.png)
Konvektoriais vadinami šildymo prietaisai, kurie didžiąją dalį šilumos į patalpą perduoda natūralia oro cirkuliacija – konvekcija. Įrenginio apačioje patekęs vėsesnis oras sušyla, kyla aukštyn ir per viršutines angas grįžta į patalpą. Vietoje sušilusio oro prie grindų patenka naujas vėsesnio oro srautas.
Šiame straipsnyje kalbama apie elektrinius konvektorius. Vandeniu šildomi grindiniai ir sieniniai konvektoriai veikia panašiu principu, tačiau jungiami prie pastato šildymo sistemos ir turi kitokią konstrukciją.
Konvektoriaus konstrukcija
Pagrindinės elektrinio konvektoriaus dalys yra metalinis korpusas, kaitinamasis elementas, temperatūros jutiklis ir mechaninis arba elektroninis termostatas. Šiuolaikiniuose modeliuose taip pat gali būti valdymo ekranas, savaitės programa, atidaryto lango atpažinimo funkcija, apsauga nuo užšalimo ir nuotolinis valdymas.
Vėsesnis oras į korpusą patenka per apatinėje dalyje esančias angas. Pratekėjęs pro kaitinamąjį elementą jis sušyla ir per viršutines angas kyla į patalpą. Ventiliatorius įprastam konvektoriui nereikalingas – oro judėjimą sukuria šilto ir šalto oro tankio skirtumas.
Kaitinamasis elementas dažnai turi aliuminines briaunas, padidinančias šilumą perduodantį paviršių. Naudojami uždari vamzdiniai, monolitiniai arba kitokios konstrukcijos elementai. Atvira kaitinimo spiralė šiuolaikiniuose sieniniuose konvektoriuose naudojama retai.
Konvektorius šildo ne vien orą. Įšilęs korpusas dalį šilumos perduoda spinduliavimu, tačiau pagrindinis šilumos perdavimo būdas išlieka konvekcija. Kuo didesnę šilumos dalį prietaisas skleidžia nuo plataus priekinio paviršiaus, tuo labiau jis panašėja į elektrinę šildymo plokštę.
Mechaninis ir elektroninis termostatas
Mechaninis termostatas yra paprastesnis ir pigesnis, tačiau patalpos temperatūrą palaiko ne taip tiksliai. Jo įjungimą bei išjungimą galima girdėti, o temperatūra tarp atskirų šildymo ciklų labiau svyruoja.
Elektroninis termostatas temperatūrą matuoja tiksliau ir kaitinamąjį elementą valdo trumpesniais intervalais. Jis nesumažina pastatui reikalingo šilumos kiekio, tačiau padeda išvengti nereikalingo patalpos perkaitinimo. Didžiausia nauda gaunama tuomet, kai nustatoma žemesnė temperatūra naktį arba tomis valandomis, kai patalpa nenaudojama.
Daugelyje modelių galima sudaryti dienos arba savaitės šildymo programą. Pavyzdžiui, naktį miegamajame palaikoma 17–18 °C temperatūra, o prieš atsikeliant ji automatiškai padidinama. Atminties trukmė dingus elektrai priklauso nuo konkretaus valdiklio – vieni nustatymus išsaugo neribotai, kitus gali tekti nustatyti iš naujo.
Atidaryto lango atpažinimo funkcija registruoja staigų temperatūros kritimą ir laikinai sustabdo šildymą. Ji ne visada atpažįsta trumpą vėdinimą, nes rezultatui įtakos turi konvektoriaus vieta, skersvėjo kryptis ir temperatūros kitimo greitis. Todėl vėdinant patikimiausia prietaisą išjungti arba sumažinti nustatytą temperatūrą.
Konvektoriaus paviršiaus temperatūra
Konvektoriaus korpuso temperatūra priklauso nuo jo galios, konstrukcijos, veikimo režimo ir oro cirkuliacijos. Negalima teigti, kad visų modelių paviršius įkaista ne daugiau kaip iki 55 ar 90 °C. Leistiną paviršiaus temperatūrą ir saugius atstumus nurodo konkretaus gaminio dokumentai.
Vaikų kambariui verta rinktis modelį, kurio paviršiaus temperatūra ribojama, o valdymo skydelį galima užrakinti. Taip pat svarbios apsauga nuo perkaitimo ir funkcija, išjungianti pastatomą prietaisą jam apvirtus.
Konvektorių ant medinės sienos galima montuoti tik tada, kai tai leidžia gamintojas. Būtina naudoti komplekte pateiktus laikiklius ir išlaikyti instrukcijoje nurodytus atstumus nuo grindų, palangės, baldų, užuolaidų bei kitų daiktų. Prietaiso negalima uždengti ar naudoti drabužiams džiovinti.
Kur montuoti konvektorių
Sieninis konvektorius dažniausiai montuojamas prie išorinės sienos arba po langu. Kylantis šilto oro srautas sumažina nuo šalto lango paviršiaus besileidžiančio oro poveikį. Tačiau konkreti vieta priklauso nuo kambario išplanavimo, elektros įvado ir gamintojo nustatytų montavimo atstumų.
