Elektrotechniniai vamzdžiai ir kanalai skirti laidų apsaugai nuo mechaninių poveikių ir pažeidimų bei laidų izoliacijos apsaugai nuo neigiamo aplinkos ir atmosferos poveikio. Jų nauda neabejojama įrenginėjant įprastinę ir papildomą elektros instaliaciją pastatuose bei atliekant instaliacijos pakeitimus.

Elektrotechniniai vamzdžiai laiptinėje. Autoriaus nuotr.

Kabelių kanalas biure. Autoriaus nuotr.

Šias elektrotechnines priemones, priklausomai nuo jų mechaninių savybių, medžiagų ir konstrukcijų, galima kloti, montuoti ir tvirtinti po tinku pilnavidurėse sienose, tuščiavidurių sienų ertmėje, ant sienų, lubų ir grindų paviršiaus, patalpų viduje ir išorėje, po žeme.

Instaliaciniai vamzdžiai tuščiavidurės sienos ertmėje. Autoriaus nuotr.

Lubinė instaliacija prekybos centre. Lankstieji vamzdžiai. Autoriaus nuotr.

Laidų vamzdžių hermetiškumą sustiprina kokybiškai užsandarinti tarpusavio sujungimai bei sujungimo su paskirstymo ir atsišakojimo dėžutėmis vietos. Jungti laidus ir daryti atsišakojimus vamzdžiuose neleidžia normos, todėl šios operacijos atliekamos tik dėžutėse.

Laidų jungimai ir atsišakojimai atliekami dėžutėse. Autoriaus nuotr.

Reikiamo vamzdžio skersmuo priklauso nuo jame tiesiamo laidų kiekio ir jų skersmens. Klojant elektrotechninius vamzdžius lygiagrečiai šildymo vamzdžiams, atstumas tarp jų neturi buti mažesnis už 10 cm.

Atviras laidų tiesimas bei atvira instaliacija visada buvo nesaugus būdas, nes išoriniai poveikiai, atsitiktinis neatsargumas gali pažeisti laidus; be to, jei nuo atviros instaliacijos laidų perkaitimo kyla gaisras, ugnis gali plėstis nevaržomai. Visai kitas reikalas, kai laidai yra ištiesti vamzdyje iš nedegios, ugniai atsparios medžiagos (metalo, polivinilchlorido).

Kalbant su ironija - iš dviejų blogybių mažesnė yra laidų užsidegimas vamzdyje iš nedegios, savaime gęstančios medžiagos, nei degantys tapetai ar medinė siena (atvirų laidų užsidegimo pasekmė).

Gofruoti vamzdžiai

Lankstieji gofruoti vamzdžiai (gofros) yra patogios laidų tiesimo priemonės po tinku, po žeme, užliejamame ir presuojamame betone, tuščiavidurių sienų ertmėje.

Lankstieji gofruoti vamzdžiai. Autoriaus nuotr.

Gofrų lankstumas leidžia bet kuriame taške pakeisti klojimo kryptį, nesunkiai lenkti kampus ir daryti išlinkimus, tiksliai pakartojant patalpos konfigūraciją.

Gofrų lankstumas leidžia bet kuriame taške pakeisti klojimo kryptį ir daryti išlinkimus. Autoriaus nuotr.

Taip vadinamų šarvinių gofrų mechaninis atsparumas išoriniams poveikiams padidinamas papildomo lygaus apsauginio apvalkalo dėka, taip sudaromos sąlygos požeminiam jų klojimui.

Identiško skersmens gofruoti vamzdžiai tarpusavyje sujungiami plastikinėmis gofruotomis movomis. Jei iškila poreikis sujungti gofrą su standžiu elektrotechniniu vamzdžiu, kurio skersmuo atitinka gofros skersmenį, naudojamos pereinamos movos.

Lanksčios gofruotos movos. Autoriaus nuotr.

Geriausias laikas gofroms kloti - pačioje statybos darbų pradžioje, kai dar neužlietas betonas, kai prie aliuminio profilių dar nepritvirtintos gipskartonio plokštės.

