.png)
Išmaniųjų namų sistemoms valdymo komandos gali būti perduodamos laidais arba belaidžiu radijo ryšiu. Pasirinkimas priklauso nuo pastato įrengimo etapo, norimų valdyti funkcijų ir galimybės ateityje sistemą papildyti.
Išmanus, protingas namas, pastato automatika – tai terminai, iš esmės apibūdinantys inžinerinių ir kitų sistemų valdymo automatizavimą. Pats pastatas nei galvoja, nei kuria, protingas ar išmanus jis yra tiek, kiek paklūsta taisyklėms ir sąlygoms, kurios yra iš anksto nustatytos.
Pavienės išmaniosios technologijos, ypač atskirų inžinerinių sistemų valdymas, naudojamos jau seniai. Toks automatinis valdymas paprastai sprendžia vieną ar kitą uždavinį. Pavyzdžiui, kad nereikėtų kiekvieną kartą rankiniu būdu mažinti ar didinti patalpos temperatūros, įdiegiama šildymo sistemos automatika, reaguojanti į lauko ir patalpų temperatūrą. Kad netektų kilnoti žaliuzių, įrengiamas automatinis jų valdymas.
Tačiau tarp atskirų funkcijų ir viso pastato sistemų valdymo yra didelis skirtumas. Sujungtos į bendrą sistemą, atskiros funkcijos gali sąveikauti tarpusavyje. Pavyzdžiui, įjungus scenarijų „nieko nėra namuose“, išjungiamas pasirinktas apšvietimas ir nebūtini kištukiniai lizdai, sumažinama šildymo temperatūra, įjungiama apsauga. Šaldytuvas, šaldiklis, ryšio ir kita nuolat veikianti įranga paliekama įjungta.
Automatika palengvina buitį ir pastato priežiūrą, leidžia mažiau veiksmų atlikti rankomis. Energija taupoma pagal poreikį valdant šildymą, vėsinimą, vėdinimą ir apšvietimą. Pavyzdžiui, užsidarius lauko žaliuzėms sumažėja patalpų perkaitimas, o buvimo jutiklis neleidžia apšvietimui likti įjungtam tuščiame kambaryje.
Nuo ko pradėti išmaniojo namo projektavimą?
Renkantis valdymo sistemą svarbu atsižvelgti į norimas valdyti funkcijas, reikalingus scenarijus ir valdymo logiką. Tai priklauso nuo individualių poreikių bei gyvenimo būdo. Funkcijų aprašymas ir jų sąveika yra svarbus išmaniojo namo paruošiamojo darbo etapas.
Pirmiausia parengiamas valdomų inžinerinių sistemų ir prietaisų sąrašas. Aprašoma, ką gyventojas nori valdyti jungikliu, ką sistema turėtų atlikti automatiškai ir kokius veiksmus sujungti į vieną scenarijų.
Pasitikimo scenarijus „grįžau namo“ gali įjungti kiemo apšvietimą tamsiuoju paros metu, šviesą prieškambaryje ir pasirinktą apšvietimą virtuvėje. Vartų atidarymas siejamas su patikimu atpažinimu ir jų saugos įtaisais.
Saulės poveikio kontrolė apima žaliuzių pakėlimą, nuleidimą ar lamelių pasukimą pagal saulės padėtį, apšvietą ir patalpos temperatūrą. Lauko žaliuzėms svarbus vėjo jutiklis ir apsauginė padėtis pučiant stipriam vėjui.
Apšvietimas gali būti valdomas pagal žmonių buvimą, paros laiką ar pasirinktus poilsio, svečių ir televizoriaus žiūrėjimo scenarijus. Naktį koridoriuje galima įjungti prislopintą šviesą, o darbo vietoje palaikyti pasirinktą apšvietos lygį.
