Mažai ką domina kabeliai, nutiesti vandenyno dugnu ar elektros linijomis. Tačiau kai atsiranda poreikis išvedžioti, pvz., interneto laidus namuose, iškart iškyla klausimas: "O kur slėpti laidus, kokie kabeliai reikalingi, ar galima juos tiesti kartu su telefono ar elektros laidais?" Ir būtų gerai, kad jų būtų kuo mažiau, ir jų išvedžiojimas neįtakotų ryšio kokybės. Pabandysime išsiaiškinti.

Greitis internete

Pradžiai (kad neužkibtume ant tiekėjų, kurie prie "savo" interneto sistemų prirašo neregėtą bitų ar baitų skaičių, kabliuko) išaiškinsime informacijos matavimo vienetus. Patys mažiausi informacijos kiekiai matuojami bitais. Aštuoni bitai sudaro vieną baitą, toliau - kilobaitas (1024 baitai), megabaitas (1024 kilobaitai), gigabitas bei terabaitas. Kartais, tačiau labai retai, patyrę kompiuterininkai  naudoja sudvejintą priešdėlių sistemą: "kilo" keičia į "kibi", "mega" į "mebi", tačiau ta jau yra išimtis. Taigi, kai pardavėjas vadina bitų (kilobitų, megabitų) per sekundę skaičių, jį būtina padalinti iš 8 - gausime baitus. Taip gausime žymiai mažesnį skaičių. Toliau tokį pat principą taikysime, pvz. priešdėliams "kilo" ir "mega".  Pavyzdys: 600 kilobaitų/sek atitinka 5,5 megabitų/sek. Tam, kad būtų paprasčiau visa tai suprasti, reikėtų prisiminti: bitai per sekundę  naudojami standartinėse sistemose, o aukštesniuose sisteminių modelių lygmenyse naudojami stambesni vienetai - baitai per sekundę.

Tinklai

Interneto, kaip "pasaulinio voratiklio", fizinė bazė - globalusis telekomunikacinis informacinių ir skaitmeninių resursų tinklas. Šis tinklas yra suvienytas (Interconected Networks) virtualiąja ir fizine prasme. Tam, kad Jūsų asmeninis kompiuteris taptų jos dalimi, fiziškai prisijungti nebūtina - šiam atvejui egzistuoja "Wi-Fi" technologija. Naudojantis šia technologija, esate tinkle, tačiau fizinių tinklų, kuriuos sudaro laidai ir kabeliai, bute nėra. Kokiais atvejais tai įmanoma? Ar tai patikima? Juk interneto ryšys siekia tapti patikimu, stabiliu, ilgalaikiu ir rezultatyviu. Ir pageidautina, kad grįžtamasis ryšys būtų greitas ir pilnavertis.

Verčiant iš anglų kalbos, "Wi-Fi" reiškia "belaidis tikslumas". Pagal šią technologiją internetas diegiamas ten, kur ekonomiškai ar fiziškai netikslinga diegti kabelinę sistemą. Įmonės ir organizacijos naudojasi šia technologija, jeigu to reikalauja aplinkybės: biuras yra istoriniu paveldu pripažintose patalpose, tad kabelių diegimas yra draudžiamas; įmonė dažnai keliauja, o klientų Wi-Fi stotis palaiko tarptinklinį ryšį ("roaming"). Ėmė didėti domėjimasis tokiu bevieliu Internetu - darbo tinkle greitis pasiekė 100 Mb/sek. Tačiau toks prisijungimo būdas turi ir trūkumų: ne visuose stacionariuosiuose kompiuteriuose yra įdiegti Wi-Fi adapteriai - juos reikia pirkti atskirai; skirtingose šalyse nesutampa dažnių diapazonai (tai aktualu tiems darbuotojams, kurie dažnai keliauja po pasaulį, pvz., standartas 802.11 nenaudojamas Rusijoje); dirbant Wi-Fi ne patalpose, egzistuoja tam tikri apribojimai (o laikytis taisyklių - Rusijoje bet kokia Wi-Fi sistema turi būti registruojama Valstybinėje Radijo Dažnių komisijoje); padidėja energijos suvartojimas; greitis kris, jeigu tinkle vienu metu dirba keletas vartotojų; ribotas veikimo spindulys (daugelyje sistemų signalo perdavimo atstumas - 100 m, atvirame plote - 300-400 m, tačiau kuo didesnis veikimo spindulys, tuo mažesnis greitis); tinklo veikimo zonoje esančios  fizinės kliūtys gali žymiai pabloginti ryšį (trys-keturios gelžbetonio sienos patalpoje - ir ryšio nėra); netgi lietus gali neigiamai paveikti tokį internetą.