Siena iš gipskartonio dar montuojama. Jos ertmėje laidai tiesiami gofrose. Autoriaus nuotr.

Dar geriau - laidus ir kabelius ištiesti gofrose, dar nepaklojus ir nesumontavus pačių gofrų. Laido tiesimo pro gofrą palengvinimui specialiai gaminami zonduoti gofruoti vamzdžiai su 1,5-3,5 mm skersmens zondu - plienine viela viduje. Prikabintus prie vielos galo laidus, galima nesunkiai prakišti pro visą vamzdžio ertmę.

Gofruoti vamzdžiai su zondu. Autoriaus nuotr.

Dažnas skaitytojas, taupumo sumetimais įsigijęs gofrą be vielos viduje, galės patvirtinti, kad bandymai vėliau prakišti vielą, kad kitame gofros gale prikabintų laidus įtraukimui, yra tikras vargas. Geras patarimas - vielos galą sulenkti kilpele. Kilpelės apvalumas padės išvengti įsirėmimo į griovelius. Dar geriau panaudoti elektrotechninį lubrikantą (pastą, tepalą) kilpelei - tai sumažina trinties koeficientą, patepta ji žymiai lengviau slys į priekį vamzdžiu. Vielos galas, stumiamas į priekį, nuolat įsiremia ir kliūna į gofros griovelius. Prieš įtraukiant laidus, vamzdį geriau pravalyti stipria oro srove. Į vamzdį iš pradžių įvedama 1,5-3,5 mm skersmens plieninė ar cinkuota viela, kurios galas sulenktas kilpele ir pateptas tepalu, kad geriau slystų vamzdyje. Viela prastumiama nuolat pasukant ją aplink ašies, kol ji pasieks vamzdžio galą. Todėl geriau įsigyti zonduotą gofruotą vamzdį su viela viduje.

Prieš įtraukimą į gofrą laidai  ištiesinami, nes sulankstytus laidus sunkiau įtraukti į vamzdį, sukabinami su vielos kilpele ir, traukiant vielą, prakišami pro visą vamzdį. Darbą geriau atlikti dviese: vienas traukia vielą su prikabintais laidais, kitas paduoda laidus į vamzdį ir kontroliuoja jų padėtį.

Dažniausiai lankstieji gofruoti vamzdžiai gaminami iš plastikinių medžiagų (polietileno, polivinilchlorido). Bet yra ir metalinių gofrų. Jie nepakeičiami, norint apsaugoti laidus nuo graužikų ūkiniuose pastatuose kaimo vietovėse, arba nuo tyčinių ir stiprių mechaninių pažeidimų viešose vietose ir viešame transporte (tenka matyti metalines gofras troleibusuose).

Standieji vamzdžiai

Plastikiniai standieji vamzdžiai skirti virštinkiniam klojimui sausose, drėgnose ir dulkėtose patalpose.

Standieji elektrotechniniai vamzdžiai iš PVC. Autoriaus nuotr.

Vamzdis daugiabučio kabeliui. Sumontuotas paviršiniu būdu. Autoriaus nuotr.

Kadangi jų gamybai naudojamas kietas polivinilchloridas (PVC), standžių vamzdžių nerekomenduojama kloti ir montuoti lauke, nes PVC medžiaga stipriame šaltyje yra linkusi pleišėti. Standartinis standžiųjų vamzdžių ilgis siekia 3 m. Tarpusavyje jie jungiami užmaunamomis plastikinėmis movomis, kurios užtikrina vidinės ertmės hermetiškumą. Stačius kampus, sujungiant du vienodo skersmens vamzdžius, galima formuoti užmaunamomis lenktomis alkūnėmis.

Alkūnė ir trišakis. Autoriaus nuotr.

Vamzdžių atsišakojimai montuojami naudojant plastikinius užmaunamus trišakius.

Atsišakojimai suformuoti trišakiu pagalba. Autoriaus nuotr.

