Nepaisant globalios technologijų pažangos, žmogus tebėra absoliučiai priklausomas nuo vienos vienintelės „lemputės" - nuo saulės, kuri yra svarbiausias šviesos ir šilumos šaltinis. Dėl milžiniškos ir įvairialypės šviesos įtakos žmogui išrasta daugybė būdų, kaip kuo efektyviau panaudoti ne tik natūralią, bet ir dirbtinę šviesą. „Nuo paprasčiausių naktį įsižiebiančių švieselių palei laiptus iki žmogaus elgsena, savijauta manipuliuojančių apšvietimo programų", - sakė Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius" direktorius.

Natūralios ir dirbtinės šviesos kontrolė

Faktas: geriausiai jaučiamės prie natūralios šviesos, todėl moderniausiose šiuolaikinėse patalpose, kuriose rūpinamasi gyvenimo kokybe iki subtiliausio lygmens, kuriamas saulės šviesai kuo artimesnis apšvietimas. Tuo pasirūpina viena iš pastatų automatikos funkcijų - apšvietimo kontrolė. „Automatizuoti gali būti ir nauji, ir seni pastatai, tad gyvenimo kokybė vis mažiau priklauso nuo pastato „gimimo" datos", - pastebėjo R. Skurdenis.

Pastatų automatika kontroliuoja ne tik dirbtinę šviesą, bet ir natūralią. Kuomet reikia, natūrali šviesa gali būti papildoma dirbtine. Pavyzdžiui, ryte, kuomet šviesos norisi daugiau, veikdama išvien kartu su žaliuzių valdymo sistema apšvietimo kontrolė gali įleisti į patalpas daugiau šviesos ar sujungti daugiau dirbtinio apšvietimo. O jei karštą vasaros dieną pageidaujate šešėlio ar „tamsesnės nakties" kai norisi miegoti, sistema gali užtemdyti patalpas ir sukurti sapnui tinkamiausią apšvietimą net jei kaimynai už tvoros įžiebė visas įmanomas Kalėdų iliuminacijas.

Lietuvoje dirbtinis apšvietimas - itin aktualu. Mat rudenį, žiemą norime būti aktyvūs žymiai ilgiau nei gauname natūralios saulės šviesos. Rytui, dienai, vakarui ir kitoms situacijoms galimi visiškai kitokie valdomo apšvietimo scenarijai. „Pavyzdžiui, jaukus vakarinis namų apšvietimas kuriamas prigesinant bendrąjį apšvietimą ir išryškinant susibūrimo vietą, pvz., stalą, židinį ar kurį kitą pasirinktą objektą ar kelis. O ryte, ypač jei už lango - gūdi žiema ir tamsu, sujungiamos ryškesnės žmogui psichologiškai, fiziologiškai greičiau pabusti padedančios šviesos, - pasakojo „Jung Vilnius" vadovas. - Tuo tarpu nekokybiškas apšvietimas, kuomet netinkamai sureguliuotas šviesos atspalvis ar jos intensyvumas, yra įvairių plika akimi neužfiksuojamų mirgėjimų, gali būti nuolatinio namiškius persekiojančio susierzinimo, dirglumo priežastis". 

Palėpės, loftai - padidinto poreikio šviesai patalpos

Automatiškai reguliuojamas apšvietimas gali būti tiek subtilus, jog net fiksuoja natūralios šviesos laipsnį dienos metu ir geba į tai adekvačiai reaguoti - papildyti natūralią šviesą namuose dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa. Natūraliai šviesai nykstant ir ją tolygiai papildant dirbtine, nepatiriamas diskomfortas, nereikia atsitraukti nuo darbų ir kaskart reguliuoti apšvietimo (pavyzdžiui, debesuotą dieną). Sykiu tai yra ir galimybė taupyti, nes dirbtinis apšvietimas 100 proc. užsidega tik visiškai pranykus natūraliai šviesai.

