Dabar stengiamasi atlikti vis daugiau polių bandymų.

Kita vertus, laboratoriniai grunto tyrimai, kurie sovietmečiu būdavo privaloma inžinerinių geologinių tyrinėjimų dalis, yra atliekami minimaliai. Vėlgi, tai didžia dalimi lemia užsakovų minimalistiniai reikalavimai bei nenoras už šiuos darbus mokėti.

Lietuvoje nėra patvirtintos ir griežtai nustatytos gruntų klasifikacijos ir normatyvinių dokumentų lauko ir laboratoriniams metodams atlikti. Išverstos ir verčiamos iš anglų kalbos Euronormos, skirtos gruntų klasifikacijai ir lauko bei laboratoriniams tyrimams, tačiau jie nėra visiškai pritaikyti mūsų šalies specifikai ir nepatvirtinti.

Parengė Dr. Saulius Gadeikis,

Vilniaus Universitetas