Šiuolaikinė elektros instaliacija namuose apima kur kas daugiau funkcijų nei vien apšvietimą ar energijos perdavimą. Tai namo valdymo sistema, kuri sujungia įvairias inžinerines sistemas, leidžia jas automatizuoti ir taupyti energiją. Nuo pasirinktos įrangos ir kabelių kokybės priklauso ne tik saugumas ir ilgaamžiškumas, bet ir montavimo greitis bei darbų kaina. Pigesni sprendimai dažnai reiškia brangesnį eksploatavimą, nes prastesnės medžiagos trumpiau tarnauja, gali kelti gaisro riziką arba apsunkina montavimą.

 

 

Elektros instaliacijos zonos 

Kabeliai gyvenamosiose patalpose turi būti vedžiojami aiškiai apibrėžtose instaliacijos zonose. Horizontaliosios zonos sienose numatomos taip: viršutinė zona prasideda maždaug 15 centimetrų nuo lubų, o apatinės zonos įrengiamos 15 ir 90 centimetrų atstumais nuo grindų. Kiekvienos horizontalios instaliacijos zonos plotis yra apie 30 centimetrų. Vertikalios instaliacijos zonos formuojamos 10 centimetrų atstumu nuo langų ir durų angokraščių bei patalpų kampų, šių vertikalių zonų plotis – apie 20 centimetrų. Jungikliai ir rozetės turi būti montuojami būtent šiose zonose, kad vėliau, uždengus sienas apdaila, būtų aišku, kur negalima gręžti, kalti vinių, tvirtinti lentynų ar paveikslų. Tokia tvarka apsaugo kabelius nuo atsitiktinio pažeidimo, nes žinant zonų ribas galima saugiai planuoti visus papildomus tvirtinimus ant sienų.

Elektros kabeliai

Buitinėje instaliacijoje dažniausiai naudojami trijų ir penkių gyslų elektros kabeliai. Trijų gyslų kabelyje yra vienas fazinis laidininkas, neutrali gysla ir įžeminimo gysla, kuri žymima geltonai žalia spalva. Kai reikalingas trifazis tinklas, naudojamas penkių gyslų kabelis, kuriame yra trys faziniai laidininkai, neutrinė gysla ir geltonai žalia įžeminimo gysla. Labai svarbu instaliacijos metu nesumaišyti laidų spalvų ir aiškiai laikytis standarto.

Apšvietimo grandinėms įprastai pakanka laidų arba kabelių, kurių skerspjūvis yra 1,5 mm², o kištukiniams lizdams dažniausiai naudojamas 2,5 mm² skerspjūvis. Skerspjūvį galima apskaičiuoti pagal apkrovą, tam padeda ir specialios programėlės: įvedus galią ar apkrovą parenkamas reikiamas kabelio skerspjūvis.

Pagal formą iki šiol populiaru naudoti plokščiuosius kabelius montuojant po tinku sienose ir apvalius kabelius vedant juos po pakabinamomis lubomis, šachtose ar kitose ertmėse. Vidaus instaliacijai naudojami kabeliai paprastai turi baltą apvalkalą ir yra skirti būtent patalpoms, o juodos spalvos kabeliai yra universalesni ir tinkami tiek viduje, tiek lauke.

 Kabelio konstrukcija sudaryta iš varinio laidininko, jo izoliacijos, užpildo, kuris suteikia formą ir mechaninį atsparumą, ir išorinio apvalkalo, saugančio nuo mechaninių pažeidimų ir atmosferos poveikio. Laidininkas gali būti monolitinis iš vienos vario gyslos arba lankstus, suformuotas iš daugelio smulkių vielučių, o pastarasis yra gerokai lankstesnis ir patogesnis ten, kur reikia daug laužimų ar lenkimų. Vidaus instaliacijoje leidžiama naudoti tik varinius laidininkus – aliuminis šiuolaikinėse naujose instaliacijose nebeleidžiamas.