Šildymo ir vėsinimo valdymui naudojami temperatūros duomenys, vėdinimui – anglies dvideginio koncentracija, drėgmė ir žmonių buvimas. Atidarius langą galima laikinai pristabdyti konkretaus kambario šildymą. Laistymas derinamas su paros laiku, dirvos drėgme ir krituliais.
Turėdamas reikalavimų sąrašą, projektuotojas parengia sistemų ir kabelių planus, numato valdiklius, jutiklius, maitinimo šaltinius ir jų montavimo vietas. Kartu aprašoma, kaip įranga veiks dingus internetui, nutrūkus ryšiui ar sugedus vienam komponentui.
Laidinė pastato valdymo automatika
Laidinę valdymo sistemą patogiau įdiegti naujai statomame ar rekonstruojamame pastate, nes kabeliai slepiami po apdaila. Toks sprendimas ypač patogus, kai reikia sujungti daug apšvietimo grupių, žaliuzių, šildymo kontūrų ir kitų įrenginių.
Viena iš laidinių pastato automatikos technologijų – KNX. Tai tarptautinis standartas, leidžiantis bendroje sistemoje naudoti skirtingų gamintojų sertifikuotus komponentus. Juo galima valdyti apšvietimą, šildymą, žaliuzes, vėdinimą ir kitą įrangą.
Diegiant KNX vytos poros magistralę, iki mygtukų, jutiklių ir kitų magistralinių įrenginių tiesiamas tam skirtas kabelis. Šviestuvams, varikliams ir kitiems elektros prietaisams papildomai reikalingi jų maitinimo kabeliai. Magistralė perduoda komandas, o vykdymo įtaisai įjungia apkrovas, reguliuoja šviesą arba valdo pavaras.
Vykdymo įtaisai gali būti montuojami elektros skydelyje arba arčiau valdomos įrangos. Skydelyje sutelkus apšvietimo ir žaliuzių valdymą, iki jo atvedamos atitinkamos elektros grandinės. Todėl išmaniojo namo instaliacija planuojama prieš išvedžiojant įprastus elektros kabelius.
KNX sistema gali veikti decentralizuotai: mygtukai, jutikliai ir vykdymo įtaisai keičiasi komandomis be vieno visoms funkcijoms būtino centrinio serverio. Serveris gali būti naudojamas vizualizacijai, sudėtingesnei logikai ir nuotoliniam valdymui. Jo gedimo atveju toliau veikia tos funkcijos, kurios suprogramuotos tiesiogiai magistralės įrenginiuose.
Sistemos patikimumui svarbūs bendri komponentai – magistralės maitinimas, linijų jungtys ir tinkamai įrengta instaliacija. Projekte verta numatyti, kurios funkcijos turi išlikti veikiančios sutrikus atskirai sistemos daliai.
Laidinės sistemos plėtimas
Iš pradžių galima įrengti pagrindinį apšvietimo, šildymo ir žaliuzių valdymą, vėliau papildyti scenarijais bei kitomis funkcijomis. Tam iš anksto paliekama vietos skydelyje, nutiesiami rezerviniai kabeliai arba vamzdžiai, numatomos galimos jutiklių vietos.
Jau prijungto mygtuko paskirtį dažnai galima pakeisti programiškai. Pavyzdžiui, vienas klavišas gali valdyti atskirą šviestuvą, o vėliau – viso kambario apšvietimo scenarijų. Naujam varikliui, šviestuvui ar pavarai vis tiek reikia tinkamo maitinimo ir valdymo prijungimo.
Įrengimo kainą lemia valdomų grandinių skaičius, šviesos reguliavimas, jutikliai, vartotojo sąsajos, integracijos ir programavimo darbai. Sąmatoje naudinga atskirai matyti įrangą, kabelius, montavimą, programavimą ir paleidimą. Baigus darbus užsakovui perduodamos schemos, funkcijų aprašas ir sistemos konfigūracijos atsarginė kopija.