Klojant keletą standžių vamzdžių lygiagrečiai, minimalus normomis nustatytas atstumas tarp jų turi buti 1 cm. Šį atstumą padeda išlaikyti daugiaviečiai laikikliai su skiriamuoju tarpu. Laidai tiesiami standžiaisiais vamzdžiais tokiu pat būdu, kaip ir gofrose - prikabinami prie vielos kilpelės ir pratraukiami pro visą vamzdį. Kadangi šių vamzdžių vidinių sienelių paviršius lygus, laidų tiesimas nesukelia ypatingų sunkumų. Tačiau vamzdžių standumas nusileidžia elastingai gofrų struktūrai. Jeigu gofros po žeme ir betonu gali atlaikyti deformacijas iki 7,5 proc., standieji vamzdžiai gali smarkiai deformuotis presuojant betoną ir seisminių grunto svyravimų metu.

Plieniniai vamzdžiai naudojami elektros instaliacijai drėgnose patalpose bei ten, kur aplinka degi, sprogi ir chemiškai aktyvi, kur negalimas atviras laidų tiesimas be vamzdžių ir plastikiniuose vamzdžiuose, kurių medžiaga nėra pakankamai atspari minėtai aplinkai. Plieniniai vamzdžiai tarpusavyje jungiami sriegiuotomis movomis ir sujungimo dėžutėse.

Horizontalūs vamzdžiai, kad juose nesikauptų drėgmė ir kondensatas, klojami atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, su nedideliu nuolinkiu į dėžutės pusę. Kad laidus būtų lengva pataisyti ar pakeisti, atstumas tarp dėžučių neturi viršyti 10 metrų.

Visų rūšių elektrotechniniai vamzdžiai prie paviršių pritvirtinami laikikliais. Priklausomai nuo vamzdžių medžiagos, padėties, kiekio, klojimo būdo, paviršiaus medžiagos naudojamos metalinės ir plastikinės apkabos, komplektuojamos dviem sraigtais; C formos įspraustiniai laikikliai-gnybtai; laikikliai su grūdinto plieno vinimi arba daugiaviečiai laikikliai su skiriamaisiais tarpais. Visi laikikliai savo ruožtu prie paviršių tvirtinami sraigtais, diubeliais, inkerais, klijais.

Įvairūs vamzdžių laikikliai ir priemonės. Autoriaus nuotr.

Daugiaviečiai laikikliai su skiriamuoju tarpu. Išlaikomas normomis nustatytas atstumas tarp gretimų vamzdžių. Autoriaus nuotr.

Vamzdis prie sienos pritvirtintas metaline apkaba. Autoriaus nuotr.

Vamzdis įspraustas į gnybtinius laikiklius. Autoriaus nuotr.

Gofruoti ir standieji vamzdžiai pagal savo mechanines savybes ir tinkamumą tam tikriems klojimo būdams žymimi atitinkamais ženklais (raidėmis, skaičiais). Tai padeda apsispręsti pasirinkant vamzdžius, atsižvelgiant į klojimo aplinką, sąlygas ir galimą krūvį. Jeigu vamzdis pažymėtas raidėmis AS, tai reiškia, kad jis skirtas virštinkiniam, potinkiniam ir požeminiam klojimui ir gali atlaikyti didelį mechaninį krūvį. Žymėjimas A raide rodo, kad vamzdis yra tinkamas kloti ant tinko, po tinku ir gali atlaikyti galimą vidutinį krūvį. Žymėjimas raide B rodo, kad vamzdis  tinka paviršiniam ir potinkiniam klojimui bei yra atsparus nedideliems mechaniniams krūviams. Šarviniai vamzdžiai, su papildomu apsauginiu izoliaciniu apvalkalu, kuriuos galima kloti po žeme ir presuojamame betone, žymimi C raide. F raidė ant vamzdžio korpuso reiškia, kad jis pagamintas iš ugniai atsparios medžiagos ir jį galima kloti tuščiavidurėje sienoje. Šarviniai vamzdžiai, paženklinti skaičiumi 105, gali atlaikyti aukštas temperatūras (iki 105°C ) bei mechaninius krūvius presuojamame betone ir po žeme.