Kabelių degumo klasės

Kabelio saugumas gaisro atveju labai priklauso nuo jo degumo klasės ir naudojamų medžiagų. Vidaus instaliacijai skirtų kabelių izoliacijai ir apvalkalui gali būti naudojamas polivinilchloridas arba XLP tipo medžiagos. XLP izoliacija yra atsparesnė temperatūrai, nes tokio kabelio leistina įkaitimo temperatūra gali siekti apie 90 °C, o įprasto PVC kabelio – apie 65 °C, todėl XLP izoliuoti kabeliai gali būti labiau apkraunami ir geriau atlaiko aukštesnę temperatūrą.

Gaisro požiūriu kabeliai skirstomi į degumo klases nuo A iki F. F klasės kabeliams bandymai neatlikti, E klasės kabeliai – tai paprasčiausi PVC apvalkalo kabeliai, nepalaikantys degimo, o aukštesnėms D, C, B klasėms priskiriami behalogeniniai kabeliai, kurių sudėtyje nėra chloro. Tokių kabelių paskirtis – gaisro ar smilkimo metu neišskirti nuodingų, korozinių dujų ir taip sumažinti pavojų žmonėms ir įrangai. Specialiai priešgaisinėms sistemoms naudojami oranžiniai arba raudoni ugniai atsparūs kabeliai, kurie maitina ir valdo priešgaisrines inžinerines sistemas. Lietuvoje jiems keliama sąlyga, kad gaisro metu kabelis funkcionuotų ne mažiau kaip 60 minučių. Gumos kabelių apvalkalui naudojama sintetinė guma, o ne PVC ar polietilenas, jų privalumai – labai platus darbinės temperatūros diapazonas, didelis mechaninis atsparumas ir puikus lankstumas. Tokius kabelius verta rinktis ten, kur kabelis dažnai judinamas, lenkiamas arba veikiamas sudėtingesnių sąlygų. Ekranuoti kabeliai turi papildomą folijos sluoksnį, kuris saugo nuo elektromagnetinių trukdžių. Be ekrano kabelis gali veikti kaip antena: priimti ir skleisti triukšmą, todėl jautriems prietaisams ar patalpoms naudojami kabeliai su ekranu, o pats ekranas privalo būti įžemintas. Patogumui galima įsigyti kabelius, kurie jau būna įverti į gofruotą vamzdelį – tai leidžia vienu kartu kloti ir gofrą, ir kabelį, taip paspartinant instaliacijos darbus.

Elektros kabelių kokybė 

Iš pirmo žvilgsnio parduotuvėje atrodantys panašūs kabeliai gali kainuoti labai skirtingai, ir tai dažnai tiesiogiai susiję su naudojamų medžiagų ir gamybos kokybe. Kokybiški instaliaciniai kabeliai gaminami iš pilnaverčio vario, su tinkamo storio izoliacija ir apvalkalu bei iš kokybiškų PVC ar behalogeninių mišinių. Kabeliai, neatitinkantys standartų, dažniausiai turi suplonintą laidininką, plonesnę izoliaciją ar apvalkalą, dėl to jie blogiau laiko apkrovas, prastai atlaiko mechaninį poveikį ir greičiau sensta. Lietuvoje instaliaciniams kabeliams taikomi LST 2010 ir LST 2011 standartai, o atitiktis jiems paprastai nurodoma ant kabelio pakuotės. Renkantis kabelį verta patikrinti, ar jis pažymėtas kaip atitinkantis šiuos standartus. Priešingu atveju rizikuojama trumpesniu eksploatacijos laiku ir didesniu saugumo pavojumi. Ugniai atsparių ir behalogeninių kabelių kaina paprastai didesnė, tačiau gaisro ir dūmų atžvilgiu tai saugesnis sprendimas, ypač ten, kur žmonių srautai dideli arba instaliacija įrengiama evakuaciniuose keliuose.

Laidų jungimas

Laidų sujungimui naudojamos specialios jungtys, kurios parenkamos pagal laidų tipą ir jungimo paskirtį. Patogu naudoti jungtis, kurios yra išardomos ir leidžia laidą kelis kartus ištraukti ir vėl įstatyti, nes toks sprendimas palengvina montavimą ir vėlesnius pakeitimus. Jungtyje laidams užtikrinamas vientisas kontaktas, kuris perduoda elektros srovę visiems įstatytiems laidams. Lanksčiam daugiagysliam laidininkui dažnai reikia papildomai paruošti galiuką – užpresuoti antgalį arba atlikti papildomus darbus, kad jis patikimai laikytųsi jungtyje.