Belaidė išmaniųjų namų sistema
Jeigu pastatas jau eksploatuojamas ir jame išvedžiota elektros instaliacija, papildomas funkcijas galima įrengti naudojant belaidį ryšį. Toks sprendimas patogus, kai nenorima ardyti sienų arba keičiasi baldų vietos ir esamas jungiklis tampa sunkiai pasiekiamas.
Belaidę valdymo sistemą sudaro komandas siunčiantys mygtukai bei jutikliai ir jas vykdantys imtuvai ar valdymo moduliai. Imtuvas gali būti įrengtas šviestuve, montavimo dėžutėje, elektros skydelyje arba integruotas pačiame prietaise.
Belaidis ryšys pakeičia komandos perdavimo kabelį. Šviestuvui, žaliuzių varikliui ir daugeliui valdymo modulių reikalingas elektros maitinimas. Prieš parenkant potinkinį modulį patikrinamas dėžutės gylis, laidų skaičius ir nulinio laidininko poreikis.
Jungiklius galima tvirtinti ant medinių, tinkuotų ar stiklinių paviršių. Vieni siųstuvai maitinami baterijomis, kituose paspaudimo metu pagaminama trumpam radijo signalui reikalinga energija.
Veikimo atstumas priklauso nuo ryšio technologijos, įrenginių išdėstymo ir pastato konstrukcijų. Gelžbetoninės perdangos, metalinės pertvaros ir skydai gali silpninti signalą. Ryšį verta patikrinti numatytose montavimo vietose, o didesniame pastate suplanuoti tinklo aprėptį.
Jungikliai ir bendras sistemos valdymas
Belaidis mygtukas gali atrodyti kaip įprastas sieninis jungiklis, tačiau valdyti kelias funkcijas. Trumpas paspaudimas įjungia šviesą, ilgesnis reguliuoja jos intensyvumą, kitas klavišas nuleidžia žaliuzes arba paleidžia pasirinktą scenarijų. Konkrečios galimybės priklauso nuo mygtuko ir valdomų įrenginių.
Paprastam vienos funkcijos valdymui gali pakakti tiesiogiai susietų siųstuvo ir imtuvo. Scenarijams, laikmačiams, programėlei bei skirtingų sistemų integracijai gali būti reikalingas centrinis valdiklis arba šakotuvas.
Renkantis įrangą tikrinamas jos suderinamumas. Zigbee, Bluetooth Low Energy, Thread ir kitos technologijos apibūdina skirtingus ryšio sprendimus, o bendram veikimui svarbūs ir naudojami protokolai, įrenginių funkcijos bei valdiklio palaikymas.
Sistema gali būti valdoma jungikliu, pulteliu, telefonu, planšete ar kompiuteriu. Kasdienėms funkcijoms patogu išlaikyti sieninius mygtukus, kad šviesą ar žaliuzes būtų galima valdyti be telefono.
Laidinė ir belaidė įranga viename name
Viename pastate galima derinti abi technologijas. Pagrindinis apšvietimo, šildymo ir žaliuzių valdymas įrengiamas laidais, o papildomi mygtukai bei jutikliai prijungiami belaidžiu ryšiu. Taip lengviau papildyti įrengtą sistemą pasikeitus patalpų naudojimui.
Prieš pasirenkant nuotolinį valdymą svarbu išsiaiškinti, kurios funkcijos veikia vietoje, kurioms būtinas internetas ir ar naudojama gamintojo debesijos paslauga. Administratoriaus prieiga apsaugoma, įranga atnaujinama, o nuotolinis prisijungimas įrengiamas saugiu gamintojo numatytu būdu.
Gerai parengtoje sistemoje gyventojui nereikia nuolat keisti nustatymų. Kasdieniai veiksmai atliekami įprastais jungikliais, o automatika pasirūpina pagal laiką, žmonių buvimą ir patalpų sąlygas pasikartojančiomis užduotimis.