Visų elektrotechninių vamzdžių korpuse pažymėta jų apsaugos klasė - IP indeksas. Jis rodo vamzdžio (arba kito elektros prietaiso) mechaninės apsaugos ir apsaugos nuo drėgmės laipsnį. IP indeksas susideda iš dviejų skaičių. Pirmasis nurodo apsaugos nuo kietų, sausų pašalinių objektų, svetimkūnių patekimo lygį. Antrasis - apsaugos nuo drėgmės, skysčių, vandens patekimo į vidų lygį.

Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo aukštesnė yra apsaugos klasė. Kartais pirmasis skaičius pakeičiamas raide X (pvz., IP X4); tai reiškia, kad objektas nereikalauja mechaninės apsaugos. Jeigu pirmasis ar antrasis skaičius yra 0, tai reiškia, kad objektui (vamzdžiui) nenumatyta apsauga nuo tam tikrų medžiagų patekimo. Jeigu vamzdis klasė IP 44, į jį nepateks smulkūs kieti didesnio nei 1 mm skersmens svetimkūniai, jis visapusiškai apsaugotas nuo vandens purslų. Todėl reikia atkreipti dėmesį į pasirinkto vamzdžio IP indeksą prieš montuojant jį konkrečioje patalpoje. Tai gali būti drėgna patalpa (vonios kambarys, kuriame daug vandens garų), arba sausa, bet nuolat užteršiama patalpa (dirbtuvės, kuriose daug gamybinių dulkių) bei pakankamai švari sausa patalpa (kabinetas, biuras, svetainė).

Žemiau esančioje lentelėje mechaninės apsaugos IP indeksų paaiškinimai:

Apsaugos	Apsauga nuo sausų kietų
klasė	svetimkūnių patekimo
IP 0X	Apsauga nenumatyta
IP 1X	Nuo objektų > 50 mm skersmens
IP 2X	Nuo objektų > 12 mm skersmens
IP 3X	Nuo objektų > 2,5 mm skersmens
IP 4X	Nuo objektų > 1 mm skersmens
IP 5X	Nuo nusėdančių dulkių
IP 6X	Visiška izoliacija nuo dulkių

Iš šios lentelės galima sužinoti apie apsaugos nuo drėgmės klasifikaciją:

Apsaugos	Apsauga nuo drėgmės ir skystųjų medžiagų patekimo
klasė
IP X0	Apsauga nenumatyta.
	Reikia vengti drėgmės
IP X1	Nuo vertikalių lašų
IP X2	Nuo lašančio 15º kampu
	vandens
IP X3	Nuo skersų purslų ir lašų,
	purškiančio vandens iki 60º kampu
IP X4	Nuo purslų bet
	kuriuo kampu
IP X5	Nuo silpnų čiurkšlių ir skysčių srovių
IP X6	Nuo stiprių čiurkšlių ir srovių
IP X7	Trumpam galima įmerkti į vandenį, žalos padaryta nebus
IP X8	Ilgam galima merkti į vandenį

Kabelių kanalai

Dažniausiai kabelių kanalai naudojami paviršiniam kabelinių tinklų montavimui biuruose. Rečiau - butuose ir kitose gyvenamose patalpose, tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių neįmanoma kitaip sienose ir grindyse tiesti kabelių ir laidų arba jeigu stengiamasi nepažeisti interjero apdailos.

Tokiu būdu išlieka ir lengvas priėjimas prie kabelių remonto atveju, ir jų apsaugojimas nuo išorinio poveikio, ir bendras estetiškas instaliacijos ir interjero vaizdas.

Kabelių kanalas. Autoriaus nuotr.

Kabelių kanalai - tai pailgos dėžės pavidalo priemonės, turinčios stačiakampį, trikampį, arkinį profilį, tvirtinamos prie sienų, grindų, lubų, skirtos telekomunikacinių, televizinių, silpnosios srovės ir jėgos kabelių tiesimui bei jų apsaugai nuo mechaninių pažeidimų ir aplinkos poveikių.