Ar yra kas nors patikimesnis?

Internetas telefono linijomis

Jau beveik užmiršome tuos laikus, kai prie Interneto buvo pasijungiama per paprastą modemą ("dial-up"): jeigu namuose yra fiksuotojo ryšio telefonas, tiekėjas per telefono stotį, o vartotojas - per modemą prisijungia prie serverio. Šiuo atveju telefono linija yra užimta, o lėtesnį internetą sunku įsivaizduoti. Tokia ryšio rūšis vadinama komutuojamąja (be garantuoto greičio). Toks prisijungimo variantas yra labai lengvai pasiekiamas, užtenka turėti modemą bei telefono liniją. Tokiu būdu prisijungiama ne greičiau kaip 30-40 Kbit/s. Telefono kabeliai, kurie esant tokiam ryšiui naudojami prisijungimui prie Interneto, nelabai tinka duomenų perdavimui. Juos pakeitė kabeliai, liaudyje vadinami "susuktoji porelė". Šis kabelių tipas tiesiamas nuo modemo iki paskirstymo dėžutės namo laiptinėje. Tačiau apie tai, kas yra "supintoji porelė" papasakosime kiek vėliau.

Tokie įrenginiai, kaip modemai, nemirė, - juos pakeitė kitokios jų pačių modifikacijos. Į komutuojamojo prisijungimo vietą atėjo ADSL prisijungimas (asimetrinė skaitmeninė abonento linija). Tai - spartaus ryšio rūšis, kurioje taip pat naudojamos telefono linijos: organizuojamas tiesioginis kanalas tarp naudotojų kompiuterių ir tiekėjo. Tačiau telefonas jau nebūna užimamas visą laiką: toks ryšio tipas leidžia paskirstyti telefono liniją į dvi atskiras sudedamąsias dalis. Abonento patalpoje įrengiamas ADSL - modemas, kuris prijungiamas prie laidų lygiagrečiai abonento telefono aparatui (reikalingas specialus dažnių skirstytuvas - "spliteris").

Dažnių skirstytuvas

Interneto prieigos parametrai jungiantis ADSL (greitis ir kokybė) priklauso nuo telefono linijos, jungiančios vartotoją su telefono stotimi, techninių charakteristikų, ir patikslinami po testavimo, kurį vykdo tiekėjo specialistai. Vidutinis greitis - iki 8 Mb./sek. Toks prisijungimo prie interneto būdas gali būti svarstomas, jeigu name yra kokybiškos ir patikimos fiksuotojo ryšio telefono linijos. Kainos ir kokybės santykis diegiant bute ADSL prisijungimą yra praktiškai optimalus.

Internetas ir televizija

Tai labai patogu - kabelis, kuriuo galima prisijungti prie kabelinės televizijos, gali būti naudojamas kaip prisijungimo būdas prie interneto. Kabelis tik vienas, tačiau jis leidžia naudotis dvejomis paslaugomis - ir TV žiūri, ir prisijungi prie interneto. Toks kabelis vadinamas koaksialiniu (televiziniu). Prisijungimui prie interneto naudojant kabelinės televizijos ryšį (tai gana naujas ryšio tipas) nereikia telefono linijos, užtenka, kad name būtų kabelinės televizijos kanalas. Interneto greitis yra gana priimtinas - iki 50 Mb/sek. Ši paslauga nėra viena iš pigiausių, tačiau tinkamą tarifą išsirinkti vis dėlto galima. Mokestis imamas ne už internete praleistą laiką, o už gautos informacijos apimtį. Tokiam prisijungimui būtinas kabelinis modemas. Paslaugų tiekėjai dažniausiai į prisijungimo kainą įskaičiuoja ir visos reikalingos įrangos diegimą (įdiegimo mokestis).        