Kai jungtis naudojama tik kaip linijos pratęsimas, verta rinktis kitokio tipo jungtis, kurios sudaro tiesų, kompaktišką sujungimą, o ne didelį gumbą, sunkiai telpantį į instaliacinę dėžutę. Yra specialios jungtys, skirtos sujungti aliumininius laidus su variniais, tai aktualu senuose blokiniuose daugiabučiuose, kurių instaliacijoje dar yra aliuminio. Tokios jungtys dažnai būna kitokios spalvos ir jų gali nebūti statybiniuose prekybos centruose, jas tenka ieškoti specializuotose elektrikų parduotuvėse.

Užbaigus mechaninį sujungimą rekomenduojama papildomai izoliuoti vietą termomažėjančia izoliacine mova: mova užmaunama ant sujungimo ir pašildoma fenu, ji susitraukia ir glaudžiai apgaubia jungtį. Šlapiose patalpose, pirtyse ar lauke naudojamos storesnio plastiko movos su klijų sluoksniu viduje – jos, susitraukusios ir suklijavusios vidų, suteikia patikimą izoliaciją drėgnomis sąlygomis.

Rozečių montavimas gipskartonio sienose

Rozečių ir jungiklių instaliacija gipskartonio sienose, turint pagrindines žinias ir įrankius, nėra sudėtinga. Pirmiausia gipskartonio plokštėse padaroma atitinkamo skersmens skylė instaliacinei dėžutei, standartinis skersmuo – 68 milimetrai. Dėžutės gylis gali skirtis: seklios dėžutės tinka ten, kur siena išorinė, tarpas nedidelis ir instaliacija paprastesnė, o įprasto gylio dėžutė patogesnė, kai dėžutėje bus daugiau laidų.

Esant sudėtingesnei instaliacijai, kai numatyta daugiau sujungimų, galima rinktis pagilintas dėžutes, kuriose lengviau sutvarkyti visą laidų ryšulį. Gipskartoniui naudojamos dėžutės turi prispaudimo sparnelius: įstačius dėžutę į skylę ir prisukus varžtus, sparneliai prispaudžia dėžutę prie plokštės iš vidaus ir ji tvirtai laikosi. Prieš montuojant rozetę būtina atjungti įtampą ir patikrinti įtampos indikatoriumi, kad grandinė būtų tikrai be įtampos.

Kabelio apvalkalas apsauginiu peiliuku ar specialiomis žnyplėmis įpjaunamas, išlaisvinamos gyslos, o išorinis apvalkalas tiek apkarpomas, kad į dėžutę neatsikištų nereikalingas gabalas, kuris trukdytų tvarkingai įgilinti dėžutę. Laidų izolacija gyslų galuose nuimama maždaug 15 milimetrų pagal gamintojo rekomendacijas, tam patogu naudoti izoliacijos nuėmimo žnyples, kurios leidžia tiksliai nustatyti nuizoliuojamo galo ilgį.

Rozetės pajungimas

Rozetės ir jungiklių mechanizmai gali būti dviejų pagrindinių tipų: su prisukamais kontaktais ir su spyruokliniais griebikliais. Mechanizmai su griebikliais dažnai turi keletą papildomų lizdų, todėl iš vienos rozetės galima patogiai pereiti į kitą, neatliekant papildomų sujungimų dėžutėje.

Laidus į kontaktus patogiausia įstatyti ilganosėmis replėmis, o profesionalios elektrikų replės turi glotnesnį paviršių ir mažiau pažeidžia izoliaciją. Jei naudojamos įprastos replės, spaudžiant stipriai galima suspausti ar įrėžti izoliaciją, todėl reikia spausti švelniau arba, jei situacija sudėtingesnė, ant žnyplių galiuko užsukti kiek elektriko izoliacijos, kad būtų išvengta pažeidimų. Įstatytus laidus griebiklis užfiksuoja, ir jie tvirtai laikosi mechanizme; norint laidą ištraukti, spaudžiamas atitinkamas mygtukas, kontaktas atsileidžia ir laidas išsiima.