Šiuolaikinis biuras elektrotechnikos atžvilgiu yra sudėtinga komunikacinė sistema su daugybe įvairios paskirties kabelių. Atviri laidai ir kabeliai, ištiesti sienomis, grindimis, lubomis, gali gadinti biuro interjerą, kliudyti darbuotojams, patirti įvairių laipsnių pažeidimus. Todėl ši problema sprendžiama įrengiant kabelių kanalua. Tiesiant kompiuterinius tinklus, apsauginę ir priešgaisrinę signalizacijas, toks būdas yra standartinis.

Jėgos kabelis kanalo ertmėje turi būti atskirtas nuo kitų rūšių kabelių. Todėl kabelių kanaluose sukonstruotos specialios pertvaros kabelių atskyrimui, kad būtų galima apsaugoti, pavyzdžiui,  telekomunikacinius kabelius nuo trikdžių, sukeliamų jėgos kabelių.

Pertvaros kabelių kanaluose atskiria jėgos kabelius nuo telekomunikacinių. Autoriaus nuotr.

Kabelių kanalų dėžių standartinis ilgis siekia 2-2,5 m. Jie gaminami iš nedegios polivinilchlorido medžiagos, pasižyminčios ir atsparumu chemiškai agresyviai aplinkai. Jų plotis skiriasi priklausomai nuo planuojamų tiesti juose kabelių kiekio. Korpusų gamyboje neapsiribuojama vien tik plastmase - plieniniai ir aliumininiai kabelių kanalai gali atlaikyti didesnius krūvius. Kanalų korpusų spalvas gamintojai stengiasi suderinti su klasikinėmis biurų spalvų gamomis - balta, pilka, dramblio kaulo, šviesiai ruda. Gaminami ir įvairias medienos rūšis imituojančių spalvų korpusai, juk kabelių kanalo užduotis - maksimaliai derėti prie patalpos interjero ir būti nepastebimu.

Plonas kanalas, skirtas vienam laidui. Spalva atitinka patalpos interjerui. Autoriaus nuotr.

Kabelių kanalai, priklausomai nuo korpuso dydžių, tvirtinami prie paviršių sraigtais, ankeriais, klijais. Užpakalinėje kanalo sienelėje būna jau paruoštos angos tvirtinimui varžtais ir inkarais. Didelis kanalų aksesuarų pasirinkimas leidžia sukurti įvairių konfigūracijų instaliacines trasas su daugybe atsišakojimų ir kampų, pakartojančias patalpos sienų, lubų, grindų linijas. Kaip movos naudojami lankstomi jungiantieji kampai, kuriais sujungiami atskirų kanalų korpusai. Šių vidinių ir išorinių kampų lankstumas leidžia prisitaikyti prie patalpos kampų konfigūracijos ir montuoti kanalus 83-140º kampuose. Specialios sąvaržos naudojamos kabelio laikymui  kanalo viduje. Kanalų furnitūros sąrašą papildo ir skersgalio dangteliai, ir slenkantys išviršiniai dangčiai, ir universalūs sprausteliai, ir atsišakojimų elementai, trišakiai, ir pakaitinės įdedamos pertvaros laidams.

Kanalų montavimo priedai. Įdedamoji pertvara, skersgalio dangtelis, kampai. Autoriaus nuotr.

Elektrotechninės grindjuostės, kaip kabelių kanalų rūšis, yra puikus sprendimas tiesiant kabelius ir laidus paviršiniu būdu gyvenamosiose patalpose, sėkmingai gali būti panaudotos ir administracinėse patalpose bei sandėliuose.

Elektrotechninės grindjuostės. Sutaupo naudingą plotą. Asa.lt nuotr.

Šių plastikinių tuščiavidurių kanalų-grindjuosčių ertmėje kabelius taip pat galima atskirti pertvaromis: jėgos kabelį nuo žemos srovės telefoninių ir informacinių kabelių.