"Elektrinis internetas"

Vis dažniau pastebime skelbimus: "Internetas tiesiog iš elektros lizdo". Kas tai? Paprastai kalbant, tai - internetas, nutiestas kartu su elektros kabeliais. Tam, kad paprasti elektros laidai taptų "vartais" į internetą, būtini specialūs adapteriai, kurie elektrą paverčia greituoju ryšio kanalu. Šiuo atveju kiekvienas elektros lizdas tampa prisijungimo prie interneto (arba uždaro tinklo) tašku. Tokios „interneto iš elektros lizdo" technologijos leidžia pasiekti iki 200 Mbit/. interneto greitį ir paversti jį "Ethernet" kabelio alternatyva. Interneto platinimas naudojantis elektros tinklais specialiųjų adapterių pagalba nereikalauja ypatingo suderinimo.

Palydovinis internetas

Tačiau egzistuoja individualūs namai, kuriuos prijungti prie interneto nėra taip lengva. Kai kuriais panašiais atvejais yra pasirenkamas palydovinis internetas. Šiuo atveju be kokybiškos palydovinės antenos ir specialaus konverterio didelį vaidmenį atlieka ir kabelių kokybė. „Blogas" kabelis gali užgesinti signalą tiek, kad jokia, net pati didžiausia, „lėkštė" neišgelbės, ypač jeigu atstumas tarp palydovinės antenos iki kompiuterio didesnis nei 20-30 m. Tokiu atveju kabelio tiesimas yra labai svarbus: būtina omenyje turėti jo ilgį, smulkias kliūtis jo kelyje (kampus, posūkius, sienos išsikišimus). Geriausia reikiamą kabelio ilgį skaičiuoti pagal grindjuostes ir kampus. T.y. remtis tuo, jog kabelis bus nutiestas išilgai grindjuosčių, arba kampais (horizontaliai ar vertikaliai). Jeigu kabelis kabės lauke nuo stulpo iki stulpo, reikėtų žinoti, jog  jis neturi būti įtemptas, kabėti šie tiek laisvai. Žemą, esant šalčiams, kabelis, kaip ir visi daiktai, susitraukia, tad, jeigu vasarą jį stipriai įtempsite, atsiras pavojus žiemą jį pažeisti. Geriausia kabelį kabinti prie įtemptos vielos ar plono lyno. Šiuo metu jau pardavinėjami kabeliai, kurie skirti specialiai tiesimui tarp stulpų. Jų apvalkale yra speciali medžiaga, kuri neleidžia kabeliui suplyšti veikiant jo paties svoriui.

Kabelio tiesimas lauke ir patalpose labai skiriasi: įskaitant žemas temperatūras bei apledėjimo galimybę pasirekamas specialusis kabelis (su specialiu apvalkalu), skirtas tiesti ne patalpose. Jeigu kabelis bus nutiestas galimo žmonių atsiradimo vietoje, pvz. ant stogo, geriau jį tiesti kartu su viela. Iš pradžių kabinama viela, o jau po to prie jos pririšamas kabelis. Viela turi būti pritvirtinta - tokiu atveju niekas nesuplėšys kabelio atsitiktinai. Kabelis neturi būti įtemptas, jam reikia šiek tiek laisvumo (žemų temperatūrų atvejui).  

Pasirinkus anteną ir taisyklingai nutiesus kabelį prisijungimui prie palydovinio Interneto, paskutinė reikiama detalė - konverteris. Norint sujungti kabelį su konverteriu, reikia F-jungties. Kai kabelis bus prijungtas prie konverterio, jis turi būti nutiestas taip, kad vanduo nenutekėtų į kabelio sudūrimus. Reikia padaryti tarsi kilpą, tačiau būtina prisiminti, jog tokie kabeliai „nemėgsta" staigių išlinkimų, nes jie pažeidžia kabelių struktūrą bei pablogina signalo praeinamumą. Svarbu, kad atstumas tarp ekrano ir centrinės gyslos būtų vienodas, o jeigu šis atstumas pakinta, blogėja signalo praeinamumas. Todėl palydovinio interneto kabelių nereikėtų lenkti ar per daug suspausti. Jeigu naudojama daug kabelio, jį reikėtų tvirtinti prie lentos, o kabelį tiesiog vynioti kaip nuo ritės, kad šis nesusisuktų.

