Pastaraisiais metais kartu su augančiomis statybomis daugėja ir norinčių drausti turtą. Tačiau netinkamai apsidraudus, gali būti atlyginti ne visi patiriami nuostoliai. Todėl svarbu įsigilinti į draudimo sutarties sąlygas ir žinoti tikrąją savo turto vertę.

Apdrausto turto vertė turi atitikti draudimo sumą. Tik tokiu atveju nukentėjusiam asmeniui bus atlyginta patirta faktinė žala. 

Pastaraisiais metais draudimas išpopuliarėjo dėl augančių būsto paskolų skaičiaus ir investicijų į nekilnojamą turtą. Didėja ir visuomenės sąmoningumas, kadangi tai vienintelis efektyviausias būdas apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių. Imant paskolą, bankai reikalauja būsto draudimo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia suma yra draudžiamas turtas. Jei ši suma - draudimo suma - yra lygi rinkos ar paskolos vertei, tai žalos atveju pagal draudimo sąlygas gali būti atlyginta ne visa nuostolių suma. Pavyzdžiui, paskolos vertė gali būti 300 tūkst. Lt, o būsto vertė - 500 tūkst. Lt. Todėl sudegus būstui, draudimo bendrovė atsiskaito su banku, o asmeninės įdėtos lėšos nepadengiamos. Apdraudus būstą visa atstatomąja verte, jį galima pilnai atstatyti draudimo įmonės lėšomis (draudimo išmoka), bankas turės naują įkeitimo objektą, o apsidraudęs asmuo - tą patį, tik naujai sutvarkytą būstą. Visa atstatomoji vertė yra suma pinigų, už kurią galima iš naujo pastatyti tokį patį pastatą sutarties sudarymo metu, ne kažkada, kai pastatas buvo pastatytas, bet šiandien, kai priimamas sprendimas sudaryti draudimo sutartį. Svarbiausia korektiškai nustatyti būsto atstatomąją vertę ir jo draudimo sumą.

Statybų draudimas

Dažniausiai būstas nukenčia nuo vandentiekio avarijos, tačiau didžiausius nuostolius sukelia gaisrai. 2007 metais draudžiant fizinių asmenų turtą, vidutinė išmoka turto draudime UADB „ERGO LIETUVA" buvo 4057 Lt vienam įvykiui, o vidutinė rinkos išmoka už kiekvieną turto žalą - 2278 Lt. Greičiausiai UADB „ERGO LIETUVA" vidutinė draudimo išmoka yra didesnė nei rinkos vidurkis, kadangi paprastai draudimo suma atitinka turto atstatomąją vertę, todėl atlyginami faktiniai nuostoliai.  

Būsto saugumu rūpintis reikia pradėti net tik jį įsirenginėjant, bet atskirais atvejais dar anksčiau - statybos ar rekonstrukcijos metu. Ypač tai aktualu besistatantiems individualiuosius gyvenamus namus. Rekomenduojame atkreipti dėmesį į santechninę įrangą bei santechninių darbų kokybę, o su tokiu rangovu pasirašyti rangos sutartį, kurios pagrindu pastarasis suteiktų garantijas ir prisiimtų atsakomybę už savo darbą. Šių darbų brokas greitai išaiškėja, o jų sukelti nuostoliai sudaro nemenkas sumas.  

Verta pasirūpinti, kad statyba būtų vykdoma pagal projektą, laikantis statybos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, o kol vyksta statybos ir remonto darbai, nelaikyti būste vertingų daiktų, nepamiršti  įjungti apsaugos sistemą.