Prietaiso nereikia kabinti kuo arčiau grindų neatsižvelgiant į instrukciją. Per mažas tarpas apsunkina oro patekimą, mažina šilumos atidavimą ir gali sukelti perkaitimą. Taip pat negalima užstatyti apatinės oro įsiurbimo ar viršutinės išleidimo angos baldais.
Kai kurie konvektoriai gali būti naudojami pastačius ant specialių kojelių arba ratukų. Tam turi būti numatyta gaminio konstrukcija. Ant sienos kabinti skirtam modeliui negalima savarankiškai pritaisyti atsitiktinių kojelių.
Ventiliatorius ir papildomos funkcijos
Konvektorius su ventiliatoriumi greičiau paskirsto šiltą orą didesnėje patalpoje, tačiau toks prietaisas nebėra visiškai tylus. Ventiliatorius taip pat kaupia dulkes ir yra papildoma susidėvinti detalė. Įprastam nuolatiniam šildymui dažniausiai pakanka natūralios konvekcijos.
Šiuolaikiniuose modeliuose gali būti judesio ar buvimo jutikliai, energijos sąnaudų apskaita, valdymas telefonu ir susiejimas su bendra namo valdymo sistema. Šios funkcijos pačios savaime nemažina pastato šilumos nuostolių. Elektros sutaupoma tik tada, kai jos realiai sumažina temperatūrą nenaudojamose patalpose arba neleidžia jų perkaitinti.
Stikliniai šildytuvai
Stikliniai elektriniai šildytuvai nebūtinai yra konvektoriai. Dalis jų veikia kaip spindulinės šildymo plokštės, kiti derina spinduliavimą ir konvekciją. Todėl reikėtų vertinti ne vien stiklinį paviršių, o gamintojo nurodytą šildymo principą.
Stiklo storis, viso prietaiso gylis ir kaitinamojo sluoksnio konstrukcija skiriasi. Anksčiau atskiriems modeliams būdingi 4 mm stiklo ar 9 mm korpuso matmenys nėra visos šildytuvų grupės savybė. Stiklinė plokštė pasirenkama dėl išvaizdos ir lengvos priežiūros, tačiau ji gali būti sunkesnė bei jautresnė smūgiams už metalinį korpusą.
Ar konvektorius degina deguonį
Elektrinio konvektoriaus kaitinamasis elementas deguonies nenaudoja, nes jame nevyksta degimas. Tačiau šildant mažėja santykinė oro drėgmė, todėl gali atsirasti sausumo pojūtis. Ant kaitinamojo elemento susikaupusios dulkės įjungus prietaisą kartais skleidžia kvapą.
Konvektorius nekeičia vėdinimo. Sandariame kambaryje vis tiek reikia pašalinti drėgmę, anglies dioksidą ir kitus teršalus. Oro kokybė priklauso nuo vėdinimo, o ne nuo pasirinkto elektrinio šildytuvo rūšies.
Konvektoriaus galia
Buitinių elektrinių konvektorių galia dažniausiai siekia nuo 500 iki 2500 W. Mažesnės galios modeliai tinka nedidelėms, gerai apšiltintoms patalpoms, o 1500–2500 W įrenginiai naudojami didesniuose kambariuose arba pastatuose, kurių šilumos nuostoliai didesni.
Taisyklė, pagal kurią 10 m² patalpai skiriamas 1 kW galios konvektorius, tinka tik labai apytikriam vertinimui. Naujam gerai apšiltintam pastatui gali pakakti 30–60 W/m², o senam neapšiltintam namui gali reikėti 100–150 W/m² ar daugiau.
Tiksliai galia parenkama pagal patalpos šilumos nuostolius. Skaičiuojamas išorinių sienų, langų, stogo ar perdangos plotas, jų šilumos perdavimo koeficientai, patalpos tūris, vėdinimas ir projektinė lauko temperatūra. Kampiniam kambariui su dideliais langais reikės daugiau šilumos negu tokio pat ploto vidinei patalpai.
Konvektorius beveik visą sunaudotą elektros energiją paverčia šiluma patalpoje, tačiau tai nereiškia, kad jis visada bus pigiausias šildymo būdas. Eksploatacijos kaina priklauso nuo elektros tarifo, pastato šilumos nuostolių, nustatytos temperatūros ir šildymo trukmės. Dideliam nuolat šildomam namui šilumos siurblys paprastai sunaudoja gerokai mažiau elektros tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti.
Kištuku jungiamą modelį galima pritvirtinti laikantis gamintojo instrukcijos. Fiksuotą elektros prijungimą, naują grandinę ar vonios kambaryje montuojamą konvektorių turi įrengti kvalifikuotas elektrikas. Drėgnai patalpai pasirenkamas tinkamos apsaugos klasės prietaisas ir laikomasi elektros saugos zonų reikalavimų.