„Įrengti gerą apšvietimą, kuomet natūralią šviesą kokybiškai papildys dirbtinė, ypač svarbu įrengiant palėpes. Šviesos kritimo kampas po stogu esančiose patalpose - specifinis ir gana radikalus, didesni šviesių ir mažiau apšviestų zonų kontrastai, o saulei nusileidus ir šviesos šaltinis dingsta staiga. Visos šios problemos išsprendžiamos natūralų apšvietimą papildžius dirbtiniu, tačiau itin artimu natūraliam, - aiškino R. Skurdenis. Prie tokių nestandartinių patalpų, kurioms apšvietimas - ypač svarbu, priskiriami ir loftai, kuriuose šviestuvai turi būti sumontuoti taip, kad šviesos pakaktų į aukštį ištęstoje erdvėje. Dažnai loftuose papildomo apšvietimo prireikia ties dalinėmis pertvaromis, kurios tampa barjeru šviesos spinduliams, nebegalintiems pakankamai apšviesti būsto centro.  

Šviesa įtakuoja emocinę sveikatą

Daugeliui žmonių tamsa yra ištikima baimės palydovė. Šiuolaikinių apšvietimo galimybių dėka net ir tamsiausią naktį silpna diodų šviesa gali žymėti visus pasirinktus šviesos jungiklius ar kitas apšviesti svarbias vietas. Pasitelkus judesio daviklius, galima suprogramuoti palydinčios šviesos apšvietimą, kuomet, pvz., jei prireiktų po namus pasivaikščioti naktį, net nejungiant šviesų mechaniniu būdu ties laiptais ar kitur pakeliui įsižiebs blausios švieselės. Tam, kad jei kartais pamirštumėte kokią laiptų pakopą, tai nevirstų absurdišku nelaimingu atsitikimu.

Modernaus apšvietimo galimybės didesniam saugumo, jaukumo jausmui kurti ypač aktualios privačiuose namuose su nuosava teritorija. „Kuomet vakare namuose uždegamos šviesos, langai virsta tarsi veidrodžiais ir atspindi tai, kas vyksta patalpų viduje, tuo pačiu optiškai izoliuodami nuo namą supančios aplinkos, - pasakojo „Jung Vilnius" vadovas. - Šią vidaus ir aplink namus esančios teritorijos atskirties problemą taip pat galima išspręsti pasitelkus specialų apšvietimą, kuris palieka vizualią jungtį tarp vidaus ir išorės - namuose esantys žmonės kažkiek mato ir apšviestą lauką, tad jaučiasi saugiau, natūraliau".

Šviesa gali keistis intensyvumu,  šiltumu bei šaltumu, spalva. Šilta ir šalta šviesa turi įtakos darbingumui ir kai kuriuose moderniuose biuruose naudojamos skirtingos apšvietimo programos, kuomet per patį darbymetį šviesa būna šiek tiek ryškesnė ir šaltesnė - kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas tampa jaukesnis, švelnesnis tam, kad žmogus greičiau atsipalaiduotų ir pailsėtų.

Galimybė keisti apšvietimo spalvą įdomu praktikuojantiems šviesos terapiją, kuomet žalia spalva pasirenkama nurimti, geltona pakelia ūpą ir panašiai. Apšvietimą galima naudoti ir ekonomijos tikslais, kuomet, pavyzdžiui, šviesos spalva namuose pasikeičia tuomet, kai į elektros tinklą sujungiama nustatytą energijos ribą viršijantis prietaisų kiekis. Pakitusi šviesos spalva gali informuoti apie kitame aukšte miegantį ir pabudusį kūdikį (ji reaguoja į suveikusius judesio daviklius) ir panašiai.

Beje, už dirbtinį apšvietimą turėtume būti dėkingi ugniai, lydėjusiai mus nuo seniausių laikų. XVIII-XIX a. žvakes pamažu ėmė keisti aliejinės lempos, o tikrą pramonės ir gyvenimo būdo revoliuciją sukėlė elektros lemputė. Jos dėka savaip nutolome nuo gamtos ir jos diktuojamų gyvenimo ritmų, aktyvumo ir pasyvumo ciklų - turime niekuomet nebemiegančius miestus. „Vis dėlto žmogus ilgisi prarastojo natūralaus gyvenimo ritmo ir bent iš dalies jį sugrąžinti leidžia patys subtiliausi apšvietimo sprendimai, leidžiantys sukurti kuo sveikesnę, pozityvesnę bei žmogų tausojančią aplinką", - sakė R. Skurdenis.