Buitinių nuotekų šalinimo sistemos

Jei gyvenate ar dirbate vietovėje, kurioje nėra centralizuotos kanalizacijos sistemos, jums reikės būdo, kaip tvarkyti savo namų ar verslo generuojamas nuotekas. Tradiciškai tam buvo naudojami septikai, tačiau dėl griežtėjančių nuotekų šalinimo taisyklių vis daugiau žmonių renkasi buitinius nuotekų valymo įrenginius.

Palyginti su septikais, buitinio nuotekų valymo įrenginiai apdoroja nuotekas daug efektyviau. Šie įrenginiai naudoja bakterijas ir mikroorganizmus, kurie suskaido teršalus, o gautas beveik skaidrus vanduo gali būti saugiai išleidžiamas į vandens telkinius.

Vietovėse, kur nėra galimybės prijungti individualių gyvenamųjų namų, jų kvartalų, sodybų ar poilsinių prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, buitinių nuotekų tvarkymas sprendžiamas įrengiant nuotekų kaupimo rezervuarus arba vietinius biologinio valymo įrenginius.

Koks nuotekų šalinimo būdas tinkamiausias, nustatoma techninio projekto rengimo metu, kuris yra privalomas. Atsižvelgiant į sklypo topografiją ir hidrogeologinius tyrimus, įvertinamas gruntinio vandens lygis bei grunto sudėtis (molingas ar smėlingas), taip parenkant optimalų nuotekų šalinimo sprendimą.

Nuotekų kaupimo rezervuarai

Nuotekų kaupimo rezervuarai įrengiami tose vietose, kur nėra galimybės išvalytas nuotekas (naudojant biologinio valymo įrenginius) išleisti į griovį, paviršinį vandens telkinį ar gruntą (jei gruntas molingas arba aukštas gruntinių vandenų lygis).

Kaupimo rezervuarai gaminami iš surenkamųjų gelžbetoninių elementų, plastmasinių (stiklo pluošto, polipropileno) ar specialiai paruoštų plieninių talpų. Pagrindiniai reikalavimai šių rezervuarų įrengimui yra patikima hidroizoliacija, natūralus vėdinimas ir patogus privažiavimas jų turinio išsiurbimui ir išvežimui.

Nesandarūs ar be dugnų įrengti rezervuarai gali užteršti gruntinius vandenis, todėl ypač svarbu laikytis normatyvinių atstumų nuo visų rūšių statinių bei, esant poreikiui, atlikti taršos poveikio modeliavimą ir skaičiavimus.

Vieno žmogaus į kaupimo rezervuarą patenkančių nuotekų kiekis siekia apie 3-4 m³ per mėnesį. Individualiems gyvenamiesiems namams dažniausiai statomi 8-10 m³ talpos rezervuarai su viena, dviem ar trimis kameromis bei signalizacija, pranešančia apie susikaupusių nuotekų lygį.

Nuotekų biologinio valymo įrenginiai

Buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai projektuojami atsižvelgiant į susidarančių nuotekų kiekį ir išvalytų nuotekų išleidimo vietą. Prioritetinė tvarka:

1. Išleidimas į paviršinius tekančio vandens telkinius (upes, kanalus, melioracijos griovius ir pan.).

2. Išleidimas į gruntą (infiltracija, išlaistymas).

3. Išimtinais atvejais – išleidimas į paviršinius stovinčio vandens telkinius (tokiu atveju turi būti apskaičiuoti taršos lygiai).

Jei sklype nėra tekančio vandens telkinio, optimaliausias sprendimas – valymo įrenginiai su išvalytų nuotekų išleidimu į gruntą. Tokiems įrenginiams naudojami infiltracijos šuliniai, sudaryti iš gelžbetoninių perforuotų žiedų (diametras – 2 m) su specialia frakcine įkrova iš plauto smėlio, žvyro, skaldos. Netinkamai suformuota įkrova gali sutrumpinti infiltracijos šulinio tarnavimo laiką.

Statant valymo įrenginius su išleidimu į gruntą per infiltracijos drenas (perforuotus vamzdžius), būtina numatyti jų atnaujinimo poreikį ateityje. Užsikimšus drenoms, jų atstatymas hidrodinaminėmis mašinomis ar specialiais reagentais yra mažai efektyvus.

Projektuojant ir statant nuotekų šalinimo įrenginius, svarbu įvertinti vietovės sąlygas. Individualių namų savininkams būtina atsižvelgti į tai, kad gręžinių vanduo dažnai turi padidintą ištirpusios geležies ir mangano kiekį bei didesnį kietumą. Vandens filtrai, kuriems valyti naudojamas kalio permanganatas ar druska, gali neigiamai paveikti valymo įrenginiuose esančias bakterijas ir padidinti vandens suvartojimą. Todėl apie filtrų naudojimą būtina informuoti nuotekų įrenginius prižiūrinčią įmonę, kad ji galėtų atlikti reikiamas korekcijas.

Nuotekų siurblinės

Nuotekų siurblinės skirtos buitinių ir gamybinių nuotekų perpumpavimui. Jos dažniausiai naudojamos nuotekų perpumpavimui iš patalpų, esančių žemesniame lygyje nei pagrindiniai kanalizacijos tinklai.

Siurblinės gaminamos iš gelžbetonio elementų arba plastmasinių (stiklo pluošto, polipropileno) talpų. Nuotekų surinkimui iš tualetų, plautuvių, praustuvų, dušų, skalbimo mašinų ir kitų prietaisų montuojamos mažų gabaritų siurblinės, kurių talpa siekia nuo 20 l iki 500 l.

Siurblinėse įrengiami fekaliniai siurbliai, kurių tipas parenkamas pagal susidarančių nuotekų rūšį. Tinkamai suprojektuotos ir prižiūrimos nuotekų siurblinės užtikrina efektyvų nuotekų šalinimą ir mažina aplinkos taršos riziką.

nuotekų valymo įrenginiai - čia.