.png)
Namo statyba prasideda nuo sklypo grunto pažinimo. Kokie sluoksniai slūgso po būsimu pastatu, kokios jų stipruminės savybės, kur yra gruntinis vanduo? Filme apie inžinerinius geologinius tyrimus aiškinama, kodėl šiuos duomenis reikia turėti prieš projektuojant pamatus ir kaip jie padeda priimti pagrįstus statybos sprendimus.
Neturėdamas tyrimų rezultatų, konstruktorius turi remtis prielaidomis. Dėl nežinomų grunto savybių gali būti pasirenkami didesni pamatai, sunaudojama daugiau betono ir armatūros. Tačiau taupant be skaičiavimams reikalingų duomenų galima pasirinkti ir nepakankamą sprendimą. Tyrimai padeda sumažinti šį neapibrėžtumą: pamatų konstrukcija, matmenys ir įgilinimas parenkami atsižvelgiant į konkretaus sklypo sąlygas bei pastato apkrovas.
Kokie grunto tyrimai atliekami?
Statinis zondavimas, gręžimas ir laboratoriniai tyrimai suteikia skirtingą, vienas kitą papildančią informaciją. Atliekant statinį zondavimą (CPT), į gruntą spaudžiamas zondas, matuojamas kūgio pasipriešinimas ir šoninė trintis. Pagal šiuos rodiklius vertinamos gruntų stipruminės savybės, nustatoma, kaip jos keičiasi didėjant gyliui.
Gręžimas leidžia aprašyti grunto sluoksnius, nustatyti jų ribas ir paimti mėginius. Laboratoriniai tyrimai padeda patikslinti gruntų sudėtį, drėgnį, tankį ir kitus rodiklius. Taip pat nustatomas požeminio vandens slūgsojimo gylis. Šie duomenys svarbūs planuojant požeminę pastato dalį ir jos įrengimo darbus.
Geologinių tyrimų tema pristatoma kartu su UAB „Drūza“. Įmonės specialistai turi ilgametę inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų patirtį, dirba su individualių namų, komercinių pastatų ir infrastruktūros projektais. „Drūza“ teikia gręžimo, statinio zondavimo bei laboratorinių tyrimų paslaugas.
Tyrimų apimtis pagal geotechninę kategoriją
Pirmosios geotechninės kategorijos tyrimai numatyti nesudėtingųjų statinių ir neypatingiesiems statiniams priskiriamų vienbučių bei dvibučių namų projektams paprastose ir vidutinio sudėtingumo geologinėse sąlygose. Nustatomi gruntų sluoksnių gyliai, storiai ir požeminio vandens slūgsojimas. Minėtiems gyvenamiesiems namams taip pat nustatomas kūginis stipris.
Antrosios kategorijos tyrimai taikomi ypatingųjų ir kitų neypatingųjų statinių projektams paprastose bei vidutinio sudėtingumo sąlygose, išskyrus pirmajai kategorijai priskiriamus vienbučius ir dvibučius. Reikalingi lauko bandymai ir laboratoriniai tyrimai, kuriais nustatomi gruntų geotechniniai parametrai bei patikslinama kiekvieno išskirto sluoksnio gruntų klasifikacija.
Trečiosios kategorijos tyrimai reikalingi, be kita ko, statinių projektams sudėtingose geologinėse sąlygose, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytas išimtis. Papildomai tiriamas grunto atsparumas kirpimui, deformacinės savybės, vandens laidumas ir požeminio vandens cheminė sudėtis.
Žiūrėkite filmą ir sužinokite, kaip grunto tyrimų rezultatai tampa pamatų projektavimo duomenimis ir kodėl geologus verta įtraukti dar prieš priimant konstrukcinius sprendimus.