Pertvaros su grioveliais grindjuostės ertmėje skirtingų srovių kabelių atskirimui. Autoriaus nuotr.

Išoriškai nesiskiriančios nuo įprastų medinių grindjuosčių, elektrotechninės grindjuostės savo korpuse paslepia kabelius, todėl elektros instaliacija bute nepastebima.

Grindjuostės savo korpuse paslepia kabelius. Autoriaus nuotr.

Elektrotechninės grindjuostės išsaugo estetišką interjero vaizdą bei, skirtingai nuo sieninių kabelių kanalų, padeda sutaupyti daug naudingo patalpos ploto. Prie sienų jos gali būti tvirtinamos tiesiogiai sraigtais, inkariniais varžtais, arba uždedamos ant specialių laikiklių, pritvirtintų prie sienos ir laikančių ir kabelį, ir pačią grindjuostę. Tokios sistemos grindjuostinį kanalą, jeigu prireiks pakeisti laidus, ištiesti papildomus, atlikti remontą, visada lengva nuimti.

Grindjuostė ir jos laikiklis, tvirtinamas varžtiniu būdu. Asa.lt nuotr.

Laikiklio tvirtinimas prie sienos. Jis laikys ir kabelį, ir grindjuostę. Asa.lt nuotr.

Kabelio pratempimas pro laikiklį. Asa.lt nuotr.

Elektrotechninės grindjuostės yra dekoratyviniai paviršiai, paslepiantys kabelį. Todėl jų plastmasiniai ir metaliniai korpusai dažniausiai yra tradicinės rudos, pilkos grindjuosčių arba medieną imituojančios spalvos, derančios prie parketo, linoleumo, laminato, grindų dangos spalvos. Grindjuosčių montavimo aksesuarai - išoriniai sujungimų kampai - padeda pakartoti patalpos konfigūraciją, formuoti kampus, uždengti kabelį vidinėje ertmėje išlenkimo ruože.

Suformuotas kampas su kabeliu ertmėje. Autoriaus nuotr.

Uždedamas išorinis kampas sujungia grindjuostes ir uždaro jų vidinę ertmę. Autoriaus nuotr.

Grindiniai kabelių kanalai skirti ištiestų grindimis kabelių apsaugai. Šios elektrotechninės priemonės numatytos tiems atvejams, kai laidų tiesimas sienomis neįmanomas, ir belieka tiesti laidus grindų paviršiumi, skersai tarpdurio, praeinamame patalpos ruože.

Grindinis kabelių kanalas tarpduryje. Autoriaus nuotr.

Kadangi grindiniai kabelių kanalai montuojami gyvenamosiose ir administracinėse patalpose tiesiogine prasme po kojomis, jiems tenka atlaikyti krūvius - žmogaus kūno svorį, todėl šie kanalai gaminami iš metalo arba iš labai kietos nedegios plastmasės.

Metalinis kanalo korpusas. Autoriaus nuotr.

Grindinių kabelių kanalų užduotis - būti kiek įmanoma nepastebimais, todėl jų korpusų dizainui naudojamos pilkos arba imituojančios medieną spalvos. Galima įsigyti grindinių kanalų, kurių spalva atitinka parketo, esančio bute, spalvą.

Grindinio kanalo medieną imituojantis dizainas, derantis prie parketo spalvos. Autoriaus nuotr.

Grindiniams kanalams irgi naudojami montavimo priedai, o tvirtinimo prie grindų paviršiaus technologija nesiskiria nuo aprašytų aukščiau kabelių kanalų tvirtinimo.

Dėl to, kad visų rūšių kabelių kanalų ertmėje gali kauptis drėgmė ir kondensatas, jie tinka tik montavimui sausoje patalpoje. Susiorientuoti dėl pasirinkto kabelių kanalo tinkamumo konkrečiai patalpai padės jo apsaugos klasės IP indeksas, pažymėtas ant korpuso. Dažniausiai jis būna IP 20.

Parengė Piotr Šičiov

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.