Rozetėje vienas kontaktas yra fazinis, kitas – nulinis, o tarp jų vieta įžeminimo laidui. Net jei įžeminimas konkrečioje instaliacijoje dar nėra pajungtas, verta iš karto įvesti žalią–geltoną įžeminimo laidą ir sujungti jį su atitinkamu kontaktu, kad ateityje nereikėtų perdarinėti instaliacijos.

Įstatant mechanizmą į dėžutę, laidai sutvarkomi ir įstumiamai gilyn, seklioje dėžutėje vietos visuomet mažiau, todėl dirbti kiek sudėtingiau. Mechanizmo padėtis sienoje lygiuojama pagal horizontą, tam naudojamas gulsčiukas arba pačio mechanizmo žymės, o tada varžtais prisukami sparneliai, kurie priremia mechanizmą prie dėžutės kraštų.

Galiausiai uždedamas rėmelis ir mygtukas ar rozetės dangtelis, ir įrenginys įgauna galutinę išvaizdą.

 

Jungiklių dizainas

Jungiklis ir rozetė yra kasdien naudojama interjero detalė, todėl svarbi ne tik elektros dalis, bet ir medžiagų kokybė, dizainas, ilgaamžiškumas. Kokybiški jungiklių ir lizdų gamintojai naudoja premium klasės medžiagas: dalis plastikinių gaminių gaminama iš duroplasto, kuris nesibraižo, nekeičia spalvos ir ilgai išlaiko tvarkingą išvaizdą. Tai ypač aktualu šviesios spalvos jungikliams ir lizdams, kurie dažnai liečiami.

Funkcionalumas taip pat nuolat plečiamas: kištukiniai lizdai su integruotomis USB jungtimis, pavyzdžiui, C tipo, leidžia krauti elektronikos prietaisus be atskirų įkroviklių. Modernūs mechanizmai dažnai būna ne prisukami, o prispaudžiami: laidai fiksuojami spyruokliniais kontaktoriais, todėl montuoti lengviau ir greičiau. Tipinė jungiklių problema – įstrigęs mygtukas, tačiau kokybiško gamintojo sistemose mechanizmą galima nesunkiai išimti: nuimamas mygtukas, nuimama apdaila ir atsukami mechanizmą laikantys sparneliai. Tai leidžia mechanizmą pakeisti neišardant visos sienos ir nepažeidžiant rėmelių.

Namo automatizacijos instaliacija

Išmanieji namai iš esmės pakeitė požiūrį į elektros instaliaciją: šiandien į vieną sistemą galima sujungti šildymą, vėdinimą, apsaugą, apšvietimą, žaliuzes, muziką, televizorius, kameras, drėgmės matavimą ir valdymą. Visos šios inžinerinės sistemos, veikdamos bendrai, suteikia sinergiją: kai kurios funkcijos įsijungia ar išsijungia automatiškai, priklausomai nuo kitų sistemų darbo, taip taupoma energija ir didinamas komfortas.

Tačiau išmanus namas pats savaime neatsiranda – tai sprendimas, kurį reikia priimti kuo anksčiau, idealiausia namo projektavimo ar kapitalinio remonto stadijoje. Būtent tada reikia suplanuoti, kaip bus vedžiojami laidai, nes laidinė instaliacija išmaniam namui yra patikimesnė už bevielę, signalai keliauja kabeliais ir yra stabilesni.

Laidų išdėstymas išmanaus namo sistemoms dažnai skiriasi nuo klasikinės instaliacijos, todėl būtina konsultuotis su specialistu, o ne remtis atsitiktine informacija forumuose. Netinkamai suplanuota instaliacija vėliau gali pareikalauti daug brangesnių taisymų, nei kainuotų profesionalus projektas nuo pradžių. Jei butas ar namas jau turi paprastą instaliaciją, vis tiek galima tam tikru mastu praplėsti funkcionalumą ir įdiegti dalinai belaidžius sprendimus, kurie leidžia automatizuoti dalį apšvietimo ar komforto funkcijų, nors tokių sistemų galimybės bus kuklesnės palyginti su pilnai laidine, iš anksto suplanuota išmanių namų sistema.