Statybos darbų draudimo paslauga - ypatingai populiari tarp užsienio investuotojų (statytojų), kurie neįsivaizduoja investicinių projektų į nekilnojamąjį turtą be statybų ar montavimo darbų draudimo. Tuomet statybos darbų draudimo išlaidos įtraukiamos į sąmatinę projekto vertę, o rizikos draudimo klausimai reglamentuojami rangos sutartyje.
 
Kaip nebūtų gaila, deja, tik dalis Lietuvos ūkio subjektų rūpinasi investicinių projektų apsauga, mažai tam dėmesio skiria ir patys kreditoriai. Dalis statytojų įsitikinę, kad nuostolius statybos metu atlygins darbus atliekanti statybos organizacija. Tačiau rangovas neatsako už nuostolius, kurių priežastimi yra "force majeure" aplinkybės. Jeigu statomo objekto nuostolių kaltininkas yra statybos įmonė, nėra garantijų, kad didelės žalos atveju ji turės pakankamai apyvartinių lėšų nuostoliams likviduoti. Iškyla grėsmė investuojamų lėšų saugumui.

Tarp Lietuvos statybos įmonių ši draudimo rūšis dar nėra pakankamai populiari, kadangi ji traktuojama kaip papildoma mokesčių našta, nors faktiškai už šias paslaugas, kurios įtraukiamos į projekto sąmatą, sumoka darbų užsakovas. Beje, draudimo paslaugų išlaidos yra įtraukiamos į įmonės sąnaudas.

Įmonėms, apsidraudusioms statybos darbų draudimu, atlyginami visi staiga ir nenumatytai atsiradę apdraustų darbų nuostoliai, pvz. dėl: rangovo atlikimo klaidų (neapdairumas, neatsargumas, nerangumas, nežinojimas); trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (pvz. sugadinimas, sulaužymas ir pan.); netinkamų medžiagų ar konstrukcijų panaudojimo; neįprasto esamam metų laikui oro sąlygų poveikio (pvz. audra, liūtis, krūša, potvynis ir kt); ugnies, sprogimo, žaibo įtrenkimo; nenugalimos jėgos (force majeure sąlygos); tvirtai pritvirtintų prie pastato dalių vagystės ir kt. Pažymėtina, jog apdraustų rizikų sąrašas nėra baigtinis, kadangi draudžiama nuo visų rizikų, išskyrus taisyklėse išvardintas išimtis.

Įmonės, norinčios apsidrausti visų rizikų statybos darbų draudimu, gali dar pasirinkti papildomas draudimo apimtis: civilinę atsakomybę turtui bei asmenims, apdrausti objekte naudojamus mechanizmus bei įrenginius, išlaidas draudiminio įvykio vietos sutvarkymui, skubų įrangos transportavimą, darbą naktimis bei viršvalandžius po draudiminio įvykio. 

Atkreipiame dėmesį, jog šiuo metu dauguma užsakovų reikalauja iš statybų veiklą vykdančių įmonių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimų, kuriais garantuojama, jog rangovinė organizacija kokybiškai ir laiku atliks numatytus statybos darbus.  Apsidraudus statybos darbų draudimu, rangovų patirtus nuostolius dėl aukščiau išvardintų priežasčių draudimo bendrovė atlygintų pagal šių darbų draudimo sutartį, tuo tarpu neapsidraudus šia draudimo rūšimi, užsakovas reikalautų rangovo atlyginti patirtus nuostolius. Pažymėtina, jog rangovui neturint pakankamai apyvartinių lėšų nenumatytiems atvejams, nuostolius darbų užsakovas reikalautų atlyginti remiantis laidavimo raštu. Šiuo atveju garantas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu bei kitais poįstatyminiais aktais visas išmokėtas sumas išsireikalautu iš rangovo atgręžtinio reikalavimo būdu.

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vis daugiau statybinių įmonių į sąmatas įrašo išlaidas draudimui. Tai iliustruoja kasmet augantis statybos darbų draudimo sutarčių skaičius, kadangi Lietuvos statybos įmonės įvertina šios draudimo rūšies privalumus.

Statybos draudimo sutarčių skaičius per 2007 metus ženkliai išaugo, lyginant su praeitais metais (UADB „Ergo Lietuva" 2007 metais pasirašė 20 proc. daugiau draudimo įmokų), o tai liudija išaugusį įmonių susidomėjimą šią draudimo rūšimi bei patvirtina, jog statybos darbų draudimas šioje dinamiškoje rinkoje yra ne privalumas, o būtinybė.

Parengė Darius Bivainis
Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas
UADB „ERGO Lietuva"

Daugiau skaitykite