Optinis internetas

Šis prisijungimo prie interneto būdas turi daug pavadinimų: ir „optinis pluoštas", „optinis pluoštinis kabelis", ir paprastai - „pluoštas", o internetas, prijungtas tokiu būdu, vadinamas „optiniu internetu". Atėjo pluoštinių optinių ryšio linijų (PORL) era. Jos yra ekonomiškesnės negu radijo ar palydovinės ryšio sistemos, be to, iki 70 proc. naudojamų ryšio kanalų tenka būtent šiam ryšio palaikymo būdui. 25-erių metų garantija nepriklausomai nuo meteorologinių sąlygų padarė savo - 60 proc. globaliojo ryšių tinklo linijų yra iš optinio pluošto (daugiausia - antžeminės bei povandeninės linijos). Optinis pluoštas apjungia kontinentus. Optinio pluošto kabeliai naudojami saugiam didelių duomenų srautų perdavimui dideliu greičiu. Duomenys perduodami moduliuotais šviesos bangų impulsais, kurie sklinda praktiškai nesilpnėdami specialaus stiklo gysla. Kadangi stiklinė kabelio gysla gali perdavinėti duomenis tik viena kryptimi, tai dvipusiam ryšiui sukurti kiekvienas kabelis sudarytas iš dviejų gyslų, izoliuotų viena nuo kitos skirtingo lūžio koeficiento stiklo danga ir sustiprintų kevlaro pluoštu. Iš išorės kabelis apvilktas plastiko danga. Kadangi prie tokio kabelio prisijungti reikalingi specialūs antgaliai, tai padidina perduodamų duomenų saugumą. Greitesnio interneto žmonija kol kas dar nežino.

Optinis kabelis (OK) gali būti nutiestas palei geležinkelių atramas, kartu su elektros linijomis, aukštos įtampos kabeliais, kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžiuose, upių vagose bei ežerų dugnais, išilgai automobilių kelių. PORL ypatingai išsivystė kaip žemėje bei po vandeniu tiesiamos sistemos. Optiniai kebeliai, priklausomai nuo jų panaudojimo srities, gali būti skirstomi į:

• požeminius,
• orinius,
• povandeninius
• patalpose naudojamus optinius kabelius.

Egzistuoja išoriniai ir vidiniai kabeliai. Vietiniai (vidiniai) OK sudaryti iš abonentinės stoties bei sujungiamosios kabelių grupių. OK taip pat skirstomi į vertikaliam ir horizontaliam tiesimui skirtus kabelius. Pagrindinis optinio pluošto kabelių skirtumas - vario nebuvimas jų sudėtyje. Tai iš principo nauja konstrukcija, kurios duomenų praleidžiamumas milžiniškas. Pagrindiniai optinio pluošto kabelio trūkumai susiję su jo bei jo naudojimo kaina - šios reikšmės šiuo atveju yra daug didesnės, negu duomenų perdavimo naudojant varį („susuktąją porelę"). Optinio pluošto kabelis ir jo įranga yra brangi, todėl ją geriausia naudoti tada, kai tinklo kompiuteriai išdėstyti labai toli vienas nuo kito ir reikalinga didelė greitaveika. Antra vertus, pluoštinė optika vis pinga, o varinis kabelis - atvirkščiai. Šiame kabelyje labai mažas slopinimas ir signalą be žymių praradimų galima perduoti iki 120 km atstumu. Tačiau nepriklausomai nuo savo privalumų ir trūkumų, optinio pluošto naudojimas atneša kitų problemų, pvz., tiesimo procesas. Tokio kabelio tiesimas beveik niekuo nesiskiria nuo varinio kabelio tiesimo, tačiau reikalauja iš principo naujų įrankių bei tam tikros patirties. Štai dėl ko PORL sudūrimų panaikinimas yra kiek brangesnis nei metalinių kabelių naudojimo atveju.

Kol kas pasaulyje egzistuoja du optinio pluošto kabelių tipai: daugiamodis kabelis
(pigesnis, tačiau jo charakteristikos prastesnės) bei vienamodis kabelis (brangesnis, charakteristikos geresnės). Skirtumo tarp šių dviejų tipų esmė - skirtingi šviesos spindulių praėjimo kabelio viduje režimai. Jie turi skirtingas charakteristikas, ir šiek tiek skirtingas pritaikymo sritis. Jei užtenka pigesnio - nėra tikslo naudoti brangesnį.