Norint apsaugoti savo būstą, būtina laikytis saugos reikalavimų (neužkrauti praėjimų, neišmontuoti priešgaisrinės signalizacijos daviklių), įrengti žaibolaidžius, priešgaisrinę ir apsaugos signalizaciją. Reikėtų laikytis elementarių saugumo taisyklių: turėti namuose gesinimo priemones, aptverti teritoriją, įsirengti apsaugines žaliuzes, prižiūrėti savo turtą.  Turtu reikia rūpintis taip, lyg neegzistuotų draudimo sutartis. Tačiau geriausia ir efektyviausia apsauga - statybos darbų ir paties būsto (namo ar buto) draudimas. Statybos darbų draudimo sutartis galioja iki pastato pridavimo eksploatacijai momento.    

Dažniausiai  pasitaikančios klaidos draudžiant būstą:

• imant nedidelę paskolą, apsidraudžiama tik paskolos vertei. Tokiu atveju draudimo suma būna mažesnė už turimo turto atstatomąją vertę ir žalos atveju gali būti atlyginta tik dalinė nuostolių suma;
• besidraudžiant pateikiamas netikslus būsto plotas, tokiu būdu ir draudimo suma paskaičiuojama neteisingai;
• nepateikiama visa svarbi informacija, pvz., draudimo apsauga gali negalioti, jei apdraustame pastate vykdomas remontas, nebaigti statybos darbai. Todėl reikėtų sudaryti statybos darbų draudimo sutartį;
• baigus statybas būstas neįregistruojamas registro įmonėje. Tada nėra aišku, ar namas atitinka projekto ir visus statybos reikalavimus, ar projektinis plotas atitinka realų;
• nepateikus informacijos apie papildomus statinius prie pastato ir jų nesant kadastro byloje, jie lieka neapdrausti;
• neperskaičiuojama būsto draudimo suma, kai jo vertė iš esmės pakinta.

Turto draudimas

Apsidraudus būstą, verta pagalvoti ir apie jame esančio turto draudimą. Dažniausiai žalos atveju nukenčia ir kilnojamas, ir nekilnojamas turtas, ir jeigu yra apdraustas tik vienas iš jų, žmogui nėra atlyginamas visas jo patirtas nuostolis. Be to, paprastai draudžiant kartu kilnojamą ir nekilnojamą turtą, taikoma nuolaida.

Sudarant turto draudimo sutartį, svarbu suteikti visą informaciją apie turimą išskirtinį turtą (vertybes, kolekcijas, antikvarinius daiktus ir pan.). Taip pat kaip ir draudžiant būstą, svarbu, kad būtų apdraudžiamas visas turtas (pvz., sudegus namui, kuriame namų turtas buvo apdraustas 80 000 Lt draudimo sumai, po žalos paaiškėjo, kad turto sudegė už 120 000 Lt, tokiu atveju apsidraudęs asmuo patirs 40 000 Lt nuostolį).

Draudimo atlyginimo būdai

Draudimo sutartyse gali būti numatyti įvairūs žalos atlyginimo būdai: pilnas turto atstatymas, dalies turto atstatymas ar atstatymas, atėmus daikto ar pastato nusidėvėjimą. Apsidraudus naująja (atkuriamąja) verte už sugadintą ar dingusią nuosavybę, būtų išmokėta tokia suma, už kurią galima įsigyti analogišką naują daiktą arba pilnai suremontuoti sugadintas dalis. Pavyzdžiui, jeigu butą apliejo vanduo ir nepataisomai sugadino baldus, būtų galima įsigyti analogiškus naujus baldus. Tuo tarpu apdraudus turtą ne nauja verte, būtų skaičiuojamas nusidėvėjimas ir būtų atlyginama tik dalis nuostolių.

Kitas niuansas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį - ar yra nustatytos ribos, iki kurių mokama išmoka. Pavyzdžiui, jei sutartyje yra nuostata, kad už buitinę techniką atlyginama ne daugiau kaip nustatyta dalis nuo bendros turto vertės, turtas nėra pilnai apdraustas.

Linkime priimti teisingą sprendimą, dėl kurio netektų pasigailėti nelaimės atveju.

Parengė Tomas Nenartavičius,
UADB „ERGO LIETUVA" Turto draudimo departamento direktorius

Scanpix nuotraukos