Laidai namuose

Nesvarbu, kokiu būdu jungiatės prie Interneto, laidai vis tiek bus (išskyrus Wi-Fi). Nuo ko pradėti, jeigu interneto bei kabelių tiesimas ne už kalnų? Visų pirma - nustatykite darbo vietą. Kur stovės kompiuteris? Kokie prietaisai stovės šalia jo? Televizorius, kt. elektros prietaisai (aktualu, kalbant apie "elektrinį" internetą). Ar bus vietinis tinklas? Būtų gerai suderinti kabelių tiesimą su patalpų remontu, tada yra galimybė paslėpti kabelius sienų viduje. Yra tik du kabelių slėpimo variantai: gręžti sieną (kartais kabeliams skirtas kanalas slepiamas į gofruotą žarną, kad esant reikalui būtų lengviau jį pakeisti) arba kabelį tiesti sienų paviršiumi. Jeigu yra ne daugiau nei 2-3 kabeliai, juos galima paslėpti po grindjuostėmis su jau įrengtais kanalais kabeliams.

O dabar svarbiausia: kokie kabeliai su kokiais gali būti tiesiami kartu. Televizijos, telefono bei interneto kabeliai yra laikomi silpnos srovės. Elektros laidai - tai aukštos įtampos laidai. Išvada tokia: silpnos įtampos kabelius tiesti kartu galima, jie nesudarys trukdžių vienas kitam. Jokiu būdu negalima tiesti silpnos įtampos kabelių su aukštos įtampos kabeliais. Trukdžiai - mažiausia tikėtina blogybė: dažnai įranga gali tiesiog sudegti. Be to, silpnos srovės laidai turi būti tiesiami ne mažesniu nei 20 cm atstumu nuo elektros kabelių, kitaip galimi nukrypimai, galintys sukelti TV ar radijo signalo trukdžius, sumažinti duomenų perdavimo greitį tinkliniu kabeliu. Kai kuriose vietose (pvz. prie elektros lizdų) šiuos kabelius galima tiesti vieną šalia kito, kadangi elektromagnetinių trukdžių poveikis bus minimalus. Juk nukrypimo atsiradimui (fono augimui) reikalingas tam tikras kabelio ilgis. Kuo ilgesnis laidas, tuo stipresni trukdžiai jame gali atsirasti. Į tai reikėtų atsižvelgti.

Virš pakabinamų lubų galima paslėpti visus silpnos srovės kabelius. Už tokių lubų galima patalpinti šakotuvą televizijos kabeliui, komutatorių tinklo laidams bei pačius kabelius, išvedžiotus po kambarius.

Grįžtant prie interneto kabelių, reikėtų atskirai sustoti ties ypatingu tipu - „supintąja pora". Juk būtent šį kabelio tipą dažniausiai siūlo tiekėjas. Jeigu pirksite tokį kabelį patys, tai galima apsistoti ties UTP4 (8 kanalų). "Rimtesni" tiekėjai patys pagal konkrečią situaciją renkasi kabelio tipą bei patys jį diegia. Dažniausiai naudojama UTP 5-oji arba 5e kategorija. „Supintosios poros" ypatybė ta, jog jos negalima susukti. Priešingu atveju duomenų perdavimo iki kompiuterio greitis žymiai sumažės, lyginant su vientisu kabeliu. Tokio kabelio negalima tiesti ilgesniais nei 100 m atstumais - signalas išvis nepasieks savo tikslo. O vietoje vyniojimo naudojami komutatoriai (angl. switch). Jie reikalauja maitinimo. Be to, komutatoriaus šakutė - maitinimo bloko pavidalo. Mažiausi tokie komutatoriai yra 5 jungčių (portų). Netgi jeigu reikia prijungti tik 2 kompiuterius, įrengti reikės 5-ių jungčių komutatorių.  Visiems mažos įtampos laidams reikalingos specialūs silpnos srovės lizdai. Jie žymimi pagal jungties tipą: televizinė šakutė RJ-11 - telefonui, RJ-45 (8P8C) - Internetui. Yra lizdų, kuriuos sudaro iškart keletas jungčių.

Yra dar keletas interneto kabelių ypatybių, kurias būtina žinoti. Jeigu diegiamas ne optinis pluoštas, tai renkantis „supintąją porą" reikėtų kai ką pasitikslinti. LAN kabeliai (dažniausiai naudojami su "Ethernet" technologija) taip pat pagaminti "supintosios poros" pagrindu. Tokie kabeliai būna ekranuoti ir neekranuoti. Tiesiant ekranuotąją „supintąją porą" (šis kabelis ypač vertinamas tiesiant sienų viduje, norint išvengti trukdžių dėl armatūros bei kt.), būtina kreipti dėmesį į ekrano išsaugojimą visame kabelio ilgyje. Tempimas ar lankstymas gali suardyti ekraną (o taip pat išaugs trukdžių ir kabelio irimo grėsmė). Drenažinis kanalas turi būti sujungtas su jungties ekranu.

Labiausiai paplitusi "supintosios poros" kabelių apvalkalo spalva - pilka. Jeigu apvalkalas yra oranžinės spalvos, jis nedegus ir gali būti tiesiamas uždaroje erdvėje. Kabelio forma dažniausiai apvali, tačiau yra ir plokščiųjų kabelių - juos patogu nutiesti po grindimis. Išorinio tiesimo kabeliai būtinai turi turėti drėgmei atsparų apvalkalą iš polietileno, kuris dažniausiai būna antrasis kabelio sluoksnis virš pirmojo, polivinilchlorido sluoksnio. Be to, ertmės kabelio viduje gali būti užpildomos drėgmei atsparia želė bei šarvuojamos gofruotos juostos ar plieninės vielos pagalba. „Supintoji pora" (pagal laidininkų struktūrą) gali būti vienos ar daug gyslų. Vienos gyslos kabelis tinka tiesti loviuose, sienų viduje, o turintis daug gyslų kabelis yra labiau pritaikytas išlenkimams ir susukimui. Reikėtų atsiminti tai, jog daug gyslų turinčiame kabelyje didesnis signalo slopinimas.

Jeigu namuose pasirenkamas high-tech stilius, kabelius galima paslėpti specialiose konstrukcijose - loveliuose. Loveliai, skirti vidiniam montavimui, padengti cinko-chromo danga, suteikiančia jiems stilingą išvaizdą. Kai montuojami atvirai, jie gali tapti originaliu hi-tech stiliaus interjero priedu.  Montuojant UTP kabelį bei aukštos įtampos kabelius, tokiuose loviuose jie gali būti kartu, kadangi čia yra specialus kabelių skirstytuvas B36.

Interneto tiekėjas

Tiekėjai - organizacijos, suteikiančios prisijungimą prie interneto (tokias paslaugas jau teikia ir mobiliojo ryšio kompanijos). Bet dažniausiai omenyje turime tuos, kurie suteikia priėjimą prie interneto komutuojamais arba išskirtais kanalais. Jeigu reikalingas greitas internetas, tai kabelių sistema, kurią mums siūlo tiekėjas, atlieka tikrai ne antrarūšį vaidmenį.

Ypač pažeidžiamas yra ADSL ryšys. Ryšio kokybę tiesiogiai veikia linijos kokybė. Paklauskite tiekėjo: kokiu greičiu dirbsiu? Vargu ar gausite konkretų atsakymą. Greitį veikia viskas: telefono linijų susidėvėjimas, kabelio ilgis (kuo ilgesnis, tuo mažesnis greitis), jo gyslos skersmuo (kuo gysla plonesnė, tuo didesnis greitis esant tolygiam nutolimui). Tokie objektyvūs parametrai, kaip vartotojo nutolimas nuo centrinio mazgo ir miesto telefono ryšių kokybė, vargu ar gali būti pakeisti (apie tai reikėtų pagalvoti prieš renkantis interneto sistemą), tačiau pareikalauti tiekėjo kokybiškai nutiesti kabelį "iki taško" - visai realu: kabelio gyslos pasirinkimas, jos ekrano išsaugojimas, maksimalus trukdžių išvengimas - tai tiekėjo problemos. Nors šiandien, kai didelė konkurencija interneto paslaugų sferoje, tiekėjai vis labiau stengiasi kokybiškai atlikti savo darbą: klientų nepasitenkinimas bei problemos ateityje tikrai niekam nereikalingos.

Daugelis bando eiti koją kojon su laiku: ADSL jau pamažu keičia naujoji jos modifikacija (VDSL linija). Tai šiuolaikinė greitoji skaitmeninė abonentinė linija. Tokio laidumo tiekimas vartotojui galimas tik mišriame variniame-optiniame ryšio tinkle. Toks tinklas praktiškai gali susidėti iš dviejų ruožų: optinio kabelio nuo komutuojamojo mazgo iki prisijungimo mazgo ir ruožo su variniais laidais - "optinis pluoštas abonento linijoje".